CP v2

Tag: Grafičiai

  • Salonikai kovoja su grafičiais menu: Ano Poli namų sienos virsta spalvingomis freskomis

    Salonikai kovoja su grafičiais menu: Ano Poli namų sienos virsta spalvingomis freskomis

    Graikijos mieste Salonikuose, istoriniame Ano Poli rajone, dalis gyventojų rado netradicinį būdą kovoti su nelegaliais užrašais ant namų sienų. Vietoj nuolatinio perdažymo jie kviečia menininkus, kad šie fasadus paverstų didelio formato piešiniais.

    Rajone pastaruoju metu atsiranda vis daugiau spalvingų kompozicijų: gėlių, augalų motyvų ir japoniškos estetikos įkvėptų vaizdų. Tokie piešiniai keičia gatvių vaizdą ir pritraukia tiek vietinių, tiek turistų dėmesį.

    Hokusai banga ant namo sienos

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė ant vieno tradicinio namo išorinės sienos nutapytas kūrinys, kuriame atpažįstami Katsushikos Hokusai darbams būdingi bruožai. Kompozicijoje matyti banga, žydinčios vyšnios, tradicinės architektūros elementai ir raudona saulė, todėl vieta greitai tapo fotografijų tašku.

    Kūrinį sukūrė menininkė Souzy Kamaliani, dirbusi savininkų prašymu. Pasak jos, idėjos kryptį nulėmė šeimininkų simpatija Japonijai, o galutinis dizainas buvo vystomas bendradarbiaujant.

    Šiuo atveju sprendimas buvo ne vien estetinis. Namo savininkai ieškojo praktinio būdo sumažinti pasikartojančius purškiamų dažų išpuolius prieš jų fasadą.

    Kai menas tampa apsauga

    Menininkė teigia, kad panašus principas Ano Poli jau buvo išbandytas anksčiau: ant kito namo vasario mėnesį ji sukūrė ryškią kompoziciją su gėlių vazonais, žiedais ir bugenvilijomis. Anot autorės, po piešinio atsiradimo siena daugiau nebuvo niokojama.

    Souzy Kamaliani tapyba užsiima nuo 2009 metais, o pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria muralams. Jos teigimu, esminis skirtumas nuo drobės yra mastelis: didelė siena leidžia laisviau dėlioti kompoziciją ir kurti kitokio poveikio vaizdą.

    Nevaldomi užrašai ir teplionės išlieka ilgalaike problema ne tik gyventojams, bet ir Salonikų savivaldybei. Valymo darbai dažnai duoda tik trumpalaikį efektą, nes sienos vėl greitai išmarginamos.

    Už techninius darbus ir tvarų judumą atsakingas vicemeras Prodromos Nikiforidis yra nurodęs, kad Ano Poli yra viena labiausiai paveiktų miesto vietų. Tam įtakos turi urbanistinė struktūra, kur gausu žemų pastatų ir didelių, lengvai pasiekiamų paviršių.

    Savivaldybės požiūriu vien valyti sienas nepakanka, todėl akcentuojamas visuomenės įtraukimas ir partnerystės su verslu, galinčiu prisidėti medžiagomis bei įranga. Panaši logika taikoma ir miesto centre, kur dalis prekybininkų užsako piešinius ant metalinių žaliuzių, tikėdamiesi, kad tai sumažins nelegalių šūkių atsiradimą po eitynių ar protestų.

    Ruošiamas menininkų sąrašas muralams

    Salonikuose siekiama viešojo meno iniciatyvas padaryti labiau struktūruotas, todėl savivaldybė kuria atvirą duomenų bazę ir bendradarbiavimo platformą muralų kūrėjams. Menininkai kviečiami registruotis pateikiant patirties įrodymus ir reprezentatyvius darbų pavyzdžius.

    Tikimasi, kad toks sąrašas ateityje padės greičiau atrinkti autorius naujiems projektams ir nuosekliau integruoti meną į miesto kasdienę aplinką. O Ano Poli gatvėse pokytis jau matomas: vietoje tuščių sienų, kurios anksčiau lengvai tapdavo taikiniu teplionėms, vis dažniau atsiranda apgalvoti kūriniai, keičiantys rajono pasakojimą.

  • Romos grafičius trina rankomis: 28-erių restauratorius su smėliasrove buria minias ir ginčus

    Romos grafičius trina rankomis: 28-erių restauratorius su smėliasrove buria minias ir ginčus

    Romos gatvėse grafičiai ir vadinamieji „tagai“ seniai tapo kasdienybe, tačiau 28 metų architektūros restauratorius Valerio Tuveri nusprendė su tuo kovoti praktiškai. Jis pats valo istorinių pastatų sienas, o procesą fiksuoja ir skelbia socialiniuose tinkluose, kur įgijo tūkstančius sekėjų.

    Jaunas restauratorius internete pristatomas kaip žmogus, kuris valo Romą, o kiekvienas jo vaizdo įrašas tampa ir edukacija, ir viešu spaudimu vandalams. Jo tikslas, pasak paties Tuveri, nėra „nubausti meną“, o apginti kultūros paveldą, kuris, anot jo, dažnai paverčiamas atsitiktinių užrašų fonu.

    Valymas smėliasrove ir gyva auditorija

    Naujausias Tuveri darbas vyko prie istorinės Villa Sciarra, kur ant neseniai sutvarkytų sienų vėl atsirado šviežių dažų. Apsivilkęs apsauginę aprangą jis naudojo aukšto slėgio smėliasrovę, kad pašalintų purškalų sluoksnį ir kartu nepažeistų akmens paviršiaus.

    Valymas virto savotišku gatvės renginiu: praeiviai stojo stebėti, kai kurie prisijungė padėti, o darbų pabaigoje dalis vietos gyventojų prisidėjo prie paskutinių detalių. Taip vieno žmogaus iniciatyva virto bendruomeniniu veiksmu, nors pats vandalizmo mastas mieste išlieka didžiulis.

    Kur riba tarp meno ir žalos?

    Tuveri pabrėžia, kad skiria gatvės meną nuo beatodairiškų „tagų“, kurie atsiranda ant istorinių fasadų, paminklų, privačių namų vartų ar net automobilių. Jo teigimu, būtent atsitiktiniai užrašai labiausiai kerta per miesto estetiką ir paveldą, o atstatymo darbai dažnai kainuoja brangiai ir reikalauja specialių technologijų.

    „Pasirinkau šį kelią, šią kovą su grafičiais, nes Roma, mano nuomone, yra gražiausias miestas pasaulyje, bet kartu ir vienas labiausiai niokojamų Europoje“, – sakė Valerio Tuveri.

    Jis ragina Italijos institucijas griežtinti kontrolę, didinti stebėjimo kamerų skaičių ir taikyti apčiuopiamesnes finansines baudas. Restauratoriaus logika paprasta: vien moraliniai raginimai neveikia, o reali ekonominė atsakomybė dažnai tampa stipriausiu atgrasymo veiksniu.

    Baudos ir atsakomybė Italijoje

    Italijos teisėje už kultūrinę, istorinę ar meninę vertę turinčio turto sugadinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokiais atvejais gali grėsti laisvės atėmimas iki vienų metų arba piniginė bauda, kuri praktikoje siekia apie 2 000 eurų, jei nustatoma žala kultūros paveldui.

    Vis dėlto net ir sutvarkius atskiras sienas problema greitai sugrįžta kitur: Romos rajonuose, įskaitant turistų mėgstamas zonas, grafičiai dažnai dengia ištisus kvartalus. Tuveri sako tikintis, kad viešumas ir nuoseklus darbas bent daliai žmonių padės pamatyti istorines sienas ne kaip tuščią drobę, o kaip saugotiną miesto atmintį.