Dėl aukštų degalų kainų vairuotojai vis dažniau ieško gudrybių, kaip sutaupyti. Viena populiariausių teorijų teigia, kad į degalinę verta užsukti anksti ryte arba vėlai vakare, nes vėsesniu oru kuras esą būna tankesnis. Praktikoje toks skirtumas dažniausiai neatsiperka.
Nors fizika paprasta, benzinas ir dyzelinas, kaip ir kiti skysčiai, šylant plečiasi, reali situacija degalinėse kitokia. Kuras laikomas požeminiuose rezervuaruose, kur temperatūra per parą kinta nedaug, todėl ir tūrio pokyčiai būna minimalūs. Dėl to vairuotojas, rinkdamasis paros metą, paprastai nepastebės apčiuopiamos naudos.
Kas iš tiesų labiausiai didina sąnaudas?
Kur kas didesnę įtaką piniginei turi greitis ir važiavimo stilius. Didėjant greičiui staigiai auga oro pasipriešinimas, todėl automobiliui reikia daugiau energijos palaikyti tą patį tempą, ypač greitkelyje. Skirtumas tarp 110, 120 ir 140 km/h dažnai virsta papildomais litrais per kelionę, o per metus tai jau apčiuopiamos sumos.
Šį dėsningumą gerai jaučia ir elektromobilių vairuotojai, nes važiuojant greitai akumuliatorius išsikrauna ženkliai sparčiau. Dėl to net galingi elektromobiliai greitkeliuose neretai rieda panašiu tempu kaip sunkvežimiai, taip pailgindami nuvažiuojamą atstumą ir rečiau stodami krauti. Važiuojant lėčiau neretai laimima ir laiko, nes sumažėja priverstinių sustojimų įkrovimui.
Padangų slėgis ir įpročiai
Dar viena dažna išlaidų priežastis yra per mažas padangų slėgis. Net nedidelis nukrypimas nuo gamintojo rekomendacijų didina riedėjimo pasipriešinimą, todėl varikliui reikia daugiau energijos. Praktikoje slėgiui nukritus apie 0,3 baro, sąnaudos gali paaugti maždaug 3 proc., ypač važiuojant mieste ir su didesne apkrova.
Ne mažiau kainuoja ir staigus važiavimas, kai dažnai smarkiai greitėjama, o po to staigiai stabdoma prie šviesoforų. Sklandus važiavimas, situacijos numatymas ir ankstesnis greičio mažinimas leidžia sutaupyti be jokių triukų. Jei matyti raudonas signalas, dažnai naudingiau anksčiau atleisti akceleratorių ir lėtėti tolygiai.
Stabdymas varikliu ir mitai apie priedus
Šiuolaikiniuose automobiliuose su vidaus degimo varikliais stabdymas varikliu kai kuriais režimais gali sumažinti degalų sąnaudas, nes atleidus akceleratorių valdymo sistema gali laikinai nutraukti degalų padavimą. Tuo metu momentinės sąnaudos gali priartėti prie nulio. Važiuojant laisva pavara taip neįvyksta, nes varikliui reikia degalų tuščiajai eigai palaikyti.
Hibriduose ir elektromobiliuose papildomai veikia rekuperacija, kai lėtėjant dalis energijos grąžinama į akumuliatorių. Vis dėlto rekuperacija neatkuria visos anksčiau sunaudotos energijos, todėl dažnas beprasmis greitėjimas ir stabdymas išlieka nuostolingas. Efektyviausia strategija dažniausiai yra paprasta: tolygus greitis, tinkamas atstumas ir mažiau staigių manevrų.
Ekspertai taip pat įspėja apie pavojingus eksperimentus su degalais, pavyzdžiui, bandymus į baką berti įvairias chemines priemones. Patikimų įrodymų, kad tokie priedai mažina sąnaudas, trūksta, o rizika sugadinti kuro sistemos komponentus gali būti reali. Taupyti saugiausia ne gudraujant degalinėje, o prižiūrint automobilį ir koreguojant kasdienius vairavimo įpročius.