CP v2

Tag: Graikijos turizmas

  • Graikija skaičiuoja rekordus, bet turistai taupo: banko duomenys atskleidė, kas vyksta

    Graikija skaičiuoja rekordus, bet turistai taupo: banko duomenys atskleidė, kas vyksta

    Graikijos turizmo sektorius 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksavo aiškų augimą: į šalį atvyko daugiau keliautojų, o įplaukos iš kelionių taip pat didėjo. Visgi centrinio banko statistika rodo paradoksą – vidutinės išlaidos vienai kelionei mažėjo, todėl pajamų augimas ne visur spėjo paskui turistų srautus.

    Graikijos banko duomenimis, nuo sausio iki birželio kelionių pajamos išaugo 14,8 proc. ir siekė 8,80 mlrd. eurų. Atvykstamasis turizmas per tą patį laikotarpį didėjo dar sparčiau – 15,4 proc., iki 13,49 mln. keliautojų.

    Dėl to kelionių balansas buvo teigiamas ir pasiekė 6,93 mlrd. eurų perteklių, kai 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė 6,01 mlrd. eurų. Šis rodiklis svarbus visai ekonomikai, nes turizmas yra viena pagrindinių Graikijos eksporto paslaugų, tiesiogiai papildanti šalies einamosios sąskaitos pajamas.

    Birželis: daugiau atvykimų, mažiau išlaidų

    2026 metų birželį įplaukos iš turizmo siekė 3,48 mlrd. eurų ir buvo tik 1,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu atvykimų skaičius augo 6,9 proc. ir pasiekė 4,92 mln. keliautojų, todėl pajamų dinamika akivaizdžiai atsiliko nuo srautų.

    Graikijos bankas šį skirtumą sieja su kritusiomis vidutinėmis išlaidomis vienai kelionei: birželį jos sumenko 6,2 proc., o per visą pusmetį – 0,6 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dalis keliautojų trumpino viešnagę, rinkosi pigesnį apgyvendinimą ar mažino išlaidas maitinimui ir pramogoms.

    Tokia tendencija siejama ir su platesniu Europos vartotojų elgesiu po infliacijos šoko: kelionės dažnai lieka prioritetu, tačiau biudžetai planuojami griežčiau. Turizmo verslui tai gali reikšti didesnį užimtumą, bet spaudimą maržoms, ypač regionuose, kur didelę paklausos dalį sudaro kainai jautrūs keliautojai.

    Kas augino srautus ir pajamų skirtumus?

    Pirmąjį pusmetį ypač augo atvykimai iš ES: keliautojų iš ES 27 šalių padaugėjo 19,3 proc. Išsiskyrė kelionės sausuma – per sienos kirtimo punktus atvykstančiųjų skaičius šoktelėjo 49,3 proc., kai atvykimai per oro uostus didėjo 7,3 proc.

    Tarp pagrindinių rinkų atvykimai iš Vokietijos augo 10,4 proc., iš Italijos – 17,9 proc., iš Jungtinės Karalystės – 10,4 proc. Vis dėlto pajamų struktūra nebuvo vienoda: kai kurių šalių keliautojų srautas didėjo, tačiau bendros įplaukos iš jų mažėjo, o tai rodo mažesnes išlaidas vienam turistui.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį įplaukos iš ES 27 šalių gyventojų augo 10,7 proc. ir sudarė 4,53 mlrd. eurų, o iš kitų šalių – 19,7 proc., iki 3,86 mlrd. eurų. Euro zonos šalių indėlis siekė 3,78 mlrd. eurų ir augo 13,3 proc., tačiau iš ES šalių, nepriklausančių euro zonai, įplaukos mažėjo 1,1 proc.

    Vokietija išliko viena svarbiausių rinkų pagal pajamas, tačiau per pusmetį iš vokiečių keliautojų gauta 1,276 mlrd. eurų, tai yra 6,3 proc. mažiau nei prieš metus. Birželį vokiečių atvykimų daugėjo, bet įplaukos smuko 14,5 proc., iki 515,1 mln. eurų, todėl turizmo verslui tai tapo aiškiu signalu apie taupymo elgseną.

    Neigiamą kryptį rodė ir Prancūzijos rinka: per pusmetį įplaukos mažėjo 7,4 proc., iki 414,3 mln. eurų, o atvykimai praktiškai nekito. Birželį smukimas buvo dar ryškesnis – įplaukos krito 33,9 proc., iki 129,8 mln. eurų, kartu mažėjant ir atvykimų skaičiui.

    Tuo metu Italija tapo vienu ryškiausių augimo variklių: per pusmetį įplaukos didėjo 31,1 proc. ir pasiekė 470,0 mln. eurų, o atvykimai augo 17,9 proc. Birželį italų įplaukos šoktelėjo 34,4 proc., iki 248,3 mln. eurų, ir tai stiprino bendrą pajamų statistiką.

    Jungtinė Karalystė per pusmetį sugeneravo 1,179 mlrd. eurų įplaukų, tai yra 8,5 proc. daugiau nei prieš metus, o atvykimai augo 10,4 proc. Visgi birželį britų rinka sulėtėjo: įplaukos mažėjo 26,1 proc., iki 442,9 mln. eurų, o atvykimai krito 12,0 proc.

    JAV rinka išsiskyrė tuo, kad per pusmetį įplaukos augo 10,8 proc. ir siekė 796,9 mln. eurų, nors atvykimų skaičius mažėjo 5,4 proc., iki 656,7 tūkst. keliautojų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad atvykstantieji iš JAV vidutiniškai išleido daugiau, tačiau birželį įplaukos vis tiek sumažėjo 3,7 proc., iki 257,8 mln. eurų, kartu traukiantis ir srautams.

    Graikijos bankas taip pat pažymi, kad atvykstamojo turizmo srauto statistikoje neatsispindi kruizų duomenys, išskyrus tuos atvejus, kai jie užfiksuoti pasienio apklausoje. Dalis sezono pajamų todėl gali būti paskirstyta kitaip, nei rodo standartiniai atvykimų kanalai, ypač salose, kur kruizai turi reikšmingą poveikį.

  • „Ryanair“ kaltina „Fraport Greece“ pasisavinus mokesčio lengvatą: prašo Graikijos stabdyti monopolį

    „Ryanair“ kaltina „Fraport Greece“ pasisavinus mokesčio lengvatą: prašo Graikijos stabdyti monopolį

    Ginčas dėl mokesčio lengvatos

    „Ryanair“ viešai sukritikavo „Fraport Greece“, valdančią 14 regioninių oro uostų Graikijoje, ir pareiškė, kad operatorė elgiasi kaip monopolį turinti bendrovė. Pigių skrydžių bendrovė teigia, jog dalis Graikijos Vyriausybės sprendimų, skirtų paskatinti skrydžius ir turizmą, realiai nepasiekia nei oro linijų, nei keleivių.

    Oro bendrovės teigimu, valstybės numatytas 75 proc. sumažinimas oro uostų modernizavimo ir plėtros mokesčiui turėjo mažinti kaštus ir atpiginti keliones. Tačiau „Ryanair“ kaltina, kad „Fraport Greece“ esą paliko šią naudą sau, taip padidindama savo pelną.

    Kodėl minimas Salonikų maršrutų mažinimas?

    Konfliktas įsiliepsnojo po to, kai „Ryanair“ paskelbė apie sprendimą 2026 metų žiemos sezonui nebevykdyti trijų orlaivių bazės veiklos Salonikuose, Makedonijos oro uoste. Bendrovė aiškina, kad sprendimą lėmė smarkiai išaugę oro uosto mokesčiai.

    „Ryanair“ tvirtina, kad po pandemijos oro uosto rinkliavos esą buvo padidintos 66 proc., o tai, pasak bendrovės, tiesiogiai mažina maršrutų pelningumą. Oro bendrovė pabrėžia norinti augti Graikijoje, tačiau tam, jos vertinimu, būtinos konkurencingos rinkliavos ir skaidrus valstybės lengvatų pritaikymas.

    „Ryanair“ raginimas Graikijos valdžiai

    Savo pareiškime „Ryanair“ ragina Graikijos Vyriausybę „nutraukti „Fraport Greece“ monopolį“, argumentuodama, kad konkurencija oro uostų valdyme ir kainodaroje galėtų padėti didinti susisiekimą bei ištisus metus palaikyti turizmo srautus. Bendrovė taip pat lygina situaciją su kitomis Europos šalimis, kur, jos teigimu, oro uostų mokesčiai mažinami, o kai kur atsisakoma papildomų aviacijos mokesčių, siekiant skatinti augimą.

    „Ryanair“ pozicija tokia: jei „Fraport Greece“ įšaldytų rinkliavas ir realiai pritaikytų 75 proc. lengvatą visoms oro linijoms ir keleiviams, tai padėtų didinti pasiūlą, pritraukti investicijų ir gerinti susisiekimą tarp regionų.

    „Fraport Greece“ atsakymas

    „Fraport Greece“ savo ruožtu viešai nurodė, kad apie „Ryanair“ sprendimą dėl Salonikų bazės buvo informuota tik tą pačią dieną, kai jis paskelbtas. Bendrovė taip pat akcentavo, kad pranešimai buvo skelbiami Atėnuose, o ne pačiuose Salonikuose, kuriuos sprendimas paveikia tiesiogiai.

    Operatorė atmeta „Ryanair“ argumentus dėl oro uostų mokesčių ir plėtros rinkliavos, teigdama, kad jie yra nepagrįsti ir naudojami kaip pretekstas. „Fraport Greece“ aiškina, jog žiemos skrydžių apimčių mažinimas Salonikuose esą labiau susijęs su pačios „Ryanair“ komercine strategija, veiklos modeliu ir pelningumo kriterijais.

    Bendrovė pabrėžia, kad „Ryanair“ išlieka svarbus partneris, o Salonikų oro uoste šiuo metu dirba daugiau nei 40 oro linijų. Pasak operatorės, per šias partnerystes miestas ir Makedonijos regionas turi susisiekimą su daugiau nei 33 šalimis ir 93 kryptimis, o „Fraport Greece“ įsipareigoja toliau užtikrinti infrastruktūros ir paslaugų kokybę.

    Ką tai gali reikšti keleiviams?

    Keleiviams tokie ginčai dažniausiai atsispindi per maršrutų pasiūlos pokyčius ir sezoniškumą: jei oro linijos mažina bazes ar skrydžių dažnį, kai kurios kryptys gali tapti retesnės arba brangesnės. Kita vertus, jei mokesčių lengvatos būtų plačiai pritaikytos ir sumažintų bendrą kaštų lygį, tai galėtų padidinti skrydžių skaičių ir sustiprinti konkurenciją.

    Artimiausiu metu situaciją lems tai, ar Graikijos valdžia ir oro uostų operatorė keis mokesčių taikymo praktiką, ir ar oro linijos matys pagrindą grąžinti pajėgumus žiemos sezonu. Kol kas abi pusės laikosi priešingų pozicijų, o viešas konfliktas rodo, kad įtampa dėl oro uostų rinkliavų Europoje išlieka viena jautriausių aviacijos rinkos temų.

  • „Ryanair“ stabdo bazę Salonikuose žiemą: kaltina „Fraport Greece“ mokesčiais ir kerpa 12 maršrutų

    „Ryanair“ stabdo bazę Salonikuose žiemą: kaltina „Fraport Greece“ mokesčiais ir kerpa 12 maršrutų

    Oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad 2026 metų žiemos sezonu stabdys savo bazės veiklą Salonikuose ir iš regiono atitrauks tris lėktuvus. Kartu bendrovė mažins skrydžių apimtis Atėnų oro uoste ir koreguos žiemos tvarkaraštį visoje Graikijoje.

    Pasak „Ryanair“, sprendimą lėmė, jų teigimu, nekonkurencingi oro uostų įkainiai, kuriuos taiko „Fraport Greece“ ir Atėnų oro uostas. Bendrovė akcentuoja, kad būtent ne sezono metu mokesčiai esą labiausiai riboja pigių skrydžių modelį ir mažina maršrutų gyvybingumą.

    Kas keičiasi 2026 metų žiemą?

    Įmonė skelbia, kad dėl pertvarkos Graikijoje bus sumažinta apie 700 000 keleivių vietų, tai sudarytų maždaug 45 proc. mažiau nei 2025 metų žiemos sezonu. Taip pat numatoma atsisakyti 12 maršrutų, dalį jų nutraukiant iš Salonikų, dalį iš Atėnų ir Chanijos.

    Viešai įvardijami maršrutai, kurių atsisakoma, apima skrydžius iš Salonikų į Berlyną, Chaniją, Frankfurtą-Haną, Geteborgą, Irakliją, Žemutinį Reino regioną, Poznanę, Stokholmą, Veneciją-Treviso ir Zagrebą. Taip pat nutraukiamas maršrutas Atėnai–Milanas-Bergamas bei Chanija–Pafosas.

    „Ryanair“ taip pat paskelbė, kad žiemos laikotarpiu stabdys skrydžius iš Chanijos ir Iraklijo oro uostų. Bendrovė tai sieja su žiemos sezono paklausos jautrumu kainai, kai net ir nedidelis kaštų augimas gali lemti maršrutų pelningumo praradimą.

    Mokesčiai ir ADF lengvata

    „Ryanair“ argumentuoja, kad Graikijos valdžios sprendimas sumažinti oro uosto plėtros mokestį 75 proc. nuo 2024 metų lapkričio mėnesio keleiviams realios naudos, jų teigimu, neatnešė. Bendrovė nurodo, kad įkainių sumažėjimas, jos vertinimu, nebuvo perkeltas į bilietų kainas, o liko oro uostų operatorių pajamose.

    Įmonė taip pat tvirtina, kad „Fraport Greece“ taikomi mokesčiai yra daugiau nei 66 proc. didesni nei prieš pandemiją, o Atėnų oro uostas planuoja tolesnius įkainių didinimus žiemos sezonui. Tokios aplinkybės, anot „Ryanair“, Graikijos oro uostus daro mažiau patrauklius konkuruojant dėl pigių skrydžių žiemą.

    Ką „Ryanair“ siūlo mainais?

    Bendrovė pranešė Graikijos vyriausybei pateikusi plėtros planą, kuriuo per penkerius metus tikisi padidinti keleivių srautą iki 12 mln. per metus. Plane minimi 10 naujų orlaivių, investicija, viršijanti 930 mln. eurų, ir 50 naujų maršrutų.

    Tačiau „Ryanair“ pabrėžia, kad šio plano įgyvendinimas priklausytų nuo oro uostų mokesčių įšaldymo ir nuo to, ar sumažintas oro uosto plėtros mokestis realiai atsispindės keleiviams siūlomose kainose. Įmonė taip pat nurodo dalį pajėgumų perkelsianti į rinkas, kurias laiko konkurencingesnėmis, pavyzdžiui, Albaniją, regioninę Italiją ir Švediją.

    „Ryanair apgailestauja pranešdama apie bazės uždarymą Salonikuose ir mažinimą Atėnuose 2026 metų žiemą, dėl ko Graikijoje bus prarasta 700 000 vietų ir 12 maršrutų, taip pat stabdoma veikla Chanijoje ir Iraklije ne sezono metu“, – sakė „Ryanair“ komercijos vadovas Jasonas McGuinnessas.

    „Šie sumažinimai, kurių buvo galima išvengti, yra tiesioginė pasekmė to, kad oro uostai neperdavė mokesčio sumažinimo keleiviams, ypač Salonikuose, kur „Fraport Greece“ padidino įkainius 66 proc. nuo 2019 metų“, – sakė J. McGuinnessas.

    „Lėktuvai bus perkelti į Albaniją, regioninę Italiją ir Švediją, kur oro uostai keleiviams realiai perdavė valdžios sprendimus mažinti mokesčius, o tai žiemą didina susisiekimą, turizmą ir darbo vietas“, – sakė J. McGuinnessas.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad aviacijoje žiemos sezonas išlieka itin jautrus mokesčių ir oro uostų kainodaros pokyčiams. Pigių skrydžių bendrovės, optimizuodamos kaštus, lėktuvus ir maršrutus dažniau perkelia ten, kur įkainiai žemesni, o oro uostai aktyviau taiko paskatas išlaikyti srautus ištisus metus.