Graikijos turizmo sektorius 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksavo aiškų augimą: į šalį atvyko daugiau keliautojų, o įplaukos iš kelionių taip pat didėjo. Visgi centrinio banko statistika rodo paradoksą – vidutinės išlaidos vienai kelionei mažėjo, todėl pajamų augimas ne visur spėjo paskui turistų srautus.
Graikijos banko duomenimis, nuo sausio iki birželio kelionių pajamos išaugo 14,8 proc. ir siekė 8,80 mlrd. eurų. Atvykstamasis turizmas per tą patį laikotarpį didėjo dar sparčiau – 15,4 proc., iki 13,49 mln. keliautojų.
Dėl to kelionių balansas buvo teigiamas ir pasiekė 6,93 mlrd. eurų perteklių, kai 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė 6,01 mlrd. eurų. Šis rodiklis svarbus visai ekonomikai, nes turizmas yra viena pagrindinių Graikijos eksporto paslaugų, tiesiogiai papildanti šalies einamosios sąskaitos pajamas.
Birželis: daugiau atvykimų, mažiau išlaidų
2026 metų birželį įplaukos iš turizmo siekė 3,48 mlrd. eurų ir buvo tik 1,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu atvykimų skaičius augo 6,9 proc. ir pasiekė 4,92 mln. keliautojų, todėl pajamų dinamika akivaizdžiai atsiliko nuo srautų.
Graikijos bankas šį skirtumą sieja su kritusiomis vidutinėmis išlaidomis vienai kelionei: birželį jos sumenko 6,2 proc., o per visą pusmetį – 0,6 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dalis keliautojų trumpino viešnagę, rinkosi pigesnį apgyvendinimą ar mažino išlaidas maitinimui ir pramogoms.
Tokia tendencija siejama ir su platesniu Europos vartotojų elgesiu po infliacijos šoko: kelionės dažnai lieka prioritetu, tačiau biudžetai planuojami griežčiau. Turizmo verslui tai gali reikšti didesnį užimtumą, bet spaudimą maržoms, ypač regionuose, kur didelę paklausos dalį sudaro kainai jautrūs keliautojai.
Kas augino srautus ir pajamų skirtumus?
Pirmąjį pusmetį ypač augo atvykimai iš ES: keliautojų iš ES 27 šalių padaugėjo 19,3 proc. Išsiskyrė kelionės sausuma – per sienos kirtimo punktus atvykstančiųjų skaičius šoktelėjo 49,3 proc., kai atvykimai per oro uostus didėjo 7,3 proc.
Tarp pagrindinių rinkų atvykimai iš Vokietijos augo 10,4 proc., iš Italijos – 17,9 proc., iš Jungtinės Karalystės – 10,4 proc. Vis dėlto pajamų struktūra nebuvo vienoda: kai kurių šalių keliautojų srautas didėjo, tačiau bendros įplaukos iš jų mažėjo, o tai rodo mažesnes išlaidas vienam turistui.
Per 2026 metų pirmąjį pusmetį įplaukos iš ES 27 šalių gyventojų augo 10,7 proc. ir sudarė 4,53 mlrd. eurų, o iš kitų šalių – 19,7 proc., iki 3,86 mlrd. eurų. Euro zonos šalių indėlis siekė 3,78 mlrd. eurų ir augo 13,3 proc., tačiau iš ES šalių, nepriklausančių euro zonai, įplaukos mažėjo 1,1 proc.
Vokietija išliko viena svarbiausių rinkų pagal pajamas, tačiau per pusmetį iš vokiečių keliautojų gauta 1,276 mlrd. eurų, tai yra 6,3 proc. mažiau nei prieš metus. Birželį vokiečių atvykimų daugėjo, bet įplaukos smuko 14,5 proc., iki 515,1 mln. eurų, todėl turizmo verslui tai tapo aiškiu signalu apie taupymo elgseną.
Neigiamą kryptį rodė ir Prancūzijos rinka: per pusmetį įplaukos mažėjo 7,4 proc., iki 414,3 mln. eurų, o atvykimai praktiškai nekito. Birželį smukimas buvo dar ryškesnis – įplaukos krito 33,9 proc., iki 129,8 mln. eurų, kartu mažėjant ir atvykimų skaičiui.
Tuo metu Italija tapo vienu ryškiausių augimo variklių: per pusmetį įplaukos didėjo 31,1 proc. ir pasiekė 470,0 mln. eurų, o atvykimai augo 17,9 proc. Birželį italų įplaukos šoktelėjo 34,4 proc., iki 248,3 mln. eurų, ir tai stiprino bendrą pajamų statistiką.
Jungtinė Karalystė per pusmetį sugeneravo 1,179 mlrd. eurų įplaukų, tai yra 8,5 proc. daugiau nei prieš metus, o atvykimai augo 10,4 proc. Visgi birželį britų rinka sulėtėjo: įplaukos mažėjo 26,1 proc., iki 442,9 mln. eurų, o atvykimai krito 12,0 proc.
JAV rinka išsiskyrė tuo, kad per pusmetį įplaukos augo 10,8 proc. ir siekė 796,9 mln. eurų, nors atvykimų skaičius mažėjo 5,4 proc., iki 656,7 tūkst. keliautojų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad atvykstantieji iš JAV vidutiniškai išleido daugiau, tačiau birželį įplaukos vis tiek sumažėjo 3,7 proc., iki 257,8 mln. eurų, kartu traukiantis ir srautams.
Graikijos bankas taip pat pažymi, kad atvykstamojo turizmo srauto statistikoje neatsispindi kruizų duomenys, išskyrus tuos atvejus, kai jie užfiksuoti pasienio apklausoje. Dalis sezono pajamų todėl gali būti paskirstyta kitaip, nei rodo standartiniai atvykimų kanalai, ypač salose, kur kruizai turi reikšmingą poveikį.