CP v2

Tag: Greitasis įkrovimas

  • Lėktuvo režimas krauna greičiau? Ekspertai paaiškino, kada tai veikia ir kiek laimėsite

    Kai telefone lieka vos keli akumuliatoriaus procentai, o iki išėjimo iš namų – 10–15 minučių, internete dažnai siūloma įjungti lėktuvo režimą. Logika paprasta: telefonas nebeieško mobiliojo ryšio, sumažėja belaidžių ryšių aktyvumas, todėl dalis energijos nebeiššvaistoma fonui.

    Praktikoje šis triukas gali padėti, tačiau stebuklų tikėtis neverta. Įkroviklis dėl to nepradeda tiekti daugiau galios, todėl efektas labiau susijęs su mažesnėmis telefono sąnaudomis įkrovimo metu, o ne su pačia įkrovimo technologija.

    Kiek realiai galima sutaupyti?

    Įjungus lėktuvo režimą telefonas sustabdo mobiliojo ryšio darbą, o kai kuriais atvejais – ir kitus belaidžius ryšius, nors Wi‑Fi ar „Bluetooth“ neretai galima vėl įjungti atskirai. Dėl to sumažėja foninės veiklos, o dalis energijos, kuri būtų skirta ryšio paieškai ir palaikymui, lieka akumuliatoriui.

    Bandymuose su skirtingais telefonais dažniausiai fiksuojamas nedidelis pagreitėjimas. Per visą įkrovimo ciklą laimėjimas gali siekti kelias minutes, o per 15 minučių – tik kelis papildomus procentus, priklausomai nuo ryšio signalo stiprumo, telefono būklės ir tuo metu vykstančių procesų.

    Didžiausia klaida – naudoti telefoną kraunant

    Jei tikslas per trumpą laiką gauti kuo daugiau energijos, svarbiausia – kuo mažiau naudoti įrenginį įkrovimo metu. Vaizdo įrašų žiūrėjimas, žaidimai, kamera, navigacija ir kitos procesorių apkraunančios veiklos ne tik eikvoja energiją, bet ir gali mažinti įkrovimo spartą.

    Dar daugiau – aktyvus naudojimas dažniau kelia įrenginio temperatūrą, o tai tiesiogiai siejasi su įkrovimo greičiu. Kuo telefonas labiau įkaista, tuo didesnė tikimybė, kad jis ribos įkrovimo galią, kad apsaugotų akumuliatorių.

    Temperatūra ir įkroviklis svarbesni už lėktuvo režimą

    Šiluma yra vienas dažniausių nepastebimų veiksnių, dėl kurių telefonas kraunasi lėčiau. Įkraunant jis natūraliai šyla, tačiau karštoje aplinkoje, saulėje, po pagalve ar ankštoje vietoje temperatūra gali pakilti tiek, kad įrenginys pradeda riboti galią ar laikinai stabdo įkrovimą.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kuo kraunate. Jei telefonas palaiko greitąjį įkrovimą, suderinamas didesnės galios įkroviklis ir kokybiškas kabelis dažniausiai duos gerokai didesnį efektą nei vien lėktuvo režimas, ypač jei senas adapteris ar pažeistas laidas riboja realiai pasiekiamą galią.

    Trumpai tariant, lėktuvo režimą įjungti verta, kai turite labai mažai laiko ir reikia kelių papildomų procentų. Tačiau geriausias derinys paprastas: tinkamas įkroviklis, vėsesnė aplinka, telefonas padėtas ramiai, o lėktuvo režimas – kaip papildomas, bet ne lemiamas žingsnis.

  • Išbandė elektrinį „Range Rover“ bekelėje: paaiškėjo, kuo nustebina 130 000 eurų visureigis

    Išbandė elektrinį „Range Rover“ bekelėje: paaiškėjo, kuo nustebina 130 000 eurų visureigis

    Elektrinių automobilių banga jau seniai pasiekė prabangos segmentą, tačiau „Jaguar Land Rover“ su elektriniu „Range Rover“ į rinką ateina palyginti vėlai. Gamintojas šį modelį pristatinėjo kelerius metus, o dabar atskleidė technines detales ir leido jį išbandyti bekelėje.

    Naujasis elektrinis „Range Rover“ kuriamas taip, kad iš esmės atrodytų ir jaustųsi kaip įprastos benzininės ar įkraunamos hibridinės versijos. Skirtumai išorėje minimalūs: įkrovimo jungtis ir nėra išmetimo sistemos, o salone išlieka prabangai būdingi akcentai, didelis centrinis ekranas ir aukštos kokybės medžiagos.

    Nuotolis ir įkrovimas

    Gamintojo teigimu, elektrinis „Range Rover“ taikosi į iki 536 kilometrų nuotolį pagal JAV EPA vertinimą. Tam numatyta dvigubai sluoksniuota baterija, kurios naudingoji talpa siekia 118,5 kilovatvalandės.

    Greitojo įkrovimo parametrai taip pat ambicingi: deklaruojama iki 350 kilovatų pikinė galia. Tokiu atveju nuo 10 iki 80 proc. baterija turėtų būti papildoma maždaug per 22 minutes, jei įkrovimo stotelė ir sąlygos leidžia pasiekti tokį našumą.

    Namų įkrovimui numatytas iki 22 kilovatų kintamosios srovės sprendimas, o pilnas įkrovimas nuo 0 iki 100 proc. gali užtrukti apie 7 valandas. Tai atitinka prabangių elektromobilių tendenciją orientuotis į patogų kasdienį įkrovimą garaže, o ne į nuolatines keliones vien greitkrovėmis.

    Galia, baterija ir valdymas

    Elektrinis visureigis komplektuojamas su dviem nuolatinio magneto varikliais ir visų varančiųjų ratų pavara. Bendra galia siekia 542 arklio galias, o sukimo momentas – 850 niutonmetrų, tad iki 97 kilometrų per valandą automobilis įsibėgėja per 4,3 sekundės.

    Baterijos elementai, anot gamintojo, tiekiami iš Japonijos, o pats paketas sukonstruotas vadinamuoju cell-to-pack principu, kai elementai integruojami tiesiau į paketą mažinant konstrukcinį sudėtingumą. Skelbiama, kad baterijos paketo masė be papildomų skysčių sudaro apie 736 kilogramus.

    „Kai pagerini vieną parametrą, turi aukoti kitą. Galėjome rinktis didesnį energijos kiekį, bet tai reikštų sunkesnę bateriją ir mažesnes dinamines galimybes“, – sakė „Range Rover“ vadovas Martinas Limpertas.

    Gamintojas taip pat kalba apie skaitmeninį baterijos dvynį, kuris esą leidžia nuotoliniu būdu stebėti akumuliatoriaus būklę ir prognozuoti galimus gedimus. Tokios sistemos tampa vis dažnesnės elektromobiliuose, nes programinės įrangos atnaujinimai ir diagnostika padeda iš anksto pastebėti problemas bei mažinti eksploatacijos rizikas.

    Bekelės bandymas ir kaina

    Bandymuose bekelėje daug dėmesio skirta švelniam traukos valdymui: akceleratoriaus reakcija sukalibruota taip, kad automobilis nešokinėtų ir leistų tiksliai dozuoti galią. Teigiama, kad sistema gali koreguoti variklių darbą kas 50 milisekundžių, o ratų praslydimą valdyti gerokai greičiau nei analogiški vidaus degimo modeliai.

    Gamintojas nurodo, kad vieno pedalo važiavimo režimas pritaikytas ir statesnėms įkalnėms, o pats automobilis teoriškai gali įveikti labai stačius šlaitus. Vis dėlto realiame gyvenime daugumai pirkėjų svarbiausia bus tai, kad prabangus visureigis bekelėje išlieka nuspėjamas ir komfortiškas.

    Kaina taip pat atitinka prabangos klasę: bazinė elektrinio „Range Rover“ kaina JAV rinkoje įvardijama apie 138 000 Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug 127 000 eurų. Galutinė kaina Europoje priklausys nuo komplektacijų, mokesčių ir rinkos, tačiau akivaizdu, kad modelis pretenduoja į aukščiausią elektrinių SUV segmentą.

  • 3 metus važinėta „Tesla“ beveik nekrovė greitai, bet baterija krito iki 77 proc.: kas ją „suvalgė“?

    3 metus važinėta „Tesla“ beveik nekrovė greitai, bet baterija krito iki 77 proc.: kas ją „suvalgė“?

    JAV apžvalgininkas Brandenas Flaschas įsigijo naudotą „Tesla“ Model Y, kuris per maždaug trejus metus nuvažiavo apie 180 000 kilometrų. Nors automobilyje beveik nebuvo naudotas nuolatinės srovės greitasis įkrovimas, baterijos būklės testas parodė netikėtai ryškų talpos sumažėjimą.

    Pagal automobilio baterijos sveikatos patikrą, po kelionės per JAV, kurios metu teko naudotis „Supercharger“ stotelėmis, baterijos sveikata siekė apie 77 proc. Tai reiškia maždaug 23 proc. talpos netektį per palyginti trumpą laiką, o tokie skaičiai laikomi aukštesniais už vidutinius.

    Tyrimai mažina baimę dėl greito įkrovimo

    Elektrinių automobilių bendruomenėje gajus įsitikinimas, kad dažnas greitasis įkrovimas neišvengiamai spartina baterijos degradaciją. Vis dėlto pastaraisiais metais publikuojami realių automobilių duomenys rodo, kad vien tik greito įkrovimo dalis nebūtinai patikimai prognozuoja baterijos būklę.

    Vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių yra „Recurrent“ analizė, kurioje vertinti tūkstančių „Tesla“ automobilių duomenys. Joje teigiama, kad greitasis įkrovimas daugeliu atvejų neturėjo tokio neigiamo poveikio, kokio tikėtasi, o skirtumus labiau paaiškino kiti veiksniai.

    Į šią kryptį dėmesį anksčiau yra atkreipę ir baterijų diagnostikos srities atstovai, pabrėždami šiuolaikinių elektromobilių šilumos valdymo sistemų svarbą. Jos padeda kontroliuoti įkrovimo metu kylančias temperatūras, kurios dažnai ir lemia spartesnį dėvėjimąsi.

    Kas iš tiesų labiau kenkia baterijai?

    Šiuo konkrečiu atveju „Tesla“ pateikti duomenys rodė, kad greitojo įkrovimo kiekis buvo labai mažas, palyginti su kintamosios srovės įkrovimu. Tai sustiprina įtarimą, kad degradaciją galėjo lemti ne įkrovimo tipas, o eksploatacijos įpročiai bei aplinkos sąlygos.

    Viena realistiškų versijų yra dažnas įkrovimas iki 100 proc. ir gilesnis iškrovimas, ypač jei tai kartojama kasdien. Ilgalaikis aukštas įkrovos lygis ličio jonų baterijoms paprastai nėra palankus, todėl gamintojai dažnai rekomenduoja kasdieniam naudojimui laikytis žemesnio įkrovos limito.

    Kitas svarbus veiksnys yra klimatas ir karštis. Automobilis buvo eksploatuotas regione, kuriame vasaromis dažnos itin aukštos temperatūros, o šiluma laikoma vienu pagrindinių baterijos senėjimą spartinančių faktorių, ypač kai sutampa su intensyviu važiavimu ir dažnais įkrovimais.

    Ką tai reiškia perkant naudotą elektromobilį?

    Ši istorija primena, kad rida ir greitojo įkrovimo faktas dar neatskleidžia viso paveikslo. Naudoto elektromobilio pirkėjams vis svarbesnis tampa baterijos sveikatos patikrinimas, įkrovimo istorija, eksploatacijos regionas ir įpročiai, o ne vien spidometro skaičius.

    Praktiškai tai reiškia, kad prieš pirkimą verta atlikti gamintojo baterijos testą, įvertinti realų nuvažiuojamą atstumą skirtingomis sąlygomis ir pasidomėti, ar automobilis nebuvo ilgai laikomas karštyje su pilnai įkrauta baterija. Tokie niuansai gali turėti didesnę įtaką nei pats greitasis įkrovimas.

  • „Wawa“ žengia į elektromobilių rinką: su „Electrify America“ kurs savo įkroviklių tinklą

    „Wawa“ žengia į elektromobilių rinką: su „Electrify America“ kurs savo įkroviklių tinklą

    Kas keičiasi „Wawa“ degalinėse

    JAV rytinėje pakrantėje veikiantis degalinių ir parduotuvių tinklas „Wawa“ pradeda diegti savo prekės ženklu pažymėtas elektromobilių greitojo įkrovimo stoteles. Projektas įgyvendinamas kartu su įkrovimo infrastruktūros operatoriumi „Electrify America“, kuris užtikrins techninę tinklo pusę ir aptarnavimą.

    Nors dalyje „Wawa“ vietų įkrovikliai jau buvo įrengti anksčiau, jų tipai ir galia skyrėsi, o tai vairuotojams kėlė nepatogumų. Nauja kryptis žada vienodesnę patirtį ir aiškesnę paslaugos kokybės kontrolę, nes „Wawa“ formuos vartotojo patirtį, dizainą ir kainodarą.

    Kur startuos ir kokia bus galia

    Pirmasis etapas numatytas Pensilvanijoje, kur planuojama pradėti nuo aštuonių vietų. Penkiose jų turėtų atsirasti jungtys tiek NACS, tiek CCS standartams, o maksimali galia siektų iki 400 kilovatų.

    Dar trijose vietose numatytas tik CCS standartas, su iki 350 kilovatų įkrovimo galia. Kiek konkrečiai įkrovimo vietų bus kiekvienoje stotelėje, oficialiai kol kas neįvardijama, tačiau tokio pajėgumo įranga paprastai orientuota į greitus sustojimus kelionėse.

    Kodėl tai svarbu elektromobilių vairuotojams

    Partnerystė vykdoma per „Electrify America“ vadinamąją White Label programą, kai operatorius stato ir prižiūri įkrovimo tinklą, o mažmeninės prekybos prekės ženklas gali pritaikyti įrangos išvaizdą, mokėjimo patirtį ir kainodarą. Tokie sprendimai tampa vis populiaresni, nes didelėms prekybos vietoms leidžia greičiau plėsti paslaugas, neperimant visos technologinės rizikos.

    „Wawa“ šiuo metu skaičiuoja apie 280 įkroviklių 14-oje valstijų, kuriose veikia tinklas, todėl startas Pensilvanijoje vertinamas kaip bandymas namų rinkoje. Bendrovė nurodo, kad vėliau plėtra turėtų apimti ir kitas valstybes, o prioritetas bus patikimumas ir nuoseklus paslaugos standartas.

    „Šis bandymas su „Wawa“ prekės ženklu pažymėtais įkrovikliais rodo mūsų įsipareigojimą tenkinti klientų poreikius, nesvarbu, ar jiems reikia elektros įkrovimo, ar tradicinių degalų“, – sakė „Wawa“ vyresnysis viceprezidentas ir degalų bei plėtros vadovas Richas Makin.

    JAV rinkoje didėjant elektromobilių skaičiui, vienas didžiausių iššūkių išlieka patogus ir prognozuojamas įkrovimas, ypač kelionių metu. Todėl degalinėse ir pakelės parduotuvėse diegiami didelės galios įkrovikliai vis dažniau laikomi natūraliu žingsniu, papildančiu tradicinį sustojimo modelį.

  • Naujos silicio ir anglies baterijos telefonuose: žada 2 dienas, bet yra viena rimta rizika

    Naujos silicio ir anglies baterijos telefonuose: žada 2 dienas, bet yra viena rimta rizika

    Išmaniųjų telefonų gamintojai vis dažniau pereina prie vadinamųjų silicio ir anglies baterijų, kurios iš esmės išlieka ličio jonų technologija. Pagrindinis pokytis vyksta anode: vietoj vien grafito joje naudojamas ir silicis, dažniausiai su anglies medžiagomis. Tai leidžia sukaupti daugiau ličio jonų ir padidinti talpą nepridedant tiek pat storio ar svorio.

    Didesnė energijos tankio nauda ypač svarbi telefonuose, kur vietos varžosi kameros, aušinimas, galingi lustai ir ryšio moduliai. Todėl gamintojai gali rinktis: arba sutalpinti didesnę bateriją į panašaus dydžio korpusą, arba išlaikyti talpą, bet atlaisvinti vietos kitoms detalėms. Pastarasis scenarijus itin aktualus ploniems ir sulenkiamiems modeliams.

    Kaip tai keičia talpą

    Praktikoje technologija dažniausiai siejama su perėjimu nuo maždaug 5 000 mAh prie 7 000–7 500 mAh klasės akumuliatorių, išlaikant panašų telefono storį. Tokį šuolį padeda pasiekti didesnė silicio dalis anode, tačiau ji nėra naudojama „grynai“ dėl mechaninių apkrovų. Silicio plėtimasis įkrovimo metu ir susitraukimas iškrovimo metu ilgainiui gali ardyti struktūrą, todėl jis derinamas su grafitu ir anglies komponentais.

    Didelė talpa nebūtinai reiškia lėtesnį įkrovimą, nes greitį lemia ne vien cheminė sudėtis, bet ir valdymo elektronika, šilumos sklaida bei pačios celės konstrukcija. Dėl to rinkoje matomi modeliai, kurie kartu siūlo ir didesnę bateriją, ir didelės galios greitąjį įkrovimą. Vis dėlto intensyvus naudojimas, pavyzdžiui, žaidimai ar vaizdo įrašymas, gali greitai sumažinti pranašumą net ir su gerokai didesne talpa.

    Ar tikrai veiks ilgiau?

    Gamintojų teiginiai apie iki dviejų dienų veikimą paprastai remiasi tipiniu scenarijumi, tačiau realybėje viską keičia ekrano ryškumas, ryšio sąlygos, programėlių foninė veikla ir konkretaus lustų rinkinio efektyvumas. Didesnė talpa dažniausiai suteikia apčiuopiamą rezervą, bet tai nėra garantija, kad kiekvienas toks telefonas automatiškai taps dviejų dienų įrenginiu. Ypač greitai energiją gali „suvalgyti“ mobilusis ryšys prastesnėse zonose, navigacija ir kamera.

    Didžiausias klaustukas išlieka ilgaamžiškumas: dėl silicio tūrio pokyčių ciklų metu baterija teoriškai gali degraduoti greičiau, jei sprendimai bus įgyvendinti nepakankamai atsargiai. Gamintojai tai kompensuoja medžiagų mišiniu, anodo struktūros sutvirtinimu ir programiniais įkrovimo valdymo algoritmais. Patikimiausi atsakymai paaiškės tik po kelerių metų, kai bus daugiau duomenų apie realų talpos kritimą po šimtų įkrovimo ciklų.

    Kodėl tai tapo tendencija

    Pastaraisiais metais vartotojų įpročiai pasikeitė: daugiau vaizdo turinio, ryškesni ekranai, intensyvesnis 5G ryšio naudojimas ir vis dažnesnės DI funkcijos telefone didina energijos poreikį. Dėl to vien programinės optimizacijos nebeužtenka, o baterijos technologijos pažanga tampa vienu iš pagrindinių konkurencijos laukų. Silicio ir anglies anodas šiandien laikomas vienu greičiausių būdų kelti talpą neprarandant dizaino plonumo.

  • „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    „Tesla“ superįkrovikliai ateina į „EVgo“: ką tai reiškia vairuotojams ir 500 kW ateičiai

    JAV greitojo elektromobilių įkrovimo tinklas EVgo paskelbė, kad nuo šio rudens savo stotelėse pradės diegti „Tesla“ „Supercharger“ įrangą. Naujieji taškai bus integruoti į „Tesla“ automobilio navigaciją ir programėlę, todėl vairuotojai juos matys taip pat, kaip ir įprastas „Tesla“ stoteles.

    Projektas iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtas, nes EVgo tradiciškai siejamas su CCS standartu, o „Tesla“ ilgą laiką rėmėsi NACS jungtimi. Vis dėlto rinka juda link suderinamumo, o vairuotojams tai reiškia daugiau pasirinkimų ir mažiau streso planuojant keliones.

    Kas valdys ir kas prižiūrės

    Pagal paskelbtą modelį įkroviklius valdys EVgo: bendrovė juos įsigys, diegs ir nustatys kainodarą. Tuo metu „Tesla“ bus atsakinga už įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą, tad tikimasi „Supercharger“ tinklui įprasto patikimumo.

    Toks „white-label“ principas remiasi „Tesla“ pasiūlymu verslui, leidžiančiu kitoms įmonėms diegti „Supercharger“ techniką savo vardu. EVgo atveju tai turėtų paspartinti tinklo plėtrą, nes dalis procesų ir aptarnavimo standartų jau yra išbandyti „Tesla“ ekosistemoje.

    V4, „Magic Dock“ ir iki 500 kW

    EVgo skelbia diegsianti „Tesla“ V4 kartos „Supercharger“. Ši įranga projektuojama taip, kad palaikytų iki 500 kW galią ir iki 1 000 voltų architektūrą, todėl teoriškai geriau tinka naujesniems 800 voltų elektromobiliams.

    Praktiškai reali įkrovimo sparta priklausys nuo automobilio, baterijos temperatūros, įkrovos lygio ir pačios stotelės galios paskirstymo. Vis dėlto svarbiausias pokytis vairuotojams yra suderinamumas: „Magic Dock“ sprendimas leidžia vienoje vietoje aptarnauti tiek NACS, tiek CCS jungtį turinčius automobilius.

    EVgo taip pat pabrėžia, kad naujos stotelės turės ilgesnius įkrovimo kabelius. Tai aktualu ne „Tesla“ modeliams, kurių įkrovimo lizdas gali būti kitoje kėbulo pusėje, todėl prie klasikinio „Supercharger“ kartais tenka statyti automobilį nepatogiu kampu ir užimti daugiau vietos.

    Kada ir kur startuos

    EVgo nenurodo, kuriuose miestuose pirmiausia atsiras naujos „Supercharger“ stotelės, tačiau žada „šimtus“ įkroviklių visoje šalyje. Įdiegti taškai bus matomi „Tesla“ navigacijoje ir programėlėje, todėl juos bus lengviau rasti tiek „Tesla“, tiek NACS standartą pasirinkusių kitų gamintojų vairuotojams.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad JAV įkrovimo infrastruktūra pereina į etapą, kai svarbiausia tampa ne atskiri tinklai, o patogus ir vieningas naudojimas. Vairuotojams tai gali reikšti mažesnes eiles, daugiau greitojo įkrovimo vietų ir aiškesnę patirtį, ypač ilgose kelionėse.

    „EVgo siekia, kad greitasis įkrovimas būtų lengviau pasiekiamas, o bendruomenėms pasiūlyti daugiau infrastruktūros, atliepiančios augančią viešojo įkrovimo paklausą“, – sakė EVgo vadovas Badar Khan.

  • „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    JAV kelionių centrų operatorė „Pilot“ kartu su „GM Energy“ ir „EVgo“ pranešė pasiekusi svarbų etapą: šalyje jau veikia 300 elektromobilių greitojo įkrovimo lokacijų. Tinklas kurtas taip, kad primintų tradicines degalines – su veikimu visą parą ir patogumais keliaujantiems.

    Bendrovės skelbia, kad šiose 300 lokacijų įrengta apie 1 300 greitojo įkrovimo jungčių. Tai daugiau nei pusė viešai įvardyto tikslo – išplėsti infrastruktūrą iki 500 lokacijų ir 2 000 įkroviklių, kad maršrutai tarp didžiųjų kelių koridorių taptų nuspėjamesni.

    Projektas išsiskiria ne vien skaičiais. Dalis stotelių turi stogines, todėl vairuotojams nereikia krautis lyjant ar sningant, o kai kur įrengti ir papildomi kelionėms būdingi sprendimai, pavyzdžiui, langų valytuvai, kaip degalinėse.

    Dar vienas akcentas – pritaikymas didesniems automobiliams ir tempiamiems priekaboms. Kai kuriose lokacijose įrengtos pravažiuojamos įkrovimo vietos, kurios leidžia sustoti neiškabinant priekabos ir nemanevruojant atbulomis, kas elektromobilių pikapų ir kemperių naudotojams dažnai tampa kritiniu patogumo klausimu.

    Toks „į degalinę panašus“ modelis atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių įkrovimo rinka vis aktyviau persikelia į kelionių centrus, mažmeninės prekybos aikšteles ir magistralėse esančias poilsio zonas. Verslui tai logiška, nes įkrovimas trunka ilgiau nei įprastas kuro pylimas, o klientas tuo metu dažniau naudojasi kavinėmis, parduotuvėmis ir paslaugomis.

    Vairuotojams tai reiškia paprastesnį planavimą: 24 valandas per parą veikiančios aikštelės, tualetai, maistas ir poilsio erdvės mažina įtampą kelionėse, ypač regionuose, kur įkrovimo pasiūla iki šiol buvo fragmentiška. Tinklo plėtra taip pat stiprina konkurenciją, o ji ilgainiui gali daryti įtaką ir paslaugos kokybei, ir įkrovimo kainodarai.

  • „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    „Uber“ meta 90 mln. eurų į įkrovimą: 1 000 stotelių planas slepia kur kas didesnį tikslą

    Investicija, kuri keičia žaidimą

    „Uber“ pranešė investuosianti apie 90 mln. eurų į viešų greitojo įkrovimo stotelių plėtrą JAV ir Europoje. Bendrovė teigia, kad tai nėra vien dar vienas žingsnis elektromobilių link, o ilgalaikė infrastruktūra jos mobilumo strategijai.

    Planuojama įrengti maždaug 1 000 nuolatinės srovės greitojo įkrovimo taškų. Projektas bus įgyvendinamas per regionines partnerystes su jau veikiančiais įkrovimo tinklais ir operatoriais.

    Kur atsiras naujos stotelės

    JAV „Uber“ bendradarbiauja su EVgo ir pirmuosius objektus numato didžiausiuose srautuose gyvenančiuose regionuose, įskaitant Niujorką, Los Andželą, Bostoną ir San Franciską. Pirmieji „Uber“ valdomi sklypai turėtų startuoti Bay Area regione, Los Andžele ir Dalase.

    Europoje diegimas taip pat bus fragmentuotas pagal miestus: Londone numatyti sprendimai su „Ionity“ ir „Hubber“, o Paryžiuje ir Madride plėtrą koordinuos „Electra“. Dalis infrastruktūros bus įrengiama ne tik viešose vietose, bet ir „Uber“ robotaksi depo teritorijose.

    Ne tik vairuotojams, bet ir robotaksi

    Įmonė investiciją sieja su sparčiai plečiamais autonominio vairavimo projektais, kurių partnerių portfelis, anot bendrovės, jau perkopė 20. Didžioji dalis tokių projektų remiasi elektra varomais automobiliais, kuriems būtinas patikimas ir greitas įkrovimas, kad parkai galėtų dirbti beveik be prastovų.

    „Miestai galės atskleisti visą autonomijos ir elektrifikacijos pažadą tik tada, kai bus sukurta tinkama mastelio įkrovimo infrastruktūra“, – sakė „Uber“ pasaulinis mobilumo vadovas Pradeepas Parameswaranas.

    Šiuo metu „Uber“ platformoje autonominės kelionės JAV yra ribotos ir vyksta tokiose rinkose kaip Ostinas, Atlanta ir Finiksas, kur paslaugą teikia „Waymo“ robotaksi. Už JAV ribų bendrovė dirba su „WeRide“ ir siūlo autonomines keliones Abu Dabyje, Dubajuje ir Rijade.

    „Uber“ modelis remiasi partnerių tinklais, tačiau bendrovė žada suteikti minimalaus panaudojimo garantijas, kad operatoriams būtų lengviau pateisinti dideles pradines greitojo įkrovimo investicijas. Tokios stotelės kainuoja brangiai, o jų ekonomika dažniausiai priklauso nuo pastovaus srauto ir didelio užimtumo.

    Rinka tokioms investicijoms bręsta: net ir atvėsus elektromobilių pardavimams kai kuriose rinkose, viešo įkrovimo plėtra nesustojo. JAV pernai, remiantis įkrovimo duomenų platformos „Paren“ informacija, buvo pridėta apie 18 000 naujų viešų greitojo įkrovimo vietų, tai sudarė maždaug 30 proc. metinį augimą.

    Ekspertai pažymi, kad įkrovimo tinklai dažnai plečiami avansu, tikintis naujos elektromobilių bangos, kurią skatina pigesni modeliai ir didėjanti konkurencija. „Uber“ sprendimas šį ciklą išnaudoja pragmatiškai: daugiau įkrovimo reiškia daugiau elektra varomų automobilių platformoje, o tai tiesiogiai mažina veiklos sąnaudas ir didina paslaugų patikimumą.

    Galiausiai ši investicija signalizuoja, kad „Uber“ įkrovimą ima vertinti kaip kritinę savo infrastruktūros dalį, o ne vien papildomą vairuotojų patogumą. Jei robotaksi plėtra spartės, įkrovimo prieinamumas taps vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kuri platforma sugebės užtikrinti nepertraukiamą paslaugą didmiesčiuose.

  • „Mitsubishi“ ruošia pigesnį „Eclipse“ elektromobilį: atskleidė bateriją, įkrovimą ir kainos užuominas

    „Mitsubishi“ ruošia pigesnį „Eclipse“ elektromobilį: atskleidė bateriją, įkrovimą ir kainos užuominas

    „Mitsubishi“ paskelbė daugiau techninių detalių apie „Eclipse Sportback“ elektromobilį, kurį planuoja pradėti tiekti rudenį. Gamintojas patvirtino baterijos talpą, įkrovimo laiką ir įkrovimo jungčių sprendimą, o tai leidžia aiškiau įvertinti, kokiai auditorijai skirtas šis biudžetinis modelis.

    Pagal pateiktą informaciją, „Eclipse Sportback“ naudos 75 kilovatvalandžių bateriją ir bus orientuotas į praktišką, o ne rekordinį greitojo įkrovimo scenarijų. Gamintojo teigimu, bateriją nuo 10 iki 80 proc. bus galima įkrauti maždaug per 35 minutes, kai naudojamas greitasis nuolatinės srovės įkrovimas.

    Kuo svarbi 75 kilovatvalandžių baterija

    75 kilovatvalandžių talpa šiuo metu laikoma „auksiniu viduriu“ masinėje elektromobilių rinkoje: ji dažnai leidžia pasiūlyti konkurencingą nuvažiuojamą atstumą neperkeliant kainos į aukštesnį segmentą. Konkretaus oficialaus nuvažiuojamo atstumo „Mitsubishi“ dar nenurodė, tačiau tokios talpos baterija daugelyje šios klasės automobilių siejama su galimybe patogiau planuoti ilgesnes keliones.

    Greitojo įkrovimo 35 minučių rodiklis nėra rinkos lyderių lygio, tačiau jis atitinka didelės dalies šiandien parduodamų šeimyninių elektromobilių realybę. Praktikoje tai reiškia, kad sustojimas kelionėje dažniausiai sutaps su įprasta pertrauka, o ne taps ilgu laukimu.

    Dvi jungtys ir prieiga prie „Tesla“ tinklo

    Vienas įdomesnių sprendimų yra dvi įkrovimo jungtys. „Mitsubishi“ nurodo, kad vienoje automobilio pusėje bus NACS jungtis, leidžianti naudotis „Tesla Supercharger“ tinklu ir įkrauti iki 150 kilovatų galia, o kitoje pusėje numatyta J1772 jungtis kintamosios srovės įkrovimui namuose ar viešose lėtesnėse stotelėse.

    Toks sprendimas rodo rinkos kryptį, kai gamintojai siekia maksimaliai išplėsti suderinamumą su infrastruktūra ir sumažinti vartotojų nerimą dėl įkrovimo galimybių. Tai ypač aktualu pirkėjams, kurie pirmą kartą renkasi elektromobilį ir nori kuo paprastesnio perėjimo nuo vidaus degimo variklių.

    Kaina dar neįvardyta, bet signalai aiškūs

    Oficiali „Eclipse Sportback“ kaina kol kas neskelbiama, tačiau rinkoje tikimasi, kad ji bus artima panašaus dydžio biudžetinių elektromobilių lygiui. JAV rinkoje „Nissan“ „Leaf“ kaina pastaruoju metu buvo minima apie 31 535 JAV dolerius, tai yra maždaug 29 000 eurų, todėl analogiškas kainų koridorius būtų logiškas ir „Mitsubishi“ naujienai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad biudžetinių elektromobilių segmente gamintojams svarbiausia rasti balansą tarp baterijos dydžio, įkrovimo greičio ir galutinės kainos. Todėl sprendimas siūlyti vieną 75 kilovatvalandžių baterijos versiją gali supaprastinti gamybą ir padėti išlaikyti patrauklesnį kainos pasiūlymą, nors pirkėjams tai reiškia mažiau pasirinkimo.

    Kol kas „Mitsubishi“ neatskleidė salono ir įrangos detalių, todėl esminiai klausimai dėl komplektacijų, asistavimo sistemų ir realios bazinės kainos lieka atviri. Vis dėlto jau dabar aišku, kad „Eclipse“ vardu pažymėtas elektromobilis bus vienas iš bandymų pasiūlyti prieinamesnę alternatyvą pirkėjams, kurie nori elektromobilio, bet nenori mokėti už premium klasės technologijas.

  • „Tauron“ gavo apie 1,4 mln eurų: ką tai keičia elektromobilių įkrovimo plėtrai Silezijoje

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ įmonė „Tauron Nowe Technologie“ gavo daugiau nei 1,4 mln eurų paramą dviejų elektromobilių įkrovimo stočių įrengimui Silezijos vaivadijoje. Finansavimą skyrė Katovicų Vaivadijos aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas.

    Pagal paskelbtą informaciją, parama padengia 100 proc. su infrastruktūros statyba ir montavimu susijusių išlaidų. Tai reiškia, kad projektas įmonei tampa mažiau rizikingas, o sprendimus galima priimti greičiau, ypač vietose, kur atsiperkamumas paprastai būna ilgesnis.

    Kur bus įrengtos stotys?

    Nauji įkrovimo centrai planuojami Katovicuose, Góreckiego gatvėje, taip pat Katovicų tarptautinio oro uosto teritorijoje Pyrzowicuose. Tokios lokacijos paprastai pasirenkamos dėl didelių srautų ir poreikio užtikrinti patikimą įkrovimą kelionės metu.

    Įmonė skelbia, kad investicija bus integruota į viešai prieinamą eTauron tinklą. Tikimasi, kad nauji taškai pagerins greito ir patogaus įkrovimo prieinamumą regione, kuriame transporto ir logistikos srautai yra vieni didžiausių pietų Lenkijoje.

    Kas vyksta eTauron tinkle?

    „Tauron“ nurodo, kad eTauron tinklas šiuo metu apima apie 200 įkrovimo stočių keturiose pietų Lenkijos vaivadijose. Tai rodo, jog bendrovė elektromobilumą traktuoja kaip ilgalaikę paslaugų kryptį, o ne pavienes pilotines investicijas.

    Taip pat skelbiama, kad dalis tinklo įrenginių šiuo metu atnaujinami, o 20 vietų artimiausiu metu turėtų atsirasti greitojo įkrovimo nuolatinės srovės įrenginiai, kurių galia siekia 180 kW. Didesnė galia paprastai leidžia gerokai sutrumpinti sustojimo laiką, ypač naujesniems elektromobiliams.

    Ilgesnio laikotarpio planas iki 2035 metų

    Bendrovė deklaruoja tikslą iki 2035 metų savo teritorijoje turėti bent 1 000 elektromobilių įkrovimo stočių. Toks skaičius reikštų kelių kartų plėtrą, todėl svarbiausiu veiksniu taps ne tik įrangos pirkimai, bet ir elektros tinklo pralaidumas, prijungimų terminai bei leidimų procedūros.

    „Tauron“ taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis eTauron tinkle veikiančių stočių yra maitinamos sertifikuota elektra iš atsinaujinančių šaltinių. Tokia kryptis atitinka rinkos lūkesčius, nes elektromobilių įkrovimo klimato nauda tiesiogiai priklauso nuo to, kokia elektra realiai naudojama.

    „Energetikos transformacija – tai ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir modernių paslaugų ekosistema, padedanti mažinti emisijas ir elektrifikuoti transportą“, – sakė „Tauron Nowe Technologie“ vadovas Bartłomiejas Wyczałkowskis.

    Ekspertų vertinimu, tokios 100 proc. finansuojamos programos operatoriams yra svarbios dėl dviejų priežasčių: jos leidžia greičiau užpildyti vadinamąsias baltąsias dėmes žemėlapyje ir didina pasitikėjimą tinklu, kai stotys atsiranda strategiškai svarbiuose taškuose, pavyzdžiui, prie oro uostų ar pagrindinių transporto koridorių.