2026 metais kovo 6 dieną Kaune surengtas nacionalinis švietimo forumas „Švietimo kodas 2026“ subūrė beveik 4 000 dalyvių iš visos Lietuvos. Renginyje susitiko švietimo bendruomenė, savivaldybių atstovai, politikai, verslo ir akademinės bendruomenės lyderiai.
Pagėgių savivaldybei forume atstovavo vicemerė Greta Bušniauskaitė. Organizatorių teigimu, programą sudarė daugiau nei 40 valandų diskusijų, pranešimų ir praktinių sesijų, skirtų švietimo ateičiai, ugdymo kokybei ir inovacijų taikymui mokyklose.
Akcentai: kokybė, inovacijos ir regionai
Forume daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti ugdymo rezultatus ir mokyklų atsparumą pokyčiams, kai kartu vyksta programų atnaujinimas, didėja mokytojų trūkumo rizika, o technologijos sparčiai skverbiasi į klases. Dalyviai pristatė sprendimus, kurie orientuoti į mokinių pasiekimų stebėseną, mokytojų kompetencijų stiprinimą ir mokymosi motyvacijos didinimą.
Renginio metu pristatytos edukacinės technologijos ir mokymosi priemonės, kurios gali būti pritaikomos skirtingo dydžio mokyklose, įskaitant regionų ugdymo įstaigas. Aptarta, kaip mokykloms atsakingai rinktis skaitmeninius įrankius, vertinti jų naudą ir duomenų saugą, o dirbtinis intelektas minėtas kaip sritis, kuriai reikės aiškių taisyklių ir mokytojų pasirengimo.
Uždara merų diskusija: kas stringa savivaldybėse?
Šalia pagrindinės programos vyko uždara Merų forumo diskusija, skirta savivaldybių vadovams. Joje aptartos savivaldos galimybės ir atsakomybės švietime, ypač ten, kur susiduriama su mažėjančiu mokinių skaičiumi, skirtingomis mokyklų galimybėmis ir ribotais žmogiškaisiais ištekliais.
Diskusijoje daug dėmesio skirta praktiniams klausimams, kurie savivaldybėms daro tiesioginę įtaką: mokyklų tinklo sprendimams, mokytojų pritraukimui ir išlaikymui, ugdymo kokybės užtikrinimui bei finansavimo modelių veikimui realiomis regionų sąlygomis. Taip pat aptarta, kaip nacionalinės reformos pasiekia mokyklas ir kokios paramos dažniausiai pritrūksta įgyvendinant pokyčius.
Kodėl tokie forumai svarbūs regionų mokykloms
Renginyje akcentuota, kad savivaldybės gali kurti mokykloms palankią aplinką ir inicijuoti vietinius sprendimus, tačiau dalis esminių svertų lieka nacionaliniu lygmeniu. Tarp jų dažniausiai minimi mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sprendimai, finansavimo taisyklės ir platesnės tinklo pertvarkos kryptys.
Pagėgių savivaldybės dalyvavimas forume ir merų diskusijoje suteikė progą pasikeisti patirtimis su kitomis savivaldybėmis ir įvertinti, kokios praktikos gali būti pritaikomos vietos mokyklose. Pagrindinė renginio žinutė išliko nuosekli: tvarūs švietimo pokyčiai įmanomi tada, kai valstybės institucijos ir savivalda veikia kaip partneriai, o sprendimai remiasi realiais mokyklų poreikiais.