Estija žengia link 24 valandas per parą veikiančių robotinių vaistinių – šalies Vyriausybė pritarė įstatymo pataisų projektui, kuris leistų įsigyti receptinius ir nereceptinius vaistus vaistinėje, fiziškai joje nedirbant vaistininkui.
Numatoma, kad tokiose savitarnos vaistinėse būtų naudojamas skaitmeninės tapatybės patvirtinimas, nuotolinės vaizdo konsultacijos su licencijuotu vaistininku ir robotizuotas vaistų išdavimas.
Vis dėlto tai dar nėra galutinis sprendimas: projektas turi pereiti parlamentinę procedūrą. Jei pakeitimai būtų priimti, jų įgyvendinimas numatomas nuo 2027 metų kovo 1 dienos.
Įsigaliojus pataisoms Estija galėtų tapti pirmąja Europos šalimi, leidžiančia nuotoliniu būdu išduoti receptinius vaistus per automatizuotas vaistines, o ne tik per atsiėmimo spinteles ar sprendimus, taikomus nereceptiniams produktams.
Kaip veiktų robotinė vaistinė
Siūlomas modelis numato, kad pacientas vaistus pasirinktų savitarnos ekrane, o tuomet susisiektų su vaistininku vaizdo ryšiu. Vaistininkas įvertintų užklausą ir, jei viskas tvarkoje, patvirtintų vaistų išdavimą.
Tapatybė būtų patvirtinama naudojant skaitmeninius identifikavimo sprendimus, o vaistai laikomi ir išduodami saugioje metalinėje kapsulėje, prieinamoje tik įgaliotiems asmenims.
Pasak projekto autorių, didžiausia tokio sprendimo nauda – prieinamumas ne darbo valandomis, kai vaistinės būna uždarytos: vėlai vakare, anksti ryte ar savaitgaliais.
Toks modelis taip pat vertinamas kaip galimas atsakas į situacijas, kai vaistų reikia čia ir dabar, o pristatymas iš internetinių vaistinių gali užtrukti dieną ar dvi.
Kodėl prireikė keisti taisykles
Iniciatyvos centre – Estijos technologijų bendrovė „Grab2Go“. Jos bendraįkūrėjai Martas Viilipus ir Reio Orasmäe susidūrė su reikalavimu, kad vaistų išdavimo metu vaistininkas privalo būti fiziškai vietoje.
Sprendimo ieškota kartu su valstybės remiama inovacijų programa „Accelerate Estonia“, kuri veikia Ekonomikos reikalų ir komunikacijų ministerijoje. Į procesą buvo įtraukti ir Estijos Vaistų valdyba bei Socialinių reikalų ministerija.
Šio darbo tikslas – rasti, kokių reguliavimo pakeitimų reikia, kad technologija galėtų atsirasti rinkoje išlaikant pacientų saugumo reikalavimus.
Kartu išryškėjo platesnė problema: reguliuotojams dažnai reikia realių duomenų prieš keičiant įstatymus, tačiau įmonės tų duomenų negali surinkti, jei testuoti sprendimo teisiškai neleidžiama.
Galimas poveikis vaistininkų trūkumui ir paslaugų prieinamumui
Automatizuotos vaistinės pristatomos ne tik kaip patogumo priemonė, bet ir kaip būdas geriau paskirstyti vaistininkų darbą – vienas specialistas galėtų konsultuoti nuotoliniu būdu kelias vietas.
Estijoje taip pat akcentuojamas prieinamumo klausimas regionuose, kur vaistinių paslaugas užtikrinti sudėtingiau – pavyzdžiui, kaimo vietovėse ar salose.
„Accelerate Estonia“ ir „PwC“ atliktoje poveikio analizėje atkreiptas dėmesys į senėjančią darbo jėgą: 53 proc. vaistininkų ir 43 proc. farmacinės veiklos specialistų yra vyresni nei 50 metų.
Šalia to minimas ir potencialus netiesioginis poveikis sveikatos sistemai: galimybė greičiau gauti vaistų ir vaistininko konsultaciją galėtų sumažinti atvejų, kai dėl palyginti nedidelių problemų kreipiamasi į skubią pagalbą.
Kas dar numatyta ir kada sprendimas galėtų startuoti
Siūlomas reguliavimas apibūdinamas kaip technologiškai neutralus – tai reiškia, kad teoriškai galėtų atsirasti ir kitų automatizuotų vaistinių sprendimų kūrėjų, ne tik „Grab2Go“.
Jei parlamentas pritartų pataisoms, Socialinių reikalų ministerijai dar reikėtų kelių mėnesių parengti skaitmenines ir administracines sistemas bei informuoti vaistinių operatorius apie naują tvarką.
Įgyvendinimo data numatyta 2027 metų kovo 1 dieną. Buvo svarstoma galimybė pradėti anksčiau, tačiau galiausiai nuspręsta neskubėti, kad pasiruošimui pakaktų laiko tiek reguliuotojams, tiek rinkos dalyviams.
Projekte pabrėžiama, kad galutinis sprendimas dėl vaistų išdavimo vis tiek liktų vaistininkui – būtent tai turėtų užtikrinti, kad automatizavimas nepažeistų pacientų saugumo.