CP v2

Tag: GPS

  • RAF perspėja: Rusija gali išjungti GPS, o pasekmės britams būtų katastrofiškos

    RAF perspėja: Rusija gali išjungti GPS, o pasekmės britams būtų katastrofiškos

    Jungtinė Karalystė įspėja, kad kosmosas vis labiau tampa atviros konkurencijos ir grėsmių erdve. Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Oro štabo vadas seras Harvas Smythas Londone vykusioje kosmoso galios konferencijoje teigė, jog Rusijos veiksmai kelia beprecedentį pavojų palydovinei navigacijai ir su ja susijusioms paslaugoms.

    Pasak RAF, vis dažniau fiksuojami navigacijos signalų trikdžiai ir provokuojantys palydovų manevrai. Tokie incidentai svarbūs ne tik kariuomenei, nes GPS ir kitos pasaulinės navigacijos sistemos naudojamos kasdienėms paslaugoms nuo kelių eismo iki aviacijos, finansų ir gelbėjimo tarnybų.

    Kosmosas – nauja konflikto erdvė

    RAF vadovas pabrėžė, kad kosmosas šiandien tampa lygiaverte karo veiksmų sritimi greta sausumos, jūros ir oro. Jo teigimu, kai kurie priešiškų valstybių veiksmai pažeidžia atsakingo elgesio kosmose normas ir didina netyčinės eskalacijos riziką.

    „Matome vis daugiau neatsakingų ir provokuojančių mūsų priešininkų veiksmų, kurie akivaizdžiai laužo atsakingo elgesio kosmose normas“, – sakė Harvas Smythas.

    Neįprasti palydovų manevrai ir GPS trikdžiai

    Gegužę Jungtinės Karalystės tarnybos stebėjo penkių Rusijos karinių palydovų manevrus, kai jie priartėjo prie dviejų Suomijos komercinių palydovų. Kalbama apie „ICEYE“ operatoriaus radarinius Žemės stebėjimo palydovus, kurių duomenys, kaip viešai skelbta, naudojami ir žvalgybiniams tikslams, įskaitant paramą Ukrainai.

    Po mėnesio patvirtinta, kad su Rusija siejama palydovų konfigūracija prisidėjo prie GPS signalų trikdžių Europoje, Grenlandijoje ir Kanadoje. Oficialiai nurodoma, kad nuo 2019 metų tokių trikdžių epizodai iš viso tęsėsi mažiausiai 75 dienas.

    Kiek kainuotų rimtas GPS sutrikimas?

    RAF argumentuoja, kad rimtas GPS sutrikimas reikštų ne tik nepatogumus vairuotojams. Laiko sinchronizavimas, kurį užtikrina palydovinės sistemos, yra svarbus ir finansinėms operacijoms, ryšių tinklams, logistikai, kritinei infrastruktūrai.

    Remiantis britų vertinimais, didelio masto GPS sutrikimai Jungtinės Karalystės ekonomikai galėtų kainuoti apie 1 600 000 000 eurų per dieną. Taip pat pabrėžiama, kad nuo kosmoso paslaugų priklausoma reikšminga ekonomikos dalis, nes jos „paremia“ ryšį, navigaciją, žvalgybą ir tikslaus laiko paslaugas.

    „Kosmosas nebėra tik parama iš šalies. Tai tiesioginės konkurencijos sritis, kurioje mūsų pranašumas gali būti laimėtas arba prarastas“, – sakė Harvas Smythas.

    Reaguodama į grėsmes RAF paskelbė kurianti No. III Space Effects Squadron – pirmąjį padalinį, skirtą gynybinėms ir puolamosioms veikloms orbitoje. Jo užduotys apimtų priešininko pajėgumų trikdymą ir britų interesų apsaugą kosmose.

    Jungtinė Karalystė taip pat planuoja iki 2030 metų didinti investicijas į palydovinį ryšį, kosmoso stebėseną ir naujas technologijas. Kartu akcentuojama, kad Londonas nenori karo kosmose ir deklaruoja atsisakantis destruktyvių antisatelitinių ginklų bandymų, tačiau tuo pat metu stiprina pasirengimą elektroninės kovos ir kitoms kosminėms operacijoms.

  • Naktį tyliai eikvoja telefono bateriją: viena nuostata gali padėti iškart

    Naktį tyliai eikvoja telefono bateriją: viena nuostata gali padėti iškart

    Telefonas gali netikėtai prarasti daug baterijos per naktį, net jei jo beveik nenaudojate. Dažniausios priežastys yra ryškus ekranas, prastas mobiliojo ryšio signalas ir fone veikiančios programėlės, kurios nuolat atnaujina duomenis bei siunčia pranešimus.

    Daug energijos sunaudoja ir ryšio moduliai, kai telefonas „gaudo“ tinklą silpno ryšio vietose, pavyzdžiui, pastatuose ar užmiestyje. Tuo metu įrenginys dažniau persijunginėja tarp ryšio bokštų ar technologijų, o tai pastebimai didina akumuliatoriaus apkrovą.

    Dar viena priežastis, apie kurią daugelis nežino: išmanusis telefonas gali periodiškai skenuoti aplinką ieškodamas „Wi‑Fi“ tinklų net ir tuomet, kai „Wi‑Fi“ jungiklis išjungtas. Toks skenavimas padeda tiksliau nustatyti buvimo vietą, ypač kai GPS signalas silpnas, tačiau tai vyksta baterijos sąskaita.

    Kaip sustabdyti naktinį „Wi‑Fi“ skenavimą

    Norėdami sumažinti energijos sąnaudas, patikrinkite vietos nustatymo paslaugų nustatymus. Įprastai reikia atsidaryti Nustatymus, pasirinkti Vietą arba Lokaciją, tuomet Vietos paslaugas ir išjungti „Wi‑Fi“ tinklų paiešką ar „Wi‑Fi“ skenavimą.

    Pavadinimai gali nežymiai skirtis priklausomai nuo gamintojo ir sistemos versijos, tačiau esmė ta pati: išjungti skenavimą, kuris naudojamas vietai nustatyti. Šio nustatymo nebūtina palikti išjungto visam laikui, pakanka tai daryti prieš miegą ar kelionėse.

    Ką dar verta padaryti prieš miegą

    Greitą efektą dažnai duoda ekrano ryškumo sumažinimas arba automatinio ryškumo įjungimas, ypač jei ekranas buvo nustatytas labai ryškiai. Taip pat pravartu apriboti nereikalingus pranešimus ir foninį duomenų atnaujinimą programėlėms, kurios nėra būtinos.

    Jei naktį nenaudojate navigacijos ir nereikia ryšio su priedais, verta išjungti GPS, „Bluetooth“ ir „Wi‑Fi“. O jei telefonas miega silpno ryšio zonoje, gali padėti skrydžio režimas arba bent jau perjungimas į 4G ar 3G, jei 5G ryšys jūsų vietovėje nestabilus.

    Senesniuose įrenginiuose staigūs naktiniai baterijos kritimai dažnai susiję ir su natūraliai nusidėvėjusiu akumuliatoriumi. Jei net po nustatymų korekcijų baterija per 8–10 valandų krenta neįprastai sparčiai, verta patikrinti baterijos būklę sistemos nustatymuose ir įsitikinti, ar nėra programėlių, kurios nuolat veikia fone.

  • GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    Kas vyksta Pomeranijoje

    Lenkijos Pomeranijos regione, įskaitant Trimiestį, 2026 metais fiksuojamas rekordinis palydovinės navigacijos sutrikimų mastas. Gdansko Ryšių instituto (valstybinio tyrimų instituto) stebėsenos stoties duomenimis, vasaros piko metu ilgalaikiai trikdžiai apimdavo visas GNSS juostas iki 70 proc. mėnesio dienų.

    Nors anomalijos regione registruojamos reguliariai nuo 2024 metų sausio, nuo 2026 metų pradžios jų intensyvumas ir dažnis ryškiai šoktelėjo. Gegužę ir birželį visiškų, ilgai trunkančių sutrikimų dienos sudarė apie 70 proc., o visiškai ramių dienų buvo tik 10 proc. gegužę ir 13 proc. birželį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienų visiškų sutrikimų dalis siekė 63 proc., tad civilinė navigacija dažnai neveikė vidutiniškai dvi dienas iš trijų. Daliniai, vieną juostą apimantys sutrikimai vasarą taip pat buvo dažni ir kito plačiame diapazone.

    Kaip tai veikia kasdienybę

    Trikdžiai pirmiausia matomi išmaniuosiuose telefonuose: netiksliai rodoma vieta, dingsta signalas, maršrutas prarandamas arba šokinėja. Tai ypač pavojinga vairuotojams, dviratininkams ir turistams, kurie pasikliauja navigacija nepažįstamose vietovėse.

    Problemos paliečia ir miesto bei dalijimosi transporto sistemas, kurios remiasi vietos nustatymu. Dviračių, paspirtukų ar automobilių parkų geolokacija gali būti klaidinama, todėl sunkėja priemonių paieška, atsiranda ginčų dėl nuomos zonų ar maršrutų.

    Didelę riziką patiria dronų naudotojai, nes GNSS signalas yra svarbus stabilizacijai ir grįžimo funkcijoms. Netikslumai ar signalo praradimas gali reikšti ryšio sutrikimus ir kontrolės praradimą, ypač virš vandens ar urbanizuotose teritorijose.

    Kas laikoma šaltiniu ir kokia rizika transportui

    Ryšių institutas teigia, kad reiškinys turi išorinę kilmę ir siejamas su elektroninės kovos sistemų aktyvumu Baltijos jūros baseine. Ekspertai pabrėžia, kad tokie trikdžiai gali tęstis tol, kol regione vyksta operacijos, kurioms reikalinga slopinanti spinduliuotė.

    „Sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsis tiek, kiek regione bus vykdomos gynybinės ir operacinės užduotys, reikalaujančios slopinančių signalų“, – sakė Ryšių instituto ekspertai.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo didelį mastą: bendrovė „Blue Dot Solutions“ skelbė, kad 2026 metų liepą Pomeranijos stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų, daugiausia L1 juostoje, kuri ypač svarbi civiliniams imtuvams. Panašūs dėsningumai buvo stebėti ir ankstesniais mėnesiais.

    GNSS trukdžiai veikia ir jūrų bei oro transportą, nes klaidinama padėtis gali iškreipti laivų ar orlaivių navigacinius sprendimus. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad laivai realiai būdami prie Helio gali būti atvaizduojami visai kitoje vietoje, kas didina incidentų riziką.

    2026 metų rugpjūčio 21 dieną NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum patvirtino, kad Lenkijos priešmininis laivas ORP Albatros operacijos Baltijos jūroje metu patyrė GPS slopinimą. Regiono akademinės institucijos ir Ryšių institutas kaip tikėtiną šaltinių kryptį dažniausiai nurodo Karaliaučiaus sritį.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl geografinio artumo bei bendrų Baltijos jūros saugumo iššūkių: GNSS sutrikimai gali pasireikšti platesnėje erdvėje, o jų poveikis juntamas nuo kasdienės navigacijos iki logistikos ir kritinės infrastruktūros procesų. Specialistai pabrėžia, kad tai yra hibridinio poveikio priemonė, glaudžiai susijusi su geopolitine situacija regione.

    Ryšių institutas ragina nepasikliauti vien telefono žemėlapiais ir turėti alternatyvų. Praktinis patarimas keliaujant ar plaukiant yra iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, o svarbesnėse situacijose remtis ir tradiciniais orientavimosi būdais.

    Ilgesnėje perspektyvoje Lenkija plečia stebėsenos priemones: vystomas RTGMS.pl sprendimas, paremtas ASG-EUPOS tinklu, taip pat planuojama jutiklių infrastruktūra, kurią sieja su Lenkijos kosmoso agentūros iniciatyvomis. Tokia stebėsena padeda greičiau atpažinti trikdžių židinius ir jų pobūdį, tačiau pati savaime problemos neišsprendžia.

  • Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje GPS „apakina“ telefonus ir dronus: ekspertai sieja su elektroniniu karu Baltijoje

    Lenkijoje šią vasarą vis dažniau fiksuojami palydovinės navigacijos, įskaitant GPS, sutrikimai, dėl kurių išmanieji telefonai ir civiliniai imtuvai neretai rodo netikslią vietą arba laikinai praranda signalą. Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto stebėsenos duomenys rodo, kad trikdžiai apima skirtingas pasaulinių navigacijos palydovų sistemų juostas.

    Instituto duomenimis, anomalijos registruojamos nuo 2024 metų sausio, tačiau 2026 metų pradžioje jų dažnis ir intensyvumas smarkiai išaugo. 2026 metų gegužę ir birželį reikšmingi, ilgai trunkantys sutrikimai visose GNSS juostose fiksuoti maždaug 70 proc. mėnesio dienų, o visiškai ramių dienų buvo tik apie dešimtadalį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienomis visiško masto sutrikimai užfiksuoti 63 proc. dienų, tai yra vidutiniškai maždaug kas dvi iš trijų dienų. Be to, daliniai trikdžiai, kai paveikiama tik viena signalo juosta, pasitaikydavo nuo keliolikos iki beveik 30 proc. vasaros dienų.

    Kas, kaip įtariama, vyksta?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas teigia, kad trikdžių šaltinis yra išorinis ir siejamas su elektroninės kovos sistemų veikla Baltijos jūros regione. Specialistai pabrėžia, kad tokie trukdžiai gali tęstis tol, kol teritorijoje bus vykdoma karinė veikla, kuriai reikalingas trukdymo signalų siuntimas.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo panašias tendencijas: 2026 metų liepą Pomeranijos regione stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų. Nurodoma, kad dažnai paveikiama L1 juosta, kuri itin svarbi civiliniams naudotojams, nes ją plačiai naudoja išmanieji telefonai, automobilinė navigacija ir daugelis vartotojams skirtų GPS imtuvų.

    „Trikdžiai yra pastovūs ir tęsis tiek, kiek regione bus naudojamos elektroninės kovos priemonės“, – teigiama Lenkijos Nacionalinio telekomunikacijų instituto vertinime.

    Pasekmės: ne vien nepatogus maršrutas

    Sutrikimai daro įtaką ne tik vairuotojams ar pėstiesiems, kurie telefone naudoja žemėlapius, nes gali pasitaikyti klaidingas pozicionavimas, maršruto skaičiavimo klaidos ar signalo praradimas. Miestuose tai gali iškraipyti dalijimosi transporto paslaugų veikimą, kai dviračių, paspirtukų ar automobilių buvimo vieta sistemoje rodoma netiksliai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į didesnės rizikos sritis: dronų skrydžiai gali tapti sudėtingesni, nes orlaiviai praranda patikimą padėties informaciją. Tai ypač aktualu ten, kur dronai naudojami filmavimui, infrastruktūros apžiūrai ar gelbėjimo darbams, nes klaidos gali lemti nukrypimą nuo maršruto ar priverstinį skrydžio nutraukimą.

    Trikdžiai fiksuojami ir jūroje bei aviacijoje, kur navigacinės klaidos gali reikšti klaidingą laivo padėties rodymą ar papildomą krūvį įguloms. Rugpjūčio 21 dieną Lenkijos minų paieškos laivas ORP Albatros Baltijos jūroje patyrė GPS trukdymą, apie tai viešai skelbė NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum.

    Lenkijos akademinių institucijų ir telekomunikacijų ekspertų vertinimu, reikšminga dalis trukdymo ir signalo klastojimo atvejų gali būti susiję su Kaliningrado sritimi. Dėl geografijos Lenkija laikoma viena labiausiai pažeidžiamų valstybių, nes dalis jos teritorijos patenka į potencialų trukdymo sistemų veikimo nuotolį.

    Ką pataria institucijos ir kaip reaguojama?

    Lenkijos Nacionalinis telekomunikacijų institutas įspėja nesiremti vien tik telefono žemėlapiais ir, kur įmanoma, turėti alternatyvius orientavimosi būdus. Taip pat rekomenduojama iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, kad nutrūkus ryšiui ar sutrikus navigacijai būtų galima tęsti kelionę.

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkija stiprina stebėseną ir planuoja papildomus sprendimus, įskaitant duomenų portalą, paremtą ASG-EUPOS tinklu, ir naują jutiklių tinklą, kurį numato plėtoti Lenkijos kosmoso agentūra. NATO ir Europos valstybės taip pat vis dažniau akcentuoja poreikį didinti navigacijos atsparumą, diegiant patikimesnes atsargines sistemas ir gerinant trikdžių aptikimą.

    Po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, panašūs GNSS trikdžių atvejai dažniau fiksuojami Baltijos, Šiaurės Europos ir Juodosios jūros regionuose. Vakarų pareigūnai ir ekspertai ne kartą yra viešai sieję šiuos incidentus su Rusijos veikla, o kaimyninės šalys pabrėžia, kad poveikis dažnai peržengia vienos valstybės ribas ir tampa regioniniu saugumo iššūkiu.

  • Išmanusis laikrodis gali daugiau nei manėte: šios funkcijos pakeičia telefoną kasdienybėje

    Išmanusis laikrodis gali daugiau nei manėte: šios funkcijos pakeičia telefoną kasdienybėje

    Išmanusis laikrodis šiandien daugeliui tapo ne tik stiliaus detale, bet ir kasdieniu pagalbininku. Prijungtas prie išmaniojo telefono jis leidžia greičiau reaguoti į informaciją, sekti aktyvumą ir sukaupti duomenis apie savijautą.

    Didžiausias skirtumas nuo įprasto laikrodžio yra tai, kad dalį telefono funkcijų galima perkelti ant riešo. Tai ypač patogu darbe, sportuojant ar keliaujant, kai telefonas ne visada yra po ranka, o pranešimai gali būti svarbūs.

    Pranešimai ir skambučiai ant riešo

    Viena pagrindinių išmaniojo laikrodžio naudų yra pranešimų rodymas realiuoju laiku. Ekrane matomi SMS, elektroniniai laiškai, programėlių žinutės ir skambučių informacija, todėl nereikia nuolat tikrinti telefono.

    Funkcionalumas skiriasi pagal modelį ir naudojamą operacinę sistemą. Vieni laikrodžiai leidžia tik peržiūrėti pranešimą, kiti suteikia galimybę atsakyti trumpu tekstu, balso diktavimu ar paruoštais šablonais.

    Aktyvumo ir sveikatos stebėsena

    Žingsnių skaičiavimas jau seniai tapo standartu, tačiau dauguma šiuolaikinių laikrodžių fiksuoja daugiau. Dažniausiai matuojamas pulsas, vertinamas dienos aktyvumas, o rezultatai pateikiami laikrodyje arba susietoje programėlėje telefone.

    Vis dažniau siūloma ir miego analizė, kai įrenginys naktį registruoja judesius bei kitus rodiklius ir pateikia apibendrintas įžvalgas. Vis dėlto skirtingi gamintojai duomenis renka ir interpretuoja nevienodai, todėl palyginimai tarp modelių ne visada bus tikslūs.

    Sporto režimai ir GPS treniruotėms

    Sportuojantiems išmanusis laikrodis tampa treniruočių dienoraščiu. Pasirinkus režimą bėgimui, važiavimui dviračiu, plaukimui, jėgos treniruotei ar jogai, dažnai fiksuojamas laikas, atstumas, tempas ir apytikslės sudegintos kalorijos.

    Modeliuose su GPS galima tiksliai įrašyti maršrutą ir vėliau peržiūrėti, kaip keitėsi tempas skirtingose atkarpose. Tai ypač aktualu bėgikams ir dviratininkams, kurie nori stebėti progresą ir planuoti krūvį.

    Renkantis išmanųjį laikrodį svarbu įvertinti, kam jis bus naudojamas kasdien. Vieniems pakanka pranešimų, žingsnių ir miego analizės, kitiems svarbūs sporto režimai, GPS ir detalesnė treniruočių statistika, todėl ne visada brangiausias modelis bus geriausias pasirinkimas.

  • „Garmin“ pristatė CIRQA apyrankę be ekrano: kaina verčia kraipyti galvą, bet žada 10 dienų

    „Garmin“ pristatė CIRQA apyrankę be ekrano: kaina verčia kraipyti galvą, bet žada 10 dienų

    „Garmin“ pristatė naują aktyvumo apyrankę „CIRQA Smart Band“, skirtą tiems, kurie nori maksimaliai diskretiško nešiojamo įrenginio. Skirtingai nei dauguma rinkos alternatyvų, ši apyrankė neturi ekrano, todėl pranešimai ir valdymas persikelia į telefoną.

    Gamintojo sprendimas sąmoningas: „CIRQA Smart Band“ orientuojasi į sveikatos ir fizinio aktyvumo stebėseną, o ne į išmaniojo laikrodžio funkcijų dubliavimą ant riešo. Duomenys pateikiami per „Garmin Connect“ programėlę, suderinamą su „Android“ ir „iOS“ įrenginiais.

    Kaina ir prekybos pradžia

    Apyrankė Lenkijoje įkainota 859 zlotais, tai yra apie 200 eurų. Prekybos pradžia numatyta liepos 24 dieną, o įsigyti bus galima oficialiuose „Garmin“ pardavimo kanaluose.

    Tokia kaina apyrankių segmente išsiskiria, nes už panašią sumą pirkėjai dažnai renkasi ir pilnaverčius išmaniuosius laikrodžius. Tai reiškia, kad „Garmin“ čia konkuruoja ne tik su apyrankėmis, bet ir su laikrodžiais, siūlančiais ekraną bei platesnį funkcionalumą.

    Kuo išsiskiria apyrankė be ekrano?

    „CIRQA Smart Band“ turi ličio jonų bateriją, o gamintojas nurodo iki 10 dienų veikimo laiką vienu įkrovimu. Komplekte pateikiamas USB C laidas, skirtas įkrovimui ir duomenų perdavimui.

    Apyrankė atspari vandeniui iki 5 ATM, todėl tinka plaukimui. Taip pat įrenginyje yra 128 MB vidinės atminties, kuri leidžia kaupti informaciją ir vėliau ją sinchronizuoti su programėle.

    Sveikatos stebėsenai naudojamas pulsometras, apyrankė seka miegą, kvėpavimo ritmą, turi sveikatos funkcijų moterims. Gamintojas taip pat mini daugiau nei 80 skirtingų fizinio aktyvumo režimų, o ryšiui naudojamas „Bluetooth“ ir integruotas GPS.

    Rinkos kontekstas ir kam ji skirta

    Pastaraisiais metais gamintojai vis dažniau skiria atskiras produktų linijas: vienos orientuotos į ekraną ir išmaniąsias funkcijas, kitos į tylų, nuolatinį sveikatos rodiklių rinkimą. Ekrano atsisakymas leidžia sumažinti dėmesio blaškymą ir dažnai padeda siekti ilgesnio baterijos veikimo.

    „Garmin“ šiuo modeliu taikosi į vartotojus, kurie nori sporto ir sveikatos duomenų ekosistemos, bet nenori dar vieno ekrano ant riešo. Vis dėlto galutinį sprendimą daugeliui lems kaina ir tai, ar apyrankės konceptas be ekrano atperka mokėjimą, artėjantį prie išmaniųjų laikrodžių segmento.

  • Rusijos dronų triukas prieš trikdymą: prie kameros prisuko kompasą už kelis eurus

    Rusijos dronų triukas prieš trikdymą: prie kameros prisuko kompasą už kelis eurus

    Pigi išeitis elektroninės kovos fone

    Ukrainos gynybos ministro patarėjas ir rusų technikos analizės specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas „Flash“ slapyvardžiu, paviešino nuotraukas, kuriose matyti neįprastas sprendimas: prie FPV tipo drono korpuso, po kamera, pritvirtintas paprastas magnetinis kompasas.

    Idėja itin paprasta. Jei dėl trikdymo dronas praranda orientaciją, kamera gali būti nukreipta žemyn ir operatorius ekrane mato kompaso rodyklę, taip atkurdamas bent apytikrę skrydžio kryptį.

    Kodėl GPS ir GLONASS ne visada padeda

    Dauguma šiuolaikinių dronų orientuojasi pagal palydovinę navigaciją, dažniausiai GPS arba rusišką GLONASS. Tačiau Ukrainos karo zonoje šie signalai nuolat slopinami arba klastojami, todėl bepilotės platformos gali nuklysti nuo maršruto, prarasti ryšį ar net praskristi pro taikinį.

    Elektroninė kova tapo vienu svarbiausių veiksnių fronte: abi pusės investuoja į priemones, kurios ne tik nutraukia valdymą, bet ir klaidina navigaciją. Dėl to net nebrangūs dronai dažnai priversti veikti sąlygomis, kai įprasti jutikliai tampa mažai patikimi.

    Kompaso privalumas ir ribos

    Magnetinis kompasas neveikia radijo ryšio principu, jis remiasi Žemės magnetiniu lauku, todėl klasikinėmis elektroninės kovos priemonėmis jo tiesiogiai „užgesinti“ neįmanoma. Kartu su telemetrija toks sprendimas gali padėti operatoriui susiorientuoti, kai palydovinė navigacija neveikia.

    Vis dėlto kompasas nėra stebuklingas ginklas. Jį gali veikti vietiniai magnetiniai trikdžiai, o tikslumas išlieka apytikris, tačiau pigiam FPV dronui, kuriam svarbiausia kryptis ir vizualus taikinio radimas, to gali pakakti.

    Lauko modifikacija ir „Molnija“ logika

    Pasak S. Beskrestnovo, nuotraukos leidžia spėti, kad tai ne gamyklinė komplektacija: kompasas pritvirtintas varžtais, tarsi improvizuojant lauko sąlygomis ir siekiant minimalių kaštų. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją kare, kai sprendimai gimsta greičiau nei spėjama juos formalizuoti gamyboje.

    Minimas dronas „Molnija“ kuriamas kaip pigesnė, masinei gamybai pritaikyta platforma. Skelbiama, kad jis naudoja atvirojo kodo valdymo sprendimus, pavyzdžiui, „ExpressLRS“, o teoriškai ryšio nuotolis gali siekti iki 100 kilometrų, nors realiame fronte tai priklauso nuo reljefo, antenų ir trikdymo intensyvumo.

    Įvairiuose pranešimuose taip pat minėta, kad dalis dronų bandė pasitelkti „Starlink“ ryšį, siekiant sumažinti trikdymo poveikį, tačiau tokie sprendimai nėra universalūs ir jų pritaikymas priklauso nuo prieinamumo bei reguliavimo. Kitas kelias – valdymas šviesolaidžiu, kai fizinis kabelis praktiškai panaikina radijo ryšio slopinimo riziką, bet apriboja nuotolį ir manevringumą.

    S. Beskrestnovas taip pat yra užsiminęs apie fronte pasirodančius bandymus mažinti priklausomybę nuo operatoriaus ryšio, kai dronai gali neturėti įprastų valdymo antenų ir daugiau remtis borto kamera bei kompiuteriniu apdorojimu. Tokios krypties tikslas būtų kuo pigesnėms platformoms suteikti daugiau autonomijos, įskaitant taikinio paiešką, tačiau tai kelia ir patikimumo, ir atsakomybės klausimų.

    Ekspertas atkreipia dėmesį, kad masinės, pigios platformos logika dažnai nugali inžinerinį rafinuotumą: už vieno brangesnio žvalgybinio drono kainą galima pagaminti kelias ar keliolika paprastesnių smogiamųjų. Todėl net ir komiškai atrodantis kompasas gali tapti racionaliu sprendimu, jei jis padidina tikimybę pasiekti taikinį bent dalyje skrydžių.

  • Mįslingi GPS trikdžiai virš Europos: mokslininkai rado pėdsaką orbitoje, vedantį į Rusiją

    Mįslingi GPS trikdžiai virš Europos: mokslininkai rado pėdsaką orbitoje, vedantį į Rusiją

    Jau kelerius metus Europoje fiksuojami staigūs GPS ir kitų palydovinės navigacijos sistemų sutrikimai, kurie vartotojams dažniausiai reiškia netikslią navigaciją. Tačiau aviacijai ir jūrų transportui tokie trikdžiai gali tapti rimtu saugumo iššūkiu, nes nuo tikslios padėties priklauso maršrutai, nusileidimai ir eismo valdymas.

    Naujas tyrimas kelia versiją, kad dalis šių incidentų gali būti susiję ne su antžeminiais trikdikliais, o su šaltiniu orbitoje. Tyrėjai analizavo pasaulinio GPS stebėsenos tinklo duomenis iš 2019–2026 metų ir atrinko 75 dienas, kai sutrikimai buvo ypač dideli ir plačiai išplitę.

    Užfiksuotas trikdžių „parašas“ pasirodė itin būdingas: sutrikimai prasidėdavo staiga, dažniausiai trukdavo trumpiau nei 10 sekundžių ir atrodydavo kaip staigi radijo triukšmo „siena“, smarkiai pabloginanti signalo kokybę. Be to, reiškinys dažniau kartodavosi darbo dienomis ir darbo valandomis, tarsi veiktų pagal grafiką.

    Didžiausias poveikis dažnai tekdavo GPS L1 dažniui, kuris plačiai naudojamas civilinėje aviacijoje, jūrų navigacijoje ir masiniuose imtuvuose. Tai svarbu, nes būtent L1 yra vienas labiausiai paplitusių signalų, o jo suprastėjimas gali sukelti grandininį efektą nuo vartotojų programėlių iki profesionalių navigacinių sistemų.

    Siekdami susieti sutrikimus su galimu šaltiniu, mokslininkai pritaikė algoritmą, suderinusį radijo stebėsenos duomenis su palydovų padėtimis tuo metu, kai įvykdavo incidentai. Atmetus objektus, negalėjusius būti tinkamoje vietoje, „įtariamųjų“ ratas susiaurėjo iki nedidelės grupės.

    Galiausiai pėdsakai tyrėjus nuvedė prie Rusijos karinės palydovų grupės EKS, skirtos ankstyvam perspėjimui apie raketų atakas. Šie palydovai reikšmingą laiko dalį būna virš šiaurinio pusrutulio, todėl teoriškai galėtų sutapti su geografiniais regionais, kuriuose pastaraisiais metais dažniau registruojami plataus masto navigacijos sutrikimai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jų publikacija pateikta kaip išankstinis mokslinis darbas arXiv platformoje, todėl dar nėra praėjusi pilnos recenzavimo procedūros. Vis dėlto išvada, kad dalį plataus masto GNSS trikdžių gali lemti kosminės kilmės šaltinis, yra reikšminga tiek saugumo institucijoms, tiek civilinei infrastruktūrai, kuri vis labiau priklausoma nuo tikslaus laiko ir padėties signalų.

    Pastaraisiais metais GPS trikdžiai ir signalų klastojimas tapo viena opiausių temų Europoje, ypač regionuose netoli geopolitinių įtampų zonų ir intensyvių karinių pratybų. Ekspertai ne kartą akcentavo, kad atsparumui didinti neužtenka vieno sprendimo: vis dažniau kalbama apie kelių navigacijos šaltinių derinimą, alternatyvius laiko sinchronizavimo būdus ir geresnę incidentų stebėseną realiuoju laiku.