Skirtingi kenkėjai, panaši žala
Po derliaus dirvoje dažnai lieka nepastebėta problema – šaknų kenkėjų lervos, kurios kitą sezoną gali smarkiai retinti veją, daržoves ar uogakrūmius. Dažniausiai painiojamos dvi grupės: grambuolių lervos ir straubliukų, vadinamų opuchliakais, lervos.
Grambuolių lervos paprastai būna stambesnės, balsvai gelsvos, su rusva galva ir aiškiai matomomis kojelėmis, dažnai susirietusios C raide. Kai kurių rūšių lervos dirvoje gali vystytis kelerius metus, todėl žala kartais kaupiasi nepastebimai.
Opuchliakų lervos iš pirmo žvilgsnio panašios, tačiau dažniausiai neturi kojelių, jų kūnas pilkšvai baltas, išlenktas pusmėnulio forma. Tokie kenkėjai neretai labiau siejami su braškėmis ir dekoratyviniais augalais, nes ardo šaknų sistemą ir silpnina kerus.
Kaip suprasti, kad problema yra dirvoje?
Pirmieji signalai matomi augalų antžeminėje dalyje: augalai ima vysti net ir laistant, praranda gyvybingumą, o jauni daigai gali staiga sunykti. Vejose atsiranda pageltusių, vėliau paruduojančių plotų, o pažeista velėna kartais lengvai atsikelia nuo žemės.
Patikimiausias būdas įsitikinti – atsargiai atkasti įtartiną vietą šalia nykstančio augalo ir perrinkti iškastą žemę. Vertėtų patikrinti kelis taškus, nes lervos pasiskirsto netolygiai, o vienas kasimas gali nieko neparodyti.
Jei lervų randama keliose vietose nedideliame plote, tai dažniausiai rodo, kad populiacija jau išplitusi. Tokiu atveju delsti neverta, nes šaknų pažeidimai iki pavasario gali tik didėti.
Ką daryti po derliaus: kasimas ir biologinė kontrolė
Gilus dirvos perkasimas po derliaus yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti lervų kiekį. Apvertus žemės sluoksnį, dalis lervų patenka į paviršių, kur jas sunaikina šaltis, išdžiūvimas arba sulesa paukščiai.
Praktikoje dažniausiai rekomenduojama kasti kastuvo gyliu, maždaug 25–30 centimetrų, nes būtent šiame sluoksnyje aptinkama daugiausia šaknų kenkėjų. Svarbu dirbti, kai dirva nėra permirkusi, kad struktūra kuo mažiau būtų suardyta.
Jeigu invazija didesnė arba norisi tikslesnio poveikio, taikoma biologinė priemonė – entomopatogeniniai nematodai. Tai mikroskopiniai apvalieji kirminai, kurie patenka į lervų organizmą ir per trumpą laiką jas sunaikina, o vėliau ieško kitų šeimininkų.
Nematodų preparatai paprastai naudojami laistant dirvą pagal etiketėje nurodytas normas. Kad priemonė veiktų, dirva turi būti pakankamai drėgna, o po panaudojimo drėgmę svarbu palaikyti kelias savaites, nes nematodai juda vandens plėvelėje tarp dirvos dalelių.
Ilgalaikei prevencijai padeda sėjomaina ir bendras sodo biologinės įvairovės palaikymas, kad natūralūs priešai, pavyzdžiui, vabzdžiais mintantys paukščiai, lengviau rastų grobį. Jei žala labai didelė, sprendimus reikėtų derinti su registruotais augalų apsaugos produktais, naudojant juos tiksliai pagal paskirtį ir instrukcijas.