CP v2

Tag: Gregas Brockmanas

  • Musk prieš „OpenAI“ pralaimėjo teisme: ieškinys atmestas dėl senaties, ginčas dėl misijos komercializavimo

    Oaklande nagrinėtoje byloje teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“. Devynių prisiekusiųjų kolegija vienbalsiai nusprendė, kad ieškinys pateiktas praleidus trejų metų senaties terminą, todėl ginčas iš esmės buvo uždarytas procesiniu pagrindu.

    Elonas Muskas teigė, kad „OpenAI“ vadovybė nukrypo nuo pradinės organizacijos, kaip ne pelno siekiančio projekto, misijos. Pasak jo, bendrovė buvo per daug komercializuota, o sprendimai dėl valdymo ir veiklos prioritetų esą prieštaravo anksčiau deklaruotiems tikslams.

    „Mūsų pusė pasilieka teisę skųsti šį sprendimą“, – teisme sakė Elono Musko advokatas.

    Nors prisiekusiųjų verdiktas šioje procedūroje turėjo patariamąjį pobūdį, bylą nagrinėjusi teisėja pasirėmė jų išvada ir paliko galioti sprendimą ieškinį atmesti. Tokiu būdu teismas nepasisakė dėl pačių kaltinimų esmės, o daugiausia dėmesio skyrė terminams ir proceso taisyklėms.

    Byla sulaukė išskirtinio dėmesio technologijų sektoriuje, nes ji atvėrė platesnę diskusiją apie ne pelno siekiančių iniciatyvų transformaciją į komercinius modelius, kai produktai ir infrastruktūra tampa kritiškai svarbūs rinkai. Dirbtinio intelekto srityje tai ypač jautru: investicijų mastai auga, o konkurencija dėl talentų, duomenų ir skaičiavimo išteklių verčia organizacijas ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.

    Elonas Muskas siekė, kad iš vadovaujančių pareigų būtų pašalinti Samas Altmanas ir Gregas Brockmanas, taip pat buvo prašoma didelės vertės žalos atlyginimo. Tekste minėta suma viršijo 180 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 165 mlrd. eurų, ir, pagal ieškinį, ji turėjo būti skirta „OpenAI“ fondui.

    Proceso metu liudijo abu konflikte dalyvaujantys verslininkai, o byloje buvo nagrinėta ir jų tarpusavio korespondencija. Ji, pasak bylos eigos aprašymo, atskleidė vidinius nesutarimus „OpenAI“ bei detales apie ankstyvuosius organizacijos strateginius pasirinkimus.

    Sprendimas palankus „OpenAI“ planams judėti į priekį su struktūriniais pokyčiais ir galimu ėjimu į biržą. Tuo pat metu Musko pusė signalizuoja, kad kova gali persikelti į aukštesnę instanciją, tačiau rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, jog senaties argumentą pakeisti apeliacine tvarka paprastai būna sudėtinga.

  • Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    JAV federaliniame teisme nagrinėjant Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“ vadovus, verslininko advokatas Stevenas Molo prisiekusiesiems atsiprašė dėl kliento nebuvimo baigiamųjų kalbų metu. Tuo metu Muskas buvo išvykęs į Kiniją, lydėdamas JAV prezidentą Donaldą Trumpą susitikimuose su šalies vadovybe.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio prieš „OpenAI“ bendrakūrėjus Samą Altmaną ir Gregą Brockmaną. Muskas teigia, kad buvo pažeistas ankstyvas pažadas vystyti organizaciją kaip ne pelno siekiančią ir kad vėlesnė restruktūrizacija leido daliai vadovų nepagrįstai praturtėti.

    Teismas tikėjosi, kad Muskas bus pasiekiamas

    Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers anksčiau buvo nurodžiusi, kad Muskas turi būti pasirengęs greitai sugrįžti į teismą, jei prireiktų papildomų paaiškinimų ar liudijimo. Tokia praktika reiškia, kad liudytojas turi būti pasiekiamas ir iš esmės negali išvykti toli, neįvertinęs rizikos, kad bus iškviestas atgal į posėdį.

    Viešai nebuvo aiškiai patvirtinta, ar dėl kelionės į Kiniją buvo gautas formalus leidimas, o Musko atstovai detalių nekomentavo. Pats Muskas per pirmąją proceso savaitę jau buvo davęs parodymus, todėl gynėjai teismui pabrėžė, kad jis esą neprarado dėmesio bylai.

    „Tai dalykas, kuris jam iš tiesų svarbus“, – sakė Stevenas Molo, aiškindamas prisiekusiesiems, kad Musko nebuvimas nereiškia abejingumo procesui.

    „OpenAI“ akcentavo, kas yra salėje

    Baigiamosiose kalbose „OpenAI“ advokatai pasinaudojo Musko nebuvimu kaip argumentu, pabrėždami, kad atsakovai dalyvauja posėdyje. Teisme tą dieną buvo ir Samas Altmanas, ir Gregas Brockmanas, o jų atstovai ragino vertinti ne politinį foną, bet įrodymus.

    „Ponas Muskas šiandien čia neatvyko, o mano klientai yra čia. Jie čia, nes jiems tai rūpi“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Gynyba teismui taip pat priminė dokumentus, kurie, jų teigimu, rodo sudėtingesnę Musko poziciją ankstyvaisiais „OpenAI“ etapais. Anot „OpenAI“ atstovų, įrodymuose matyti, kad Muskas pats svarstė pelno siekiančio modelio idėją, tačiau norėjo didesnės kontrolės ar galimo glaudesnio ryšio su „Tesla“.

    Bylos reikšmė platesniame DI kontekste

    Šis ginčas tapo vienu labiausiai matomų teisinių konfliktų, susijusių su DI plėtra, valdymu ir komercinimu. Pastaraisiais metais DI rinkoje daugėja įtampos tarp misijos deklaracijų, kapitalo poreikio ir atsakomybės visuomenei, o teismuose vis dažniau atsiduria klausimai dėl steigimo susitarimų, investuotojų lūkesčių ir vadovų pareigų.

    Kelionės į Kiniją fonas bylai suteikė papildomo politinio ir ekonominio atspalvio, nes JAV ir Kinijos technologijų konkurencija glaudžiai siejasi su DI lustų, debesijos ir pažangių modelių prieigos klausimais. Vis dėlto teismo salėje sprendžiama ne geopolitika, o tai, ar buvo pažeisti konkretūs įsipareigojimai ir kaip turi būti vertinami „OpenAI“ struktūros pokyčiai.

  • „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    JAV federaliniame teisme Oklande nagrinėjamoje byloje tarp Elono Musko ir „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas baigė liudyti, iš esmės prieštaraudamas Musko pasakojimui apie ankstyvuosius organizacijos metus. Pasak jo, nebuvo duota jokių pažadų dėl įmonės struktūros, o „OpenAI“ ir toliau valdoma per ne pelno principu veikiančią organizaciją.

    Brockmanas teismui aiškino, kad niekada neįsipareigojo Muskui dėl konkretaus „OpenAI“ korporatyvinio modelio ir negirdėjo, kad tokius įsipareigojimus būtų prisiėmę kiti. Jo teigimu, būtent ne pelno valdymas išlieka kertinis organizacijos elementas, nors šalia veikia ir komercinė veikla.

    „Šis subjektas ir toliau yra ne pelno organizacija“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio, kuriame jis tvirtina, kad „OpenAI“ vadovai esą nukrypo nuo pirminės misijos ir pareigos išlaikyti ne pelno pobūdį. Pats Muskas anksčiau teisme kaltino Samą Altmaną ir Brockmaną siekiu perimti kontrolę bei naudą, o „OpenAI“ pusė tai neigia.

    Liudydamas Brockmanas atskleidė ir jautrią detalę apie 2017 metais vykusius procesus: pasak jo, Muskas buvo įtraukęs kelis „OpenAI“ darbuotojus mėnesiams neatlygintinai dirbti „Tesla“. Brockmano teigimu, darbas daugiausia buvo susijęs su bandymais peržiūrėti „Tesla“ savavaldžio vairavimo kryptį ir sustiprinti „Autopilot“ komandos technologinę strategiją.

    Brockmanas taip pat pabrėžė, kad Musko vaidmuo, pritraukiant talentus, buvo dviprasmiškas. Vienus kandidatus jo dalyvavimas motyvavo, kitus atbaidė dėl reputacijos, kad jis kelia itin didelius reikalavimus ir daro stiprų spaudimą komandai.

    „Elonas turėjo reputaciją žmogaus, kuris labai stipriai spaudžia“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Teisme daug dėmesio skirta ir diskusijoms, vykusioms apie 2017 metus, kai buvo svarstoma komercinės struktūros idėja ir galimybė steigti pelno siekiantį padalinį su akcijų paketu. Brockmano teigimu, derybos dėl akcijų ir kontrolės tapo lūžio tašku: jis apibūdino situaciją, kai pokalbiui pasisukus apie nuosavybę, Musko elgesys esą staigiai pasikeitė, jis supyko ir demonstratyviai nutraukė susitikimą.

    Bylos kontekstas atspindi platesnę tendenciją, kurią pastaraisiais metais mato visas DI sektorius: sparčiai augant skaičiavimo išteklių kainai, duomenų poreikiui ir komercializacijos spaudimui, vis dažniau kyla konfliktų dėl valdymo modelių, misijos ir pelno paskirstymo. Tokiose organizacijose kaip „OpenAI“ ypač jautrus tampa klausimas, kaip suderinti viešą interesą, saugą ir verslo logiką.

    Teisme paliestos ir Brockmano asmeninės finansinės ambicijos. Musko advokatai akcentavo jo turimą akcijų dalį pelno siekiančioje struktūroje ir klausė, kodėl jis realiai nepervedė lėšų ne pelno organizacijai, nors anksčiau buvo minėta 100 000 JAV dolerių suma, kuri šiandien sudarytų apie 90 000 eurų.

    „Aš galiausiai nepaaukojau, tai tiesa“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Pasak proceso eigos, artimiausiuose posėdžiuose laukiama ir kitų liudytojų, įskaitant buvusią „OpenAI“ valdybos narę Shivon Zilis. Ši byla, kurioje susiduria vieni įtakingiausių DI industrijos vardų, gali tapti precedentu, kaip teisiškai vertinami ankstyvi pažadai dėl misijos, valdymo ir kontrolės, kai technologijų organizacija per trumpą laiką tampa globaliu komerciniu žaidėju.

  • Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    JAV federaliniame teisme Ouklande nagrinėjamoje Elono Musko byloje prieš „OpenAI“ paaiškėjo nauja detalė: likus dviem dienoms iki proceso pradžios jis esą kreipėsi į bendrovės vadovą Gregą Brockmaną ir pasiteiravo dėl taikos sutarties.

    Teismo dokumentuose cituojama, kad Brockmanui pasiūlius abiem pusėms atsisakyti tarpusavio pretenzijų, Muskas atsakė griežtai ir prognozavo neigiamas pasekmes Brockmanui bei Samui Altmanui viešojoje erdvėje.

    „Iki šios savaitės pabaigos tu ir Samas būsite labiausiai nekenčiami vyrai Amerikoje. Jei primygtinai reikalaujate, tebūnie“, – teismo dokumentuose perteikiamas Elono Musko atsakymas.

    Ši žinutė tapo ginčo objektu ir teismo salėje. „OpenAI“ advokatai siekė ją įtraukti į įrodymus, argumentuodami, kad ji gali atskleisti motyvą ir galimą šališkumą, ypač jei byla esą naudojama konkurentui ir jo vadovams pulti.

    Vis dėlto bylą prižiūrinti teisėja Yvonne Gonzalez Rogers nusprendė žinutės kaip įrodymo nepriimti. Nepaisant to, epizodas dar labiau sustiprino viešą susidomėjimą procesu, kuriame susiduria vieni ryškiausių dirbtinio intelekto industrijos veikėjų.

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais pateikė ieškinį bendrovei, Gregui Brockmanui ir „OpenAI“ vadovui Samui Altmanui. Jis tvirtina, kad organizacija nutolo nuo pradinių įsipareigojimų veikti kaip ne pelno siekianti struktūra ir laikytis labdaros misijos.

    Teismo posėdžiai Ouklande prasidėjo praėjusią savaitę, o Musko liudijimas, anot viešai aptariamų proceso detalių, dominavo pirmąsias nagrinėjimo dienas. Jis aiškino savo vaidmenį kuriant „OpenAI“ ir kartojo kaltinimus, kad bendrovės vadovai esą mėgino perimti labdaros idėją komerciniams tikslams.

    Kita svarbi bylos ašis siejama su tuo, kaip „OpenAI“ po 2018 metais įvykusių struktūrinių pokyčių stiprino komercinę kryptį ir įkūrė pelno siekiančią dukterinę įmonę. „OpenAI“ vertė ir įtaka rinkoje itin išaugo po „ChatGPT“ pristatymo 2022 metų pabaigoje, o tai tapo lūžio tašku visai generatyvaus DI rinkai.

    Muskas teisme taip pat buvo klausinėjamas apie savo konkuruojančią įmonę „xAI“, kurią įkūrė po pasitraukimo iš „OpenAI“ valdymo. Šis kontekstas svarbus, nes ginčuose dėl „OpenAI“ misijos dažnai keliama ir konkurencijos tema: ar teisinis konfliktas yra principinis, ar susijęs su įtakos ir rinkos dalies kova sparčiai augančiame DI sektoriuje.

    „OpenAI“ viešai atmeta Musko kaltinimus ir juos vadina nepagrįstais. Tuo metu teismo procesas tęsiasi, o Grego Brockmano parodymai, remiantis proceso eiga, buvo tęsiami ir kitą dieną.