Tag: Greitoji medicinos pagalba

  • Varšuvoje „Toyota“ partrenkė 76-erių pėsčiąją: moteris su veido traumomis išvežta į ligoninę

    Varšuvos Miodovos gatvėje ant pėsčiųjų perėjos rasta sunkiai sužalota 76 metų moteris – jos veidas buvo kruvinas, šalia galvos telkšojo kraujo klanas. Paaiškėjo, kad senjorę partrenkė automobilis.

    Incidentas įvyko lapkričio 10 dieną apie 20 valandą. Prie patruliuojančių miesto sargybinių priėjusi sunerimusi moteris pranešė, kad ties perėja guli sužeistas žmogus.

    Atvykę pareigūnai pamatė ant šono gulėjusią ir kraujuojančią senjorę. Jie nedelsdami iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, o patys pradėjo teikti pirmąją pagalbą.

    Miesto sargybiniai nurodė pirmiausia stabdę kraujavimą iš nosies ir antakio srities, o vėliau moterį užkloję termoizoliacine antklode. Į pagalbą įsitraukė ir nelaimės vietoje buvę žmonės.

    Liudininkai: partrenkė sukdamas į kairę

    Surinkus pirminę informaciją iš liudininkų, paaiškėjo, kad 76-erių moterį partrenkė „Toyota“ vairuotojas. Jis, pasak liudininkų, suko į kairę iš Senatorskos gatvės į Miodovą ir kliudė pėsčiąją, ėjusią per perėją.

    Į įvykio vietą atvykę medikai moterį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į ligoninę. Ji patyrė veido sužalojimų.

    Miesto sargybiniai iki atvykstant policijai saugojo įvykio vietą ir pareigūnams perdavė liudininkų pateiktą informaciją. Tikslias nelaimės aplinkybes aiškins kelių policijos pareigūnai.

  • Gdansko greitosios dispečerinė kartais lieka tuščia: skambučiai peradresuojami kitiems regionams

    Lenkijos Gdansko greitosios medicinos pagalbos dispečerinėje kartais pasitaiko budėjimų, kai nėra nė vieno dirbančio dispečerio. Tokiais atvejais gyventojų skambučiai peradresuojami į kitus šalies regionus, o tai, pasak specialistų, gali kainuoti brangų laiką.

    Apie problemos mastą praneša portalas Wirtualna Polska: nors Gdansko dispečerinėje numatytos septynios darbo vietos, realybėje ne kartą fiksuota, kad jos likdavo neužimtos. Sistema skambučius nukreipia kitiems dispečeriams, pavyzdžiui, iš Olsztyno ar Liublino.

    Pagrindinis pavojus – atstumas ir vietos situacijos nežinojimas. Dispečeris, dirbantis už kelių šimtų kilometrų, gali neturėti informacijos apie remontus, uždarytus tiltus ar kitus eismo ribojimus, kurie lemia, kiek realiai užtruks greitosios atvykimas.

    Gdansko vaivadijos administracijos Sveikatos skyriaus vadovas dr. Jerzy Karpińskis įspėja, kad tokioje sistemoje klaidos ir vėlavimai tampa daug labiau tikėtini, ypač per masines nelaimes, kai vienu metu prireikia koordinuoti daug ekipažų.

    Skambučiai iš Gdansko keliauja į kitus miestus

    Dispečerinės „tuštuma“ nereiškia, kad niekas neatsiliepia – skambučiai perskirstomi kitų vaivadijų darbuotojams. Tačiau problema ta, kad tie patys dispečeriai tuo pat metu turi aptarnauti ir savo regioną, todėl didėja krūvis bei rizika uždelsti sprendimus.

    Kaip pavyzdį dr. J. Karpińskis pateikia situaciją, kai žemėlapyje iki paciento atrodo vos keli kilometrai, bet dėl uždaryto kelio greitoji realiai turi važiuoti gerokai toliau. Tokiais atvejais laikas, kuris kritinėse būklėse gali būti lemiamas, pailgėja.

    Krizė apima ir kitus Lenkijos miestus

    Pasak straipsnyje pateiktos informacijos, panašių situacijų esą pasitaiko ir kituose miestuose: minimi budėjimai be dispečerių Ščecine, taip pat atvejai, kai Varšuvoje dirbo tik keli dispečeriai, o Vroclave – vos vienas.

    Dr. J. Karpińskio vertinimu, didmiesčiuose budėjimo metu turėtų dirbti bent keliolika dispečerių, o nacionaliniu mastu poreikis siekia daugiau nei šimtą darbuotojų kiekvienam budėjimui. Tuo pat metu realus skaičius, pasak jo, buvo mažesnis.

    Problema, kaip teigiama, kaupėsi ne vienerius metus. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, neužimtų etatų dalis nuo 2021 metų augo, o kai kuriuose regionuose trūkumas siekia kelias dešimtis procentų.

    Darbas „ant ribos“ ir 24 valandų pamainos

    Didžiulį krūvį rodo ir dispečerių darbo statistika: optimaliu atveju per 12 valandų pamainą vienas žmogus turėtų aptarnauti kelias dešimtis skambučių. Tačiau realybėje, kaip nurodoma, pasitaiko, kad vienam darbuotojui tenka šimtai skambučių.

    Dispečeris turi ne tik išsiųsti ekipažą, bet ir įvertinti situacijos skubumą, o kartais – telefonu instruktuoti, kaip atlikti gaivinimą ar kitus pirmosios pagalbos veiksmus. Kai skambučių srautas per didelis, didėja ir perdegimo bei klaidų rizika.

    Prie darbuotojų trūkumo prisideda ir darbo sąlygos: straipsnyje minima, kad po teisinių pokyčių dispečeriai perkelti į vaivadijų administracijų struktūras ir neteko dalies priedų už naktinį darbą, savaitgalius ir šventes. Be to, galioja galimybė dirbti net 24 valandų pamainomis.

    Ieškoma sprendimų, bet naujokams reikia laiko

    Lenkijos sveikatos apsaugos ministerija, kaip skelbiama, apie problemą informuota ir kreipėsi į vaivadas dėl trūkstamų darbuotojų pritraukimo, darbo organizavimo gerinimo ir biudžetų planavimo.

    Pamario regione, kuriam priklauso Gdanskas, per kelis mėnesius esą įdarbinta daugiau naujų dispečerių, dar keli baigė atranką, tačiau dirbti pradės vėliau, nes pirmiausia privalo baigti mokymus. Mokymų terminų, kaip teigiama, kartais tenka laukti savaites.

    Tuo metu skubios pagalbos skambučiai niekur nedingsta: žmonės patiria infarktus, įvyksta avarijos, prireikia skubios pagalbos vaikams ir senjorams. Tokiose situacijose net ir kelių minučių delsimas gali turėti skaudžių pasekmių.

  • Netoli Čenstakavos – šūvis namuose: 66-erių vyras su žaizda galvoje, name buvo žmona

    Lenkijoje, Kuźnica Lechowos kaime netoli Čenstakavos, trečiadienio rytą namuose nuaidėjo šūvis – 66 metų vyras rastas su šautine galvos žaizda.

    Į įvykio vietą skubiai atvyko greitosios pagalbos ir kitos tarnybos, o dėl itin sunkių sužalojimų buvo kviestas Lenkijos greitosios medicinos pagalbos sraigtasparnis.

    Vyras išgyveno, tačiau jo būklė, kaip nurodoma, yra labai sunki. Medikai kol kas daugiau detalių apie sužeidimo pobūdį ar prognozes neskelbia.

    Policija patvirtino, kad vyras turėjo teisėtą leidimą ginklui, o šūvio metu name buvo ir jo žmona.

    Ką žinoma apie įvykį

    Pranešama, kad pagalbos tarnybos apie sužeistąjį buvo informuotos ryte – po gauto iškvietimo į namus atvykę medikai rado vyrą su galvos šautine žaizda.

    Dėl būklės sunkumo buvo nuspręsta pacientą skubiai gabenti į ligoninę sraigtasparniu. Jis nuvežtas į Čenstakavoje esantį specializuotą ligoninės skyrių.

    Policija tiria šūvio aplinkybes

    Įvykio aplinkybes aiškinasi Čenstakavos miesto policijos pareigūnai. Šiuo metu nėra viešai pateikta informacija, kaip tiksliai įvyko sužalojimas ir kas iššovė.

    Taip pat pabrėžiama, kad nors name buvo vyro žmona, policija kol kas nepateikė duomenų, kurie rodytų jos dalyvavimą vyrui susišaudant.

    Tyrėjams svarbiausia nustatyti, kas vyko namuose prieš pat šūvį ir kokiomis aplinkybėmis buvo panaudotas ginklas.

  • Šaudynės Krokuvos turgaus aikštėje: norvegų turistai puolė gelbėti sužeistos moters

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje įvykusios šaudynės galėjo baigtis dar didesne tragedija, tačiau sužeistai moteriai laiku suteikta pagalba padėjo išgelbėti jos gyvybę.

    Dramatiškų įvykių epicentre atsidūrė turistai iš Norvegijos – slaugytoja ir buvęs greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, rašo Lenkijos žiniasklaida.

    Pasak pranešimų, užpuolikas šūvius paleido iš važiuojančio automobilio, o aikštėje kilo panika ir žmonės puolė skirstytis.

    Tuomet norvegų pora nedelsdama ėmėsi veiksmų ir skubėjo padėti nukentėjusiesiems, kol sužeista moteris sulaukė tolesnės pagalbos.

    Gelbėti puolė slaugytoja ir buvęs paramedikas

    Liudininkų teigimu, šaudymo akimirką norvegų turistai greitai įvertino situaciją ir ėmėsi pirmosios pagalbos priemonių sužeistai moteriai.

    Nurodoma, kad būtent profesionalūs jų įgūdžiai – slaugos ir skubiosios medicinos patirtis – padėjo operatyviai reaguoti ir stabilizuoti nukentėjusiosios būklę iki atvykstant medikams.

    Incidentas Krokuvos centre priminė, kaip greitai įprasta diena turistų pamėgtoje vietoje gali virsti ekstremalia situacija, kurioje lemiamos tampa pirmosios minutės.

    Daugiau detalių apie užpuoliką ir moters būklę pateiktoje informacijoje nenurodoma.

  • Krakovo chirurgai apie policininko gelbėjimą po šaudynių: sprendimas, galėjęs nulemti viską

    Du Krokuvos chirurgai papasakojo, kaip atsidūrė pačiame šaudynių chaose ir ėmėsi gelbėti sužeistuosius – tarp jų ir kritinės būklės policininką. Medikai į įvykio vietą bėgo vos tik nutilus šūviams, nežinodami, ar patys netaps taikiniu.

    Profesorius Michałas Pędziwiatras ir gydytojas Mateuszas Wierdakas tądien su šeimomis pietavo restorane ir prieš pat šūvius išsiskyrė. Kaip pasakojama jų interviu, įprastą šeštadienio ramybę akimirksniu pakeitė sumaištis, o sprendimus teko priimti sekundžių tikslumu.

    Gydytojai sako supratę paprastą dalyką: jei girdimi šūviai, tikėtina, kad yra ir sužeistųjų. Tad vietoj to, kad slėptųsi ar trauktųsi, jie nubėgo ten, iš kur sklido garsai, ir netrukus atsidūrė situacijoje, kurią patys įvardijo „ciklono akimi“.

    Atvykę į vietą medikai iškart susidūrė su viena didžiausių masinių nelaimių problemų – pradiniu dezorientacijos etapu. Jie matė keturis sužeistus žmones, tačiau pirmomis akimirkomis nebuvo aišku, kas yra auka, o kas galimai užpuolikas.

    Chaosas ir baimė: „nežinojome, kas yra kas“

    Chirurgai pabrėžia, kad įvykio vietoje buvo ne vieni – jie atmeta pasirodžiusius gandus, esą pagalbą teikė vieni patys. Vis dėlto sąlygos buvo itin sudėtingos: aplink tvyrojo panika, o liudininkų pasakojimai skyrėsi – vieni kalbėjo apie du užpuolikus, kiti teigė, kad jų galėjo būti ir daugiau.

    Nors baimė buvo reali, gydytojai ėmėsi veiksmų. Prisistatę policijos pareigūnams, jie sulaukė profesionalios reakcijos – pareigūnai sudarė sąlygas teikti pagalbą, patys tuo metu rūpinosi teritorijos saugumu.

    Kova dėl pareigūno gyvybės be įrangos

    Vieno policininko būklė buvo kritinė, o sužalojimai – itin sunkūs. Medikai pasakoja, kad specialios ligoninės įrangos jie neturėjo, todėl teko remtis tuo, kas buvo po ranka – vaistinėle iš policijos automobilio.

    Pagrindiniai tikslai buvo du: kuo greičiau sustabdyti kraujavimą ir apsaugoti sužeistąjį nuo atšalimo. Gydytojai atkreipė dėmesį, kad esant nulinei temperatūrai hipotermija tampa itin pavojinga ir gali prisidėti prie vadinamosios trauminės „mirties triados“.

    Sprendimas, priimtas „prieš procedūras“

    Į įvykio vietą atvykus greitosios pagalbos automobiliams, standartinė tvarka paprastai numato sužeistųjų išvežiojimą į artimiausias gydymo įstaigas pagal koordinatoriaus nurodymus. Tačiau šį kartą, gydytojų teigimu, sunkiausiai sužeisto policininko atvejis vertė ieškoti nestandartinio sprendimo.

    Chirurgai nusprendė veikti kitaip, nei įprasta masinių įvykių protokoluose: pasinaudoję savo kontaktais, susisiekė su ligonine ir išsiaiškino, kad ten pacientui jau ruošiamas papildomas operacinės blokas. Pasak jų, tokia koordinacija galėjo būti lemiama.

    Po įvykio medikai namo nevyko – abu nuvažiavo į savo ligoninę, pasiruošę tęsti darbą. Jie taip pat pabrėžia, kad patys neoperavo nei vieno iš nukentėjusiųjų, tačiau aiškiai įvardija, jog tos dienos herojais laiko visą grandinę – nuo pirmosios pagalbos iki ligoninės komandos.

    Paklausti apie pagalbą užpuolikui, chirurgai laikėsi medicinos etikos – gydytojo pareiga teikti pagalbą nepriklausomai nuo asmens. Nors gelbėjimo operacija, pasak jų, baigėsi sėkmingai, medikai išlieka atsargūs vertindami padėtį ir pabrėžia, kad tokiose situacijose kiekviena detalė gali nulemti rezultatą.

  • Insultas ne visada matomas veide: medikė įspėja, kada nedelsiant skambinti 112

    Insultas ne visada prasideda akivaizdžiu veido kreivumu ar nusileidusiu lūpos kampučiu. Medikai pabrėžia, kad net vienas staiga atsiradęs neurologinis simptomas gali reikšti smegenų kraujotakos sutrikimą, todėl laukti, kol praeis, yra pavojinga.

    Insultas įvyksta, kai staiga sutrinka kraujo pritekėjimas į smegenis arba plyšta kraujagyslė ir prasideda kraujavimas. Dažniausias yra išeminis insultas, kai kraujagyslę užkemša krešulys, o hemoraginis pasitaiko rečiau, bet neretai būna sunkesnės eigos.

    Dažniausi požymiai, dėl kurių kviečiama greitoji, yra staigus kalbos sutrikimas, veido asimetrija ir vienos rankos ar kojos silpnumas. Simptomai gali būti skirtingi, nes jie priklauso nuo to, kuri smegenų sritis pažeista.

    Įtariant insultą, svarbiausia įvertinti paprastus dalykus: ar žmogus gali aiškiai šypsotis, ar išlaiko pakeltas abi rankas, ar kalba rišliai. Jei bent vienas iš šių požymių kelia įtarimų, delsti nevertėtų ir reikia kuo greičiau skambinti 112.

    Netipiniai simptomai klaidina

    Praktikoje pasitaiko ir ne tokie „klasikiniai“ simptomai. Vienas dažniausių netipinių signalų yra staigus, itin stiprus galvos skausmas, kurį žmogus neretai apibūdina kaip stipriausią gyvenime; jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, sumišimas.

    Kitas klaidinantis požymis yra staigus pusiausvyros sutrikimas: žmogus gali svyruoti, griuvinėti, atrodyti tarsi apsvaigęs. Kai kuriais atvejais pasireiškia neįprastas žodžių parinkimas, prastas kalbos supratimas arba žmogus vykdo ne tai, ko prašoma, nors iš pirmo žvilgsnio kalba sklandžiai.

    Dar vienas pavojingas scenarijus, kai žmogus lieka neįprastai nejudrus, menkai reaguoja į aplinką, nors gali būti sąmoningas. Bet kokie staigūs sąmonės sutrikimai ar neįprasti neurologiniai požymiai yra priežastis kviesti greitąją pagalbą.

    Kodėl negalima laukti, kol praeis?

    Kartais kalbos, regėjimo sutrikimai, galvos skausmas ar galūnės silpnumas praeina po kelių minučių. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad grėsmė dingo, nes trumpalaikiai simptomai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, dažnai laikomas įspėjimu apie galimą didesnį insultą.

    Skambinant 112 itin svarbu pasakyti, kada tiksliai prasidėjo pirmieji simptomai. Laikas lemia gydymo galimybes, nes daliai išeminio insulto atvejų taikomas krešulį tirpdantis gydymas turi aiškų laiko langą, o geriausi rezultatai pasiekiami pradėjus jį kuo anksčiau.

    Ką daryti iki atvykstant medikams?

    Laukiant greitosios reikia užtikrinti ramybę ir riboti žmogaus judėjimą, geriausia palikti jį sėdimoje padėtyje, jei taip saugiausia. Nereikėtų duoti nei maisto, nei gėrimų, nes būklei svyruojant gali didėti užspringimo rizika.

    Taip pat nerekomenduojama savarankiškai duoti vaistų, ypač kraują skystinančių, nes sprendimą dėl gydymo priima medikai įvertinę situaciją. Jei žmogus praranda sąmonę ir nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą ir tęsti iki atvykstant pagalbai.

    Medikai primena paprastą taisyklę: nereikia būti tikriems, kad tai insultas. Pakanka įtarti ir kuo greičiau kviesti pagalbą, nes kiekviena minutė gali lemti, ar žmogus išsaugos gyvybę ir savarankiškumą.

  • Tychuose žiauri žmogžudystė: 80-metį mirtinai sužalojo pažįstamas, įtariamasis sulaikytas

    Tychuose įvykdyta mirtimi pasibaigusi ataka sukrėtė vietos bendruomenę. Viename name Sublańska gatvėje rastas mirtinai sužalotas 80-metis, o policija dėl įtariamo dalyvavimo įvykyje sulaikė 37 metų vyrą, patiriantį benamystės krizę.

    Policijos duomenimis, pranešimas apie sužeistą vyrą gautas apie 13.45 valandą. Atvykę pareigūnai ir medikai rado senjorą su durtinėmis žaizdomis, jam buvo suteikta skubi pagalba, pradėtas gaivinimas.

    Į įvykio vietą buvo iškviestos papildomos pajėgos, tarp jų ir medikų sraigtasparnis, nusileidęs netoliese. Vis dėlto 80-mečio išgelbėti nepavyko, jis mirė nepaisant intensyvių gelbėjimo veiksmų.

    Pasak Tychų miesto policijos atstovo spaudai, įvykio vietoje toliau dirba kriminalinės policijos pareigūnai ir kriminalistinių tyrimų specialistai. Veiksmai atliekami prižiūrint Tychų apylinkės prokuratūrai, kuri koordinuoja ikiteisminį tyrimą.

    „Nepaisant suteiktos pagalbos ir gaivinimo, vyro išgelbėti nepavyko“, – sakė Tychų miesto policijos atstovas spaudai Marcin Gącik.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad sulaikytasis galėjo pažinoti nukentėjusįjį ir anksčiau atlikti darbus jo valdoje. Taip pat pranešama, jog prieš tragediją vyrai galėjo kartu vartoti alkoholį, tačiau šių aplinkybių pareigūnai kol kas oficialiai nepatvirtino.

    Pagal viešai skelbiamą versiją, konfliktas galėjo kilti namo viduje, o senjoras buvo sužalotas aštriu daiktu į pilvo sritį. Tyrėjai tikrina, kas tiksliai vyko iki išpuolio, ar buvo liudininkų, ir kokie motyvai galėjo lemti smurtą.

    Taip pat skelbiama, kad po įvykio įtariamasis galėjo nueiti pas kaimynus ir pasakyti, jog galimai nužudė žmogų, o būtent kaimynai apie tai pranešė tarnyboms. Policija pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu bus vertinama, kurie pranešimai atitinka faktines aplinkybes.

    Kol kas nepranešama, ar sulaikytajam jau pareikšti įtarimai ir kokia konkreti nusikalstamos veikos kvalifikacija bus taikoma. Pareigūnai nurodo, kad dėl tyrimo interesų daugiau detalių šiuo metu neatskleidžiama.

    Kriminalistai įvykio vietoje fiksuoja pėdsakus, renka daiktinius įrodymus ir apklausia su situacija galinčius būti susijusius asmenis. Paprastai tokiose bylose sprendžiamas ir teismo medicinos ekspertizės klausimas, kuri leidžia tiksliai nustatyti mirties priežastį bei sužalojimų pobūdį.

  • Kaune surengtas išskirtinis išbandymas: studentai ir paramedikai imitavo tikras nelaimes

    Kaune, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, spalio 23 dieną surengti du nacionalinio masto renginiai, kuriuose tikrinti pirmosios pagalbos ir skubiosios medicinos įgūdžiai. Vienu metu vyko penktosios Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų pirmosios pagalbos varžybos bei Nacionalinis paramediko profesinio meistriškumo konkursas.

    Į varžybas susirinko dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų, o užduotys buvo sudėliotos taip, kad kuo labiau primintų realias situacijas. Vertintas ne tik techninis atlikimas, bet ir gebėjimas veikti komandoje, greitai priimti sprendimus bei išlikti susikaupus emocinės įtampos sąlygomis.

    Pirmosios pagalbos varžybų scenarijai

    Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų varžybose šiemet dalyvavo 29 komandos iš 17 mokymo įstaigų. Dalyviams parengtos penkios praktinės situacijos, kuriose teko spręsti nuo traumų iki gyvybei pavojingų būklių atpažinimo.

    Studentai ir mokiniai gaivino sąmonės netekusią nėščiąją, teikė pagalbą užspringusiam kūdikiui, stabdė masyvų kraujavimą ir vertino paciento būklę. Vienoje užduotyje iš pirmo žvilgsnio įprastas kritimas nuo laiptų slėpė rimtesnę problemą, kurią reikėjo atpažinti laiku.

    Paramedikų meistriškumo konkursas

    Nacionaliniame paramediko profesinio meistriškumo konkurse varžėsi 8 komandos iš Lietuvos įstaigų, rengiančių paramedikus. Dalyviai sprendė sudėtingas klinikines situacijas, susijusias su sunkiomis traumomis, vaikų ir suaugusiųjų gaivinimu, būklėmis po gimdymo ir ūminiais kvėpavimo sutrikimais.

    Organizatorių teigimu, tokio formato užduotys svarbios dėl to, kad skubioji pagalba realybėje reikalauja ir tikslių veiksmų, ir aiškios komunikacijos. Praktikoje dažnai lemia ir laikas, ir gebėjimas atskirti kritinę būklę nuo mažiau pavojingos, todėl mokymai bei varžybiniai scenarijai padeda treniruoti automatizmą.

    „Rengdami paramedikus jaučiame atsakomybę ne tik už būsimų specialistų profesinį pasirengimą, bet ir už pirmosios pagalbos žinių sklaidą visuomenėje. Siekiame, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip elgtis kritinėse situacijose, ir nebijotų padėti“, – sakė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė.

    Kas laimėjo ir kodėl tai svarbu

    Pirmosios pagalbos varžybose pirmąją vietą laimėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro 11-oji komanda, antra liko Šv. Ignaco Lojolos kolegijos komanda, trečia – Ukrainos Horbachevsky Ternopil National Medical University komanda. Paramedikų konkurse dvi aukščiausias vietas pelnė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro komandos, trečia vieta atiteko Panevėžio mokymo centro mokiniams.

    Renginių metu vyko ir visuomenės švietimo veiklos, pristatyta Greitosios medicinos pagalbos tarnybos masinių nelaimių logistikos automobilio įranga, veikė edukacijų erdvės. Organizatorių nuomone, tokie renginiai stiprina būsimųjų specialistų pasirengimą ir kartu primena, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai aktualūs kiekvienam, nes kritinė situacija gali ištikti bet kur ir bet kada.

    Abu renginius organizavo Lietuvos paramedikų asociacija, VšĮ Pirmosios medicinos pagalbos mokymo centras „IRTA“ ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Organizatoriai pabrėžė, kad reguliarūs praktiniai patikrinimai ir mokymai prisideda prie saugesnės visuomenės, nes didina pasirengimą veikti iki atvykstant medikams.

  • Barwy szczęścia: ar Lucyna mirs gatvėje? Širdies smūgis po konflikto ir Huberto kova dėl jos gyvybės

    Serialo „Barwy szczęścia“ 3437 serijoje įtampa pasiekia kritinį tašką: Lucyna nebeištveria sūnaus konflikto su Pyrkų šeima, o lemtinga konfrontacija baigiasi širdies smūgiu gatvėje. Hubertas, dirbantis greitosios pagalbos dispečeriu, sureaguoja akimirksniu ir imasi gelbėti moterį.

    Šioje serijoje Wilkas nesitraukia ir toliau kryptingai apsunkina Pyrkų kasdienybę. Konfliktas, prasidėjęs nuo asmeninių nuoskaudų ir keršto, perauga į veiksmus, kurie jau primena sąmoningą psichologinį spaudimą ir bandymą išstumti žmones iš namų.

    Konfliktas peržengia ribas

    Wilkas griebiasi vis naujų provokacijų ir ieško būdų, kaip sukelti Pyrkams maksimalų chaosą. Jei anksčiau tai buvo pavienės intrigos, 3437 serijoje situacija eskaluojasi iki atviro karo, į kurį įtraukiama ir Lucyna.

    Lucyna, atsidūrusi tarp sūnaus ir žmonių, su kuriais konfliktuojama, ima prarasti kontrolę. Emocinė įtampa ir kaltės jausmas tampa sunkiai pakeliami, o spaudimas iš abiejų pusių stumia ją į ribinę būseną.

    Lemtinga akimirka gatvėje

    Hubertas, neapsikentęs Wilko veiksmų, ryžtasi tiesioginiam pokalbiui ir reikalauja sustabdyti konfliktą. Nepavykus susitarti su Wilku, jis kreipiasi į Lucyną ir prašo jos įsikišti, tačiau būtent ši akistata tampa lūžio tašku.

    Lucynos sveikata neišlaiko įtampos: moteris sukniumba viešoje vietoje, o aplinkiniai pamato, kad ji nereaguoja. Hubertas, turintis medicininės patirties dėl darbo sistemoje, nedelsdamas imasi veiksmų ir inicijuoja skubią pagalbą.

    Ar Lucyna išgyvens?

    Istorijos atomazga išlieka dramatiška, tačiau Lucyna išgyvena ir patenka į ligoninę. Greita reakcija tampa lemiamu veiksniu, o pati Lucyna suvokia, kad buvo per žingsnį nuo tragedijos.

    Po šio įvykio ji pradeda kitaip vertinti situaciją ir priima sprendimą, kuris gali pakeisti konflikto eigą: ji nusiteikia atsitraukti nuo destruktyvaus karo ir siekia susitarimo dėl turto klausimų. Toks posūkis dar labiau įsiutina Wilką ir žada naują įtampos bangą.

    3437 serijos premjera numatyta 2026 metais lapkričio 9 dieną 20.05 valandą per TVP2.

  • Infarktas ar nerimas? 5 klastingi požymiai, kurių ypač moterys neturėtų nurašyti stresui

    Dusulys, pykinimas ar keistas jausmas, kad su organizmu kažkas ne taip, neretai palaikomi streso ar nerimo padariniais. Tačiau daliai žmonių tokie simptomai gali būti susiję su širdies infarktu, todėl delsimas ieškoti pagalbos kainuoja brangiai.

    Gydytojai pabrėžia, kad įsivaizdavimas, jog infarktas visada pasireiškia staigiu aštriu krūtinės skausmu, yra klaidinantis. Infarkto požymiai gali būti ne tokie akivaizdūs, o kartais primena pervargimą, virškinimo sutrikimą ar panikos epizodą.

    Požymiai, kuriuos lengva supainioti

    Viena dažniausiai minimų „tyliųjų“ užuominų yra nepaaiškinamas dusulys, kai tampa sunku įkvėpti net ir ramybės būsenoje. Jei tokia būklė kartojasi ar atsiranda staiga, vien nuovargiu jos aiškinti nereikėtų.

    Kitas signalas yra užsitęsęs pykinimas ar bloga savijauta, kuri nepraeina ir neturi aiškios priežasties. Infarktas gali pasireikšti ir šaltu prakaitu, silpnumu, galvos svaigimu, todėl žmogus klaidingai mano, kad tai virusas ar pervargimas.

    Dar vienas klastingas simptomas yra bukas skausmas nugaros srityje, ypač tarp menčių, kuris kartais plinta į kaklą ar žandikaulį. Tokius pojūčius žmonės dažnai priskiria raumenų įtampai, netaisyklingai laikysenai ar stresui.

    Medikai atkreipia dėmesį ir į vadinamąjį nuojautos simptomą, kai atsiranda neįprastai stiprus vidinis nerimas ir jausmas, kad vyksta kažkas rimto. Nors tai gali būti panikos ataka, kartu tai gali sutapti ir su ūmiu širdies įvykiu, todėl svarbu vertinti visumą.

    Galiausiai, kai kuriems žmonėms pasireiškia į gripą panašūs simptomai, tokie kaip bendras silpnumas, šaltkrėtis ar „laužymas“. Jei kartu atsiranda dusulys, spaudimas krūtinėje ar skausmas, plintantis į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar pilvą, rizika gali būti didesnė.

    Ką sako kardiologai apie skirtumus?

    Kardiologijos organizacijos pabrėžia, kad nėra „visiškai atskirų“ infarkto simptomų moterims ir vyrams. Požymiai labiau priklauso nuo individualių aplinkybių, amžiaus, gretutinių ligų, o ne vien nuo lyties.

    Vis dėlto praktikoje problema išlieka: netipiniai ar mažiau aiškūs simptomai neretai priskiriami nerimui, ypač kai žmogus jaunesnis, patiria stresą ar neturi „klasikinių“ rizikos veiksnių. Dėl to diagnostika gali vėluoti, o kiekviena prarasta minutė didina komplikacijų tikimybę.

    Kada būtina kviesti pagalbą?

    Jei įtariate infarktą, nereikėtų laukti, kol simptomai „praeis“, ar bandyti jų paaiškinti vien emocine būsena. Saugiausia išeitis yra nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ir aiškiai įvardyti, kad įtariate širdies problemą.

    Medikai primena, kad ankstyvas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti širdies raumens pažeidimą. Net jei vėliau paaiškėja, kad tai buvo nerimo epizodas, geriau klysti saugumo naudai, nei prarasti laiką, kai jo mažiausiai yra.