CP v2

Tag: Greitoji pagalba

  • San Fermín 2026 Pamplonoje startavo minios akivaizdoje: pirmasis bulių bėgimas vyks antradienį

    San Fermín 2026 Pamplonoje startavo minios akivaizdoje: pirmasis bulių bėgimas vyks antradienį

    Šventė prasidėjo nuo tradicinio signalo

    Pamplonoje liepos 6 dieną oficialiai prasidėjo San Fermín 2026 festivalis: šventę atidarė tradicinis chupinazo raketos šūvis miesto rotušės aikštėje. Nuo ankstyvo ryto čia būriavosi tūkstančiai žmonių, vilkinčių baltai ir užsirišusių raudonas skareles.

    San Fermín yra vienas žinomiausių Ispanijos vasaros renginių, kasmet pritraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų iš šalies ir užsienio. Festivalis tradiciškai trunka devynias dienas ir baigiasi liepos 14 dieną.

    Atidarymo garbė – medikams ir gelbėtojams

    Šiemet raketą paleido Navaros skubios pagalbos ir greitosios medicinos tarnybų atstovai. Jie buvo pasirinkti viešu balsavimu, pabrėžiant sveikatos priežiūros darbuotojų vaidmenį festivalio metu, ypač per masinius renginius ir bulių bėgimus.

    „Pamploniečiai, tegyvuoja San Fermín“, – skelbė tradicinis šventės pradžios šūksnis, po kurio mieste prasidėjo koncertai, eisenos ir kiti renginiai. Organizatoriai akcentuoja, kad didžiausias dėmesys skiriamas saugumui, nes dalis programos susijusi su padidinta rizika.

    Artėja pirmasis bulių bėgimas ir karščio išbandymas

    Pirmasis bulių bėgimas numatytas antradienį 8 valandą ryto, kai bėgikai lydės bulius 848 metrų atkarpa nuo Santo Domingo aptvarų iki arenos. Tai viena garsiausių ir pavojingiausių San Fermín tradicijų, sutraukianti tiek dalyvius, tiek minias žiūrovų trasos pakraščiuose.

    Atidarymo dieną situaciją gali apsunkinti kaitra: Navaroje prognozuojama, kad temperatūra gali priartėti prie 40 laipsnių. Dėl to sustiprintos medicinos ir gelbėjimo pajėgos, o lankytojai raginami gerti daugiau vandens ir vengti perkaitimo.

  • Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Tyrimas: DI modeliai greitosios pagalbos sprendimuose prilygo gydytojams – kur jie lenkia labiausiai

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) klinikinio sprendimų priėmimo užduotyse, susijusiose su skubiąja pagalba, daugeliu atvejų pasirodė ne prasčiau nei gydytojai. Mokslininkai vertino, kaip DI siūlo diagnozes ir kitus veiksmus, kai informacijos apie pacientą dar trūksta.

    Tyrimą atlikę Harvardo medicinos mokyklos ir Beth Israel Deaconess medicinos centro mokslininkai lygino didžiuosius kalbos modelius su gydytojų sprendimais skirtinguose klinikinio mąstymo etapuose. Buvo analizuojami tiek publikuoti klinikinių atvejų aptarimai, tiek realūs skubiosios pagalbos skyriaus įrašai.

    DI modeliams pateiktos situacijos apėmė kelią nuo pirminės atrankos iki sprendimo dėl paciento stacionarizavimo. Kiekviename etape modelis gaudavo tik tuo metu įprastai prieinamą informaciją ir turėdavo nurodyti tikėtiniausias diagnozes bei rekomenduoti tolesnius veiksmus.

    Didžiausias skirtumas tarp DI ir gydytojų išryškėjo ankstyvoje triage fazėje, kai duomenų apie paciento būklę yra mažiausiai. Tyrėjai pastebėjo, kad ir DI, ir gydytojai linkę tiksliau nustatyti diagnozes, kai atsiranda daugiau informacijos, tačiau DI pranašumas dažniau matėsi sprendžiant, ką daryti toliau.

    „Išbandėme DI modelį praktiškai su visais etalonais, ir jis aplenkė ankstesnius modelius bei mūsų gydytojų bazinius rezultatus“, – sakė vienas iš vyresniųjų tyrimo autorių Arjun Manrai.

    Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad geresni rezultatai testuose savaime nereiškia geresnės pacientų priežiūros kasdienėje praktikoje. Pasak jų, dar per mažai ištirta, kuriose situacijose ir kokiu būdu DI turėtų būti diegiamas, todėl būtini prospektyvūs klinikiniai tyrimai realiose gydymo įstaigose.

    Vienas svarbiausių aspektų, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra sauga ir sprendimų „kaina“. Net jei modelis teisingai įvardija labiausiai tikėtiną diagnozę, jis gali siūlyti perteklinius tyrimus ar intervencijas, kurios didina riziką pacientui ir apkrauna sistemą.

    „Modelis gali teisingai parinkti svarbiausią diagnozę, bet kartu pasiūlyti nereikalingų tyrimų, kurie pacientui gali pakenkti“, – sakė bendraautoris Peter Brodeur.

    Tyrime vertintas konkretaus modelio peržiūros variantas, o autoriai pripažįsta, kad technologijos sparčiai keičiasi ir rinkoje jau atsirado naujesnių versijų. Dėl to jie ragina tirti ne tik pavienių modelių „rekordus“, bet ir tai, kaip skirtingi DI įrankiai veikia realius gydytojų sprendimus, darbo krūvį, klaidų riziką ir pacientų baigtis.

    Ekspertų teigimu, DI įrankių plėtra sveikatos apsaugoje vis labiau tolsta nuo paprastų testų, kuriuose pakanka pasirinkti atsakymą iš kelių variantų. Praktikoje svarbiausia tampa gebėjimas dirbti su neišsamiais duomenimis, aiškiai pagrįsti rekomendacijas ir padėti gydytojui priimti sprendimą, o ne jį pakeisti.