Tag: GPW

  • Spalio pradžia Varšuvos biržoje: WIG20 smunka, bet PKP Cargo šauna į viršų po netikėto pelno

    Spalio startas su korekcija

    Spalio prekyba Varšuvos vertybinių popierių biržoje prasidėjo pardavėjų dominavimu. Pagrindinis indeksas WIG20 pirmoje sesijos dalyje smuko daugiau nei 1,5 proc., o platesnį rinkos vaizdą atspindintis WIG taip pat krito, nors ir šiek tiek nuosaikiau.

    Jei diena būtų pasibaigusi ties panašiais lygiais, tai būtų buvusi ryškiausia neigiama sesija per daugiau nei mėnesį. Vis dėlto nuo metų pradžios indeksai, nepaisant šio kritimo, išlieka pakilę daugiau nei 30 proc., todėl dalis rinkos šį judėjimą vertina kaip korekcinį.

    WIG20 arti reikšmingos ribos

    Rinkos dėmesys krypsta į techninius lygius, kurie dažnai tampa trumpalaikių sprendimų orientyru. Analitikų akiratyje – rugsėjo 16 dieną suformuotas dugnas ties 4 083 punktų riba: WIG20 laikėsi kiek aukščiau 4 100 punktų, tačiau atstumas iki šio lygio sparčiai tirpo.

    Kontrastas ryškus, nes dar rugsėjo 22 dieną WIG20 buvo pasiekęs istorinį rekordą – 4 241 punktą. Tai sustiprina įspūdį, kad dalis investuotojų po spartaus kilimo pasirinko fiksuoti pelną.

    Kas labiausiai spaudė indeksą

    Ryškiau krito dalies bankų akcijos, taip pat silpnėjo ir kelių kitų didžiųjų bendrovių vertė. Daugumos pagrindinių indekso pozicijų nuosmukiai iš esmės neperžengė 3–4 proc. ribos, tačiau kritimas buvo platus.

    Bendra nuotaika rinkoje signalizavo ne tiek paniką, kiek išsiskaidžiusį pardavimą: nuosmukį fiksavo reikšminga dalis listinguojamų bendrovių. Tokios dienos Varšuvos biržoje dažnai pasižymi padidėjusiu nepastovumu, todėl situacija gali greitai pasikeisti.

    Teigiamas išsišokėlis – PKP Cargo

    Tarp nedaugelio ryškių išimčių išsiskyrė PKP Cargo, kurios akcijos pabrango beveik 10 proc. Judėjimą skatino paskelbti rezultatai, kurie rinką nustebino geresniu nei tikėtasi pelningumu.

    Įmonė antrąjį ketvirtį uždirbo daugiau nei 35 milijonus eurų grynojo pelno. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį restruktūrizuojama PKP Cargo grupė uždirbo beveik 28 milijonus eurų grynojo pelno, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo patyrusi apie 4 milijonų eurų nuostolį.

    Investuotojams tai tapo aiškiu signalu, kad dalies bendrovių fundamentika gali išsiskirti net ir bendro rinkos silpnėjimo metu. Dėl to sesijos dinamika pabrėžė, jog net plataus kritimo dieną atskiros istorijos gali smarkiai keisti atskirų akcijų kryptį.

  • „Arlen“ pusmečio rezultatai nuvylė: pajamos krito, nuostolis išaugino spaudimą akcijų kainai

    Varšuvos biržoje listinguojama Lenkijos uniformų ir apsauginės aprangos gamintoja „Arlen“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus, kurie investuotojų nesužavėjo. Po pranešimo bendrovės akcijos smuko daugiau nei 10 proc., pasiekdamos žemiausią lygį nuo 2026 metų liepos.

    Grupė per pirmąjį pusmetį patyrė 6,9 mln. zlotų grynąjį konsoliduotą nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus fiksavo 18,8 mln. zlotų pelną. Veiklos rezultatas taip pat apsivertė į minusą: veiklos nuostolis siekė 3,1 mln. zlotų, o prieš metus veiklos pelnas buvo 25,4 mln. zlotų.

    Pajamos iš sutarčių su klientais sumažėjo iki 67,1 mln. zlotų, palyginti su 179,3 mln. zlotų prieš metus. Bendrovė aiškina, kad pagrindinė priežastis yra laiku neišspręsti viešųjų pirkimų konkursai Lenkijoje, dėl kurių vėlavo sutarčių pasirašymas ir realios pristatymų apimtys.

    Vėluojantys konkursai perkelia pajamas

    „Arlen“ teigia, kad dėl procedūrų užsitęsimo reikšminga dalis jau laimėtų užsakymų į vykdymo grafiką persikelia į vėlesnius 2026 metų ketvirčius. Tokia dinamika uniformų ir techninės aprangos sektoriuje nėra reta, nes didelė pajamų dalis priklauso nuo viešųjų pirkimų kalendoriaus ir pristatymų etapų.

    Papildomai rezultatams neigiamai atsiliepė pasibaigusi ilgalaikė sutartis Europos Sąjungoje, kurios įgyvendinimas generavo didesnius pardavimus ankstesniu laikotarpiu. Bendrovė nurodo, kad dalis 2025 metų pirmojo pusmečio pardavimų buvo susiję su trejų metų sutarties finalizavimu, todėl palyginamoji bazė tapo itin aukšta.

    Pranešime bendrovė taip pat mini, kad naujas konkursas dėl analogiško asortimento jau buvo laimėtas, o pirmosios pristatymo partijos pradėtos vykdyti dar ataskaitiniu laikotarpiu. Tikimasi, kad didesnė šių sutarčių dalis atsispindės antrojoje metų pusėje.

    Didžiausias smūgis viename segmente

    Ryškiausiai smuko apsauginės aprangos ir kuprinių segmentas: pajamos šiame segmente sumažėjo beveik 69 proc. per metus. Segmentas uždirbo 16,3 mln. zlotų grynąjį nuostolį, kai prieš metus fiksuotas 6,6 mln. zlotų pelnas.

    Bendrovė prognozuoja, kad didžioji dalis reikšmingų sutarčių pajamų turėtų būti realizuota 2026 metų antrąjį pusmetį. Rinkos dalyviai tokius pažadus paprastai vertina atsargiai, nes rezultatų pagerėjimas priklauso ne tik nuo užsakymų portfelio, bet ir nuo gamybos bei logistikos grafiko, priėmimo procedūrų ir pirkėjų atsiskaitymų.

    „Arlen“ gamina specializuotą apsauginę ir techninę aprangą bei kitas tekstilės priemones uniformuotoms tarnyboms, skirtas apsaugai nuo atmosferos poveikio, taip pat reprezentacinę ir signalinę aprangą. Į pagrindinę Varšuvos vertybinių popierių biržos rinką bendrovė įžengė 2025 metų birželį.

  • WIG20 rudenį pradėjo rekordiniu šuoliu: indeksas pasiekė 4 090 punktų, rinką blaškė svyravimai

    Varšuvos biržoje praėjusi savaitė išsiskyrė dideliu kintamumu: dalis investuotojų fiksavo pelnus, kiti ieškojo augimo po teigiamų įmonių rezultatų. Ryškiausias akcentas – pagrindinis indeksas WIG20, kuris savaitės pabaigoje pasiekė naują istorinį maksimumą.

    Penkių prekybos sesijų laikotarpiu WIG20 pakilo 2,4 proc. ir užsidarė ties 4 090 punktų riba. Platusis WIG augo 1,2 proc., tačiau mažesnės kapitalizacijos segmentas atsiliko: mWIG40 smuko 1,7 proc., o sWIG80 – 0,9 proc.

    Rinkos dinamika rodo, kad kapitalas labiau koncentravosi didžiausiose bendrovėse, o vidutinės ir mažos įmonės patyrė korekciją. Toks išsiskyrimas dažnai matomas, kai investuotojai ieško likvidumo ir saugesnių pozicijų, ypač po staigių kilimų.

    Lyderiai tarp didžiųjų įmonių

    Tarp WIG20 bendrovių išsiskyrė „Orlen“: akcijos pasiekė naują rekordą, tačiau dalį augimo greitai atidavė. Vis dėlto savaitės balansas išliko teigiamas – apie 5,7 proc., o kaina užsidarė ties maždaug 157,5 zloto už akciją.

    Ryškiausiai per savaitę brango „PGE“ – po ketvirtinių rezultatų paskelbimo akcijos šoktelėjo apie 15 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per maždaug pusantrų metų. Bendrovė tapo geriausiai pasirodžiusia WIG20 sudedamąja dalimi, savaitę užbaigusi ties 12,5 zloto.

    „CD Projekt“ paskelbė pirmojo pusmečio rezultatus, tačiau rinkos reakcija buvo trumpalaikė – savaitės pabaigoje akcijos buvo nukritusios daugiau nei 2 proc. Tuo metu „PZU“ akcijos augo beveik 4 proc., investuotojams dėmesį sutelkus į gausius akcininkams planuojamus mokėjimus.

    Sandoris, sukrėtęs XTB ir mWIG40

    Didžiausia savaitės drama kilo dėl XTB: pagrindinis akcininkas pardavė akcijų paketą maždaug už 1 500 000 000 zlotų. Pardavimo kaina siekė 160 zlotų už akciją ir buvo reikšmingai mažesnė nei ankstesnės dienos uždarymas, todėl kursas patyrė staigų spaudimą.

    Per savaitę XTB akcijos krito apie 12 proc., o penktadienį užsidarė žemiau 158 zlotų. Būtent šis kritimas reikšmingai pablogino mWIG40 rezultatą, nes XTB turi apie 8 proc. svorį šiame indekse, todėl vienos akcijos smukimas persiduoda visam segmentui.

    Neigiamą foną vidutinėms įmonėms sustiprino ir „Benefit Systems“ korekcija – akcijos per savaitę pigo daugiau nei 6 proc. Kadangi ši bendrovė turi vieną didžiausių svorių mWIG40, spaudimas buvo juntamas ir indekso kreivėje.

    GPW korekcija ir WATS startas

    Korekcija palietė ir „GPW“ grupę – akcijos smuko apie 6 proc. Birža signalizavo, kad 2026 metų antroje pusėje gali augti sąnaudos ir investicinės išlaidos, daugiausia dėl perėjimo prie naujos prekybos sistemos WATS.

    Pagal skelbiamus planus naujoji sistema turi startuoti spalio 5 dieną. Tokie technologiniai projektai paprastai reiškia trumpalaikį kaštų šuolį ir didesnę vykdymo riziką, tačiau ilgesniu laikotarpiu gali pagerinti prekybos infrastruktūrą, greitį ir sistemos atsparumą.

  • Varšuvos birža vėl taikosi į rekordą: WIG20 priartėjo prie 4 000, investuotojai nepraranda optimizmo

    Varšuvos vertybinių popierių birža ketvirtadienį prekybą pradėjo nedideliais pagrindinių indeksų prieaugiais, o investuotojų dėmesio centre vėl atsidūrė WIG20 bandymas sugrįžti prie istorinių aukštumų. Sesijos pradžioje indeksas siekė apie 3 992 punktus ir per pirmąsias minutes pamažu artėjo prie psichologiškai svarbios 4 000 punktų ribos.

    Platesnės rinkos indeksas WIG taip pat fiksavo augimą ir laikėsi apie 151 086 punktų. Tokia dinamika signalizuoja, kad rinkoje išlieka tikėjimas vasaros ralio tęstinumu, nors pastarosiomis dienomis matėsi ir ryškesnių pelnų realizavimo epizodų.

    Kas labiausiai judina WIG20?

    Ankstyvoje prekybos fazėje WIG20 sudėtyje matėsi apylygė jėgų pusiausvyra: dalis bendrovių brango, dalis pigo. Tarp labiau stebimų pozicijų išliko žaliavų ir energetikos sektoriaus atstovai, kurie dėl savo svorio gali reikšmingai paveikti viso indekso kryptį.

    Rinkoje išsiskyrė KGHM ir Orlen, kurių kainų pokyčiai dažnai tampa barometru platesnėms nuotaikoms. Ankstesnėje sesijoje WIG20 trumpam buvo perkopęs 4 000 punktų ribą, tačiau dienos eigoje, aktyviau parduodant instituciniams investuotojams, dalis augimo buvo ištrinta.

    Žaliavos ir lūkesčiai dėl rezultatų

    KGHM akcijoms papildomo impulso suteikia žaliavų rinkos: investuotojai vertina vario ir aukso kainų kryptį, kuri dažnai persiduoda kasybos bendrovių vertinimams. Esant brangesnėms žaliavoms, rinkoje auga lūkestis dėl geresnių pajamų ir pelningumo perspektyvos, nors kartu didėja ir jautrumas kainų svyravimams.

    Orlen atveju svarbus veiksnys – įmonės finansinių rezultatų laukimas. Tokiais periodais prekyboje dažnai matomas didesnis aktyvumas, nes dalis investuotojų bando „užbėgti už akių“ ataskaitoms, o dalis, priešingai, mažina riziką iki paskelbimo.

    Ką stebėti artimiausiomis dienomis?

    WIG20 artėjimas prie 4 000 punktų ribos rinkoje veikia kaip nuotaikų testas: sėkmingas įsitvirtinimas aukščiau dažnai pritraukia papildomą kapitalą, tačiau nesėkmė gali paskatinti greitesnę korekciją. Investuotojams tenka vertinti ne tik pavienių bendrovių pelnus, bet ir platesnį foną, įskaitant žaliavų kainų pokyčius bei pinigų srautų kryptį regione.

    Trumpuoju laikotarpiu didžiausią įtaką gali turėti stambiųjų WIG20 bendrovių rezultatų sezonas ir rinkos reakcija į naujus skaičius. Jei lūkesčiai bus pateisinti, optimizmas gali išlikti, tačiau bet koks nusivylimas dažnai suveikia kaip katalizatorius pelnų realizavimui.

  • Varšuvos birža pritraukia daugiau kapitalo: per ketvirtį sandoriai siekė apie 3,7 mlrd. eurų

    Varšuvos vertybinių popierių birža 2026 metų antrąjį ketvirtį fiksavo ryškesnį kapitalo judėjimą. Pagrindinėje GPW rinkoje kapitalo sandorių vertė per ketvirtį sudarė apie 3,7 mlrd. eurų.

    Biržos duomenimis, šią sumą lėmė keli skirtingi sandorių tipai: įvykdyti aštuoni pagreitinto knygos formavimo (ABB) sandoriai, dešimt antrinių viešų siūlymų (SPO) ir šeši naujų bendrovių debiutai.

    Kas yra ABB ir SPO?

    ABB, arba pagreitintas knygos formavimas, paprastai naudojamas, kai akcininkai ar kiti rinkos dalyviai nori greitai parduoti dalį turimų akcijų paketų. Tokie sandoriai dažnai įgyvendinami per trumpą laiką, pasitelkiant institucinių investuotojų paklausą.

    SPO reiškia antrinį viešą siūlymą, kai biržoje listinguojama įmonė platina naujas akcijas arba parduoda jau egzistuojančias. Praktikoje tai yra vienas dažniausių būdų pritraukti papildomo kapitalo plėtrai, investicijoms ar balansui stiprinti.

    „Pagal antrinių siūlymų skaičių ir vertę tai buvo rekordinis daugelio metų pusmetis. Didelis emisijų aktyvumas patvirtina rinkos gebėjimą greitai mobilizuoti skirtingo masto kapitalą emitentams įvairiuose jų vystymosi etapuose“, – sakė GPW Pirminės rinkos skyriaus direktorė Izabela Mikołajczyk.

    Aktyvumas augo ir kitose rinkose

    Augimas neapsiribojo pagrindine rinka. Alternatyvioje NewConnect rinkoje 2026 metų antrąjį ketvirtį debiutavo penkios bendrovės, taip pat įvyko trys kapitalo didinimo sandoriai ir vienas ABB.

    Tuo metu obligacijų rinkoje Catalyst į prekybą įtraukta 19 obligacijų emisijų serijų, kurių bendra vertė siekė apie 2,1 mlrd. eurų. Palyginimui, 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo įtraukta 28 serijos, kurių vertė sudarė apie 1,4 mlrd. eurų.

    Ką tai reiškia investuotojams ir įmonėms?

    Didėjantis ABB ir SPO skaičius dažniausiai signalizuoja, kad rinka turi pakankamai likvidumo, o institucinių investuotojų apetitas išlieka aukštas. Įmonėms tai suteikia daugiau galimybių greičiau ir lankščiau pritraukti finansavimą, o investuotojams – daugiau pasirinkimo ir naujų istorijų biržoje.

    Kartu tokie skaičiai rodo, kad kapitalo rinkos instrumentai tampa vis reikšmingesniu finansavimo šaltiniu greta bankų kreditavimo. Tai ypač aktualu laikotarpiais, kai įmonės ieško kapitalo didesnėms investicijoms arba nori diversifikuoti finansavimo struktūrą.

  • Varšuvos birža atsigavo po silpnos savaitės: WIG20 šoktelėjo, o GPW sulaukė naujų debiutų

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje šią savaitę grįžo pirkėjų aktyvumas: pagrindiniai indeksai kilo keliais procentais, o WIG20 vėl aiškiai pakilo virš 3 600 punktų ribos. Plačiosios rinkos WIG taip pat brango, o didžiausią savaitinį prieaugį demonstravo vidutinių bendrovių segmentą atspindintis mWIG40.

    Rinkos nuotaikas palaikė JAV dolerio silpnėjimas, kuris pristabdė ankstesnį brangimą ir sumažino spaudimą Europos akcijoms. Analitikai pabrėžė, kad investuotojai jautriai reaguoja į JAV makroekonominius duomenis ir lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos, nes tai tiesiogiai veikia rizikos apetito grįžimą Europoje.

    „Akcijų brangimą pagrindinėse rinkose sustiprino silpnėjantis doleris, o Europai tai tapo ypač svarbiu impulsu“, – rašė rinkos analitikas Adamas Stańczakas.

    Per savaitę WIG20 pakilo apie 2,9 proc., WIG ūgtelėjo maždaug 2,8 proc., o mWIG40 pridėjo apie 3,5 proc. Mažųjų įmonių indeksas sWIG80 didėjo santūriau, tačiau ir jis užfiksavo teigiamą pokytį.

    Biržoje išryškėjo ir atskirų įmonių judėjimai: tarp didžiausių WIG20 bendrovių ryškesnį kilimą demonstravo energetikos bei žaidimų sektoriaus atstovai. Tuo pat metu mažmeninės prekybos sektoriuje investuotojų dėmesį patraukė kapitalizacijos persiskirstymas, kai „Žabka“ pagal vertę aplenkė „Dino“.

    Pagal savaitės pabaigos kainas „Dino“ kapitalizacija siekė apie 6,3 mlrd. eurų, o „Žabka“ – apie 6,4 mlrd. eurų. Tekste taip pat pažymėta, kad „Dino“ akcijų kaina buvo nusileidusi iki žemiausių lygių nuo 2022 metų vidurio, o nuo ankstesnių aukštumų kritimas buvo itin ryškus.

    Didžiausių WIG20 bendrovių viršūnėje išliko dvi lyderės: „Orlen“ ir PKO BP. Jų rinkos vertė atitinkamai siekė apie 36,0 mlrd. eurų ir 30,5 mlrd. eurų, tad abi bendrovės išlaikė aiškų atotrūkį nuo likusios indekso dalies.

    Vidutinės kapitalizacijos segmente fiksuota naujų rekordų: kelių bendrovių akcijos per savaitę pasiekė istorines aukštumas. Tarp minimų pavyzdžių buvo XTB, „Asbis“, pati „GPW“ grupė ir „Synektik“, kurių kainos augo dviženkliu tempu arba priartėjo prie reikšmingų maksimumų.

    Naujokų banga Varšuvoje

    Savaitė išsiskyrė ir naujų emitentų gausa. NewConnect rinkoje debiutavo kosmoso pramonės atstovas „Liftero“, o pagrindinėje rinkoje po ilgesnės pertraukos sugrįžo nekilnojamojo turto plėtotojas „Robyg“.

    „Liftero“ pirmosios prekybos dienos pabaigoje akcijos brango daugiau nei perpus, o vėlesnėse sesijose augimas tęsėsi. Savaitės pabaigoje kaina buvo apie 120 proc. aukščiau nei platinimo kaina, o bendrovė akcentavo tikslus plėsti gamybos pajėgumus, technologinę bazę ir pasirengimą didesniems tarptautiniams kontraktams.

    Į biržą taip pat atėjo „Adatex“, nors šios bendrovės debiutas buvo gerokai ramesnis ir savaitinis pokytis išliko nedidelis. Tuo metu „Robyg“ sugrįžimas į pagrindinę rinką po maždaug aštuonerių metų buvo vienas labiausiai aptariamų įvykių, ypač dėl įmonės deklaruojamos strategijos stiprinti žemės banką.

    „Robyg“ nurodė, kad 2024–2025 metais žemės įsigijimams skyrė apie 372 mln. eurų. Tarp akcininkų minimas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kuris į bendrovės akcijas investavo iki maždaug 47 mln. eurų, o prekybos savaitę „Robyg“ užbaigė netoli platinimo kainos.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Rinkos dalyviai toliau vertins, ar indeksų atšokimas taps tvaresne tendencija, ar liks trumpalaikiu atsaku į valiutų ir palūkanų normų lūkesčių pokyčius. Papildomą kryptį gali nulemti JAV ekonominiai rodikliai ir centrinių bankų komunikacija, kuri daro įtaką dolerio dinamikai ir kapitalo srautams į Europos akcijas.

    Varšuvos rinkai svarbus ir vietinis naujų listingų tempas, nes didesnis emitentų aktyvumas paprastai didina investuotojų dėmesį ir likvidumą. Jei debiutų banga išliks, o tarptautinė aplinka išliks palanki rizikingesniam turtui, GPW gali tikėtis tolesnio aktyvumo ir platesnio investuotojų susidomėjimo.

  • GPW savaitė su aiškiu signalu: WIG20 smuko 2,9 proc., o silpnesnis zlotas spaudė didžiausias įmones

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje (GPW) baigėsi ryškiu išpardavėjų dominavimu: visi keturi pagrindiniai indeksai fiksavo kritimą, o daugiausia prarado didžiausių bendrovių indeksas WIG20. Per penkias prekybos sesijas WIG20 smuko 2,9 proc., platusis WIG krito 2,7 proc., mWIG40 neteko 2,8 proc., o mažųjų įmonių sWIG80 – 2,0 proc.

    Toks rezultatas WIG20 buvo vienas prasčiausių šiais metais. Dar didesnis savaitinis nuosmukis fiksuotas kovo pradžioje, kai rinkas slėgė pasaulinė rizikos vengimo banga, o balandžio pabaigoje indeksas per savaitę buvo kritęs dar smarkiau.

    Situaciją ypač išryškina tai, kad vos prieš dvi savaites WIG20 buvo pasiekęs šių metų kilimo bangos rekordą – 3 787,8 punkto. Nuo to piko indeksas nuosekliai leidosi žemyn, o paskutinės savaitės pabaigoje užsidarė beveik 6 proc. žemiau rekordo.

    Kas labiausiai tempė indeksą žemyn

    Tarp didžiausių įmonių ryškiausiai krito KGHM akcijos, per savaitę atpigusios apie 10 proc. Tokį judėjimą rinkoje investuotojai siejo su vario kainų korekcija, nes KGHM rezultatams žaliavos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių.

    Pastebimesnė korekcija užfiksuota ir elektroninės prekybos sektoriuje: „Allegro“ vertė per savaitę mažėjo beveik 6 proc. Vis dėlto trumpesnio laikotarpio dinamika išliko palankesnė – per pastarąsias dešimt sesijų bendrovės akcijos buvo ūgtelėjusios.

    Tuo pat metu WIG20 indekse žalią savaitę užbaigė tik kelios išimtys, tarp jų – „Pepco“ ir „Żabka“. „Pepco“ dėmesio sulaukė po analitikų vertinimų pokyčių, o „Żabka“ paskelbė planus vasaros sezonui atidaryti apie 170 sezoninių prekybos vietų.

    Zloto silpnėjimas ir platesnis fonas

    Investuotojų nuotaikas veikė ne tik akcijų rinkos korekcija, bet ir valiutų judėjimas. Zlotas savaitės pradžioje silpnėjo JAV dolerio atžvilgiu, o euro atžvilgiu taip pat fiksuotas nuosaikus nuvertėjimas, kas papildomai didino nervingumą dalyje rinkos dalyvių.

    „Zloto silpnėjimas ir WIG20 ryšys su USD ir PLN dinamika tapo vienu pagrindinių veiksnių, nulėmusių savaitinį didžiųjų įmonių indekso nuosmukį“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Jo vertinimu, savaitė aiškiai parodė WIG20 jautrumą platesniems baziniams rinkų veiksniams – nuo pasaulinių akcijų nuotaikų iki žaliavų kainų ir valiutų svyravimų. Techninės analizės požiūriu, pirkėjai sureagavo indeksui artėjant prie 3 530 punktų zonos, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkos dalyviai ir toliau stebi 3 500 punktų ribą.

    Platesnėje rinkoje – ir išimčių

    Nors bendras fonas buvo korekcinis, platesnėje rinkoje netrūko pavienių ryškesnių judesių. Stipresnį šuolį demonstravo naujesnės, nišinėse srityse veikiančios bendrovės, o dalis aukštesnio rizikingumo įmonių patyrė didesnius svyravimus po ankstesnių pakilimų.

    Artimiausiomis savaitėmis GPW investuotojų dėmesys tikėtina išliks sutelktas į valiutų kryptį, žaliavų kainų dinamiką bei centrinių bankų signalus, nes būtent šie veiksniai pastaruoju metu labiausiai keičia rizikos apetitą regione.