CP v2

Tag: Greipfrutai

  • Karščių gudrybė prieš valgį: kartus tonikas, kurį gersite dėl lengvesnio pilvo ir kepenų

    Karščių gudrybė prieš valgį: kartus tonikas, kurį gersite dėl lengvesnio pilvo ir kepenų

    Per karščius organizmas netenka daugiau skysčių, todėl nukenčia ne tik savijauta, bet ir virškinimas. Kai trūksta vandens, gali sulėtėti įprasti medžiagų apykaitos procesai, dažniau vargina sunkumo jausmas po valgio, o apetitas tampa nepastovus.

    Vienas paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau žmonių, yra naminis kartokas tonikas, geriamas maždaug 20 minučių prieš pagrindinį valgį. Toks gėrimas pirmiausia padeda didinti suvartojamų skysčių kiekį, o kartus skonis kai kuriems žmonėms siejamas ir su lengvesniu virškinimu.

    Kaip pasigaminti kartų toniką

    Pagrindą sudaro atvėsintas žolelių užpilas: galite rinktis kiaulpienės šaknį arba artišoką. Žaliavą užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite uždengtą apie 15 minučių, tuomet nukoškite ir visiškai atvėsinkite.

    Į ąsotį supilkite šaltą užpilą, įspauskite greipfruto sulčių, įpilkite gazuoto vandens ir įdėkite agurko griežinėlių. Gėrimą išmaišykite ir atšaldykite, o gerkite mažais gurkšniais prieš valgį.

    Kodėl pasirenkami artišokas ir kiaulpienė

    Artišokas dažnai minimas dėl jame esančių biologiškai aktyvių junginių, siejamų su tulžies gamybos ir riebalų virškinimo procesais. Tulžis reikalinga riebalams emulguoti, todėl jos veikla yra svarbi bendrai virškinimo savijautai.

    Kiaulpienės šaknyje yra karčiųjų augalinių medžiagų ir inulino, kuris laikomas prebiotiku. Kartus skonis gali skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą, o dėl lengvo šlapimo išsiskyrimą skatinančio poveikio kai kuriems žmonėms tai siejasi su mažesniu apsunkimo jausmu.

    Greipfrutas pridedamas ne vien dėl skonio: jame esantys flavonoidai tiriami dėl antioksidacinių savybių ir galimos įtakos medžiagų apykaitai. Vis dėlto toks gėrimas nėra gydymo priemonė ir nepakeičia subalansuotos mitybos, ypač jei jau yra kepenų ar virškinamojo trakto sutrikimų.

    Kam būtina atsargumas

    Svarbiausia rizika susijusi su greipfrutu, nes jis gali keisti kai kurių vaistų poveikį. Ypač atsargūs turėtų būti vartojantys dalį cholesterolio, kraujospūdžio, širdies ritmo, alergijos ar imunitetą slopinančių vaistų, todėl prieš įtraukiant greipfrutą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Atsargumo reikia ir turint tulžies pūslės ar tulžies latakų problemų, tulžies akmenligę, taip pat jei esate alergiški astrinių šeimos augalams. Nėščiosioms, žindančioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms žolelių tonikus saugiausia vertinti kaip retkarčiais vartojamą mitybos priedą, o ne savarankišką terapiją.

    Per karščius didžiausią naudą dažniausiai duoda paprasti principai: reguliarus vandens gėrimas, lengvesni valgiai, mažiau saldintų gėrimų ir saikingas alkoholio vartojimas. Kartus tonikas gali tapti maloniu vasaros ritualu, jei jis derinamas su šiomis taisyklėmis ir vartojamas atsakingai.

  • Ne obuoliai: štai mažiausiai kalorijų turintys vaisiai, padedantys suvaldyti apetitą

    Ne obuoliai: štai mažiausiai kalorijų turintys vaisiai, padedantys suvaldyti apetitą

    Vaisiai dažnai atsiduria lieknėjimo racione, nes yra saldūs, patogūs užkandžiui ir aprūpina organizmą vitaminais, mineralais bei antioksidantais. Svarbiausias jų privalumas – skaidulos, kurios lėtina virškinimą ir ilgiau palaiko sotumo jausmą, todėl suvaldyti apetitą tampa lengviau.

    Vis dėlto vaisiai nėra produktas be ribų: juose yra natūralių cukrų, o bendra dienos energijos ir maistinių medžiagų pusiausvyra išlieka svarbiausia. Dietologai dažniausiai pataria vaisius valgyti kaip dalį valgymo arba kaip saldumynų pakaitalą, o ne nuolat ką nors užkandžiauti tarp patiekalų.

    Kas iš tiesų „lengviausia“?

    Obuolys laikomas klasika, tačiau pagal energinę vertę jis nėra pats „lengviausias“: 100 gramų obuolio paprastai turi apie 52 kilokalorijas. Tuo tarpu dalis sezoninių vaisių turi gerokai mažiau energijos, nes juose daug vandens ir santykinai nemažai skaidulų.

    Tarp mažiausiai kaloringų pasirinkimų dažnai minimos braškės – apie 32 kilokalorijos 100 gramų. Jos taip pat yra vitamino C šaltinis, o dėl ryškaus skonio neretai padeda sumažinti norą rinktis kaloringus desertus.

    Dar vienas populiarus pasirinkimas – arbūzas, kurio 100 gramų dažniausiai sudaro apie 30 kilokalorijų. Kadangi tai daug vandens turintis vaisius, jis ypač tinka šiltuoju sezonu, kai norisi lengvo ir gaivinančio užkandžio.

    Panašiai vertinami ir melionai – priklausomai nuo rūšies, 100 gramų paprastai turi apie 34–36 kilokalorijas. Jie gali būti gera alternatyva saldumynams, tačiau svarbu nepamiršti porcijų, nes suvalgyti didelį kiekį labai lengva.

    Uogos ir sotumo efektas

    Uogos lieknėjimo racione vertinamos dėl skaidulų ir antioksidantų, o jų skonis dažnai leidžia apsieiti be papildomo cukraus. Pavyzdžiui, gervuogės turi apie 43 kilokalorijas 100 gramų, avietės – apie 52, o šilauogės – apie 57 kilokalorijas.

    Didelis uogų pranašumas – skaidulos, kurios gali mažinti norą užkandžiauti. Sotumo efektas dar labiau sustiprėja, jei uogas derinsite su baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, natūraliu jogurtu, varške ar skyru.

    Sezono metu verta prisiminti ir serbentus: jų kaloringumas paprastai išlieka vidutinis, o rūgštesnis skonis gerai „nukerpa“ potraukį saldumynams. Jie tinka pusryčiams, kokteiliams ar naminiams desertams, kuriuose nenaudojama daug pridėtinio cukraus.

    Greipfrutas ir svarbi išimtis

    Greipfrutas jau seniai siejamas su mažesnio kaloringumo mityba: 100 gramų dažniausiai turi apie 30–40 kilokalorijų. Jis sultingas, o kartesnės natos kai kuriems žmonėms padeda lengviau atsispirti saldiems užkandžiams.

    Tačiau greipfrutas turi svarbią išimtį – jis gali sąveikauti su dalimi vaistų, įskaitant kai kuriuos preparatus širdies ligoms, kraujospūdžiui ar lipidų apykaitos sutrikimams. Jei vartojate vaistus nuolat, verta pasitikrinti informacinį lapelį arba pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Lengvesni pasirinkimai taip pat yra persikai ir nektarinai – maždaug 39–44 kilokalorijos 100 gramų. Geriausia rinktis šviežius vaisius, nes konservuoti sirupe dažnai turi gerokai daugiau cukraus ir didesnį kaloringumą.

    Svarbu prisiminti, kad net ir mažiausiai kaloringi vaisiai greitai tampa desertu, jei jie patiekiami su cukrumi, medumi, saldžiais padažais, plakta grietinėle ar saldinta granola. Taip pat atsargumo reikia su džiovintais vaisiais: dėl mažesnio vandens kiekio energija juose gerokai labiau koncentruota, o suvalgyti per daug – labai paprasta.

    Dėmesio verta ir sulčių bei kokteilių tema: juos išgerti lengviau nei suvalgyti, o vienoje stiklinėje neretai atsiduria keli vaisiai. Jei norisi gėrimo, praktiškas sprendimas – paprastas kokteilis, kuriame be vaisių yra ir baltymų šaltinis, pavyzdžiui, natūralus jogurtas.

    Mažiau kaloringi vaisiai gali padėti mesti svorį, kai jie pakeičia kaloringus užkandžius ir yra subalansuotos mitybos dalis. Geriausi rezultatai paprastai pasiekiami derinant protingas porcijas, daržovių gausą, pakankamą baltymų kiekį ir reguliarų fizinį aktyvumą.