Kas keistųsi „Frontex“ mandatu
Europos Komisija rengia reformą, pagal kurią ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ gautų daugiau įgaliojimų veikti už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Keli ES pareigūnai teigia, kad naujos taisyklės leistų agentūrai padėti grąžinant neteisėtai atvykusius migrantus tarp trečiųjų šalių.
Iki šiol „Frontex“ daugiausia talkina valstybėms narėms vykdant grąžinimus iš ES į kilmės šalis, taip pat koordinuoja išorės sienų kontrolę ir operacijas jūroje. Reformos kryptis reikštų ryškesnį migracijos politikos perkėlimą į ES kaimynystę, dar prieš žmonėms pasiekiant Europos sienas.
Grąžinimai iki atvykimo į Europą
Pagal planuojamą modelį „Frontex“ galėtų remti trečiųjų šalių institucijas, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje, organizuojant grąžinimus į migrantų kilmės valstybes. ES pareigūnų logika paprasta: kuo daugiau žmonių grąžinama dar prieš jiems bandant pasiekti Europą, tuo mažiau grąžinimų tenka vykdyti jau ES viduje.
„Kuo daugiau žmonių grąžini dar prieš jiems pasiekiant Europą, tuo mažiau jų reikia grąžinti po to“, – sakė vienas ES pareigūnas.
Tokie veiksmai, kaip pabrėžiama, nebūtų automatiniai: bendradarbiavimui su kiekviena trečiąja šalimi reikėtų atskiro susitarimo. Praktikoje tai būtų artima vadinamiesiems statuso susitarimams, pagal kuriuos agentūros pareigūnai gali būti dislokuojami partnerių teritorijoje vykdyti sutartų užduočių.
Grąžinimo centrai, greito reagavimo pajėgos ir stebėsena
Reforma taip pat siejama su vadinamaisiais grąžinimo centrais trečiosiose šalyse, kuriuos ES valstybės narės gali kurti pagal neseniai patvirtintą teisinį pagrindą. Numatyta, kad į tokius centrus galėtų būti perkeliami asmenys, kurių prieglobsčio prašymai ar teisė pasilikti ES buvo atmesti, o vėliau jie būtų grąžinami į kilmės šalis.
„Frontex“ įsitraukimas galėtų tapti vienu iš pagrindinių mechanizmų, užtikrinančių galutinius pervežimus ir logistiką. Kartu planuojama sukurti greito reagavimo pajėgas nenumatytiems staigiems didelio masto atvykimams.
Dar viena kryptis – internetinės stebėsenos padalinys, kurio užduotis būtų sekti socialiniuose tinkluose plintančią informaciją ir signalus apie galimus masinio judėjimo epizodus. ES institucijos tai pristato kaip prevencinę priemonę, skirtą sumažinti netikėtų krizinių situacijų tikimybę.
Kritika dėl žmogaus teisių ir priežiūros
Numatomi pokyčiai, tikėtina, sulauks nevyriausybinių organizacijų pasipriešinimo. Kritikai pabrėžia, kad agentūros įgaliojimų plėtra turi eiti kartu su griežtesniais skaidrumo, priežiūros ir atskaitomybės mechanizmais, kad būtų užtikrinta migrantų pagrindinių teisių apsauga.
„Tai jau ne vien agentūra, kuri remia ES šalis pasienyje. Tai deportacijų agentūra, vis dažniau veikianti toli nuo tikrosios ES sienos“, – sakė Transnational Institute tyrėja Josephine Solanki.
Žmogaus teisių gynėjai primena, kad „Frontex“ veikla Europoje ne kartą buvo kritikuota dėl galimų teisių pažeidimų, todėl bet kokia plėtra už ES ribų kelia papildomų rizikų. ES pareigūnai savo ruožtu akcentuoja, kad teisinės sutartys su partneriais būtų būtina sąlyga, o operacijos turėtų vykti laikantis nustatytų standartų.
Biudžetas ir politinis kontekstas
Reformą ketinama pristatyti po Europos Komisijos posėdžio, o jos politinis tikslas – sustiprinti grąžinimų vykdymą ir sumažinti neteisėtos migracijos srautus. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien sienų kontrolė nepakanka, jei grąžinimų sistema išlieka lėta ir sudėtinga.
Kartu skelbiama, kad „Frontex“ gali būti numatytas 12 milijardų eurų finansavimas per kitą septynerių metų ES biudžeto laikotarpį, tai reikštų ankstesnio asignavimo padvigubinimą. Didesnis finansavimas paprastai siejamas su didesniais operaciniais pajėgumais, tačiau taip pat didina spaudimą užtikrinti veiklos priežiūrą ir atsakomybę.