Per vasaros iškylas ir grilio vakarėlius daugelis vis dar įtaria majonezą, jei tik kam nors sušlubuoja skrandis. Tačiau maisto saugos specialistai pabrėžia, kad pramoniniu būdu pagamintas majonezas dažniausiai nėra pagrindinis kaltininkas. Didesnė rizika slypi ne pačiame produkte, o netinkamame laikyme, temperatūroje ir kryžminėje taršoje.
Šiltuoju sezonu ypač pavojinga situacija susidaro tada, kai maistas ilgai stovi lauke. Bakterijos greitai dauginasi vadinamojoje pavojingoje temperatūrų zonoje, maždaug nuo 4 iki 60 laipsnių pagal Celsijų. Dėl to ir iš pažiūros nekalti patiekalai po kelių valandų gali tapti tikru iššūkiu sveikatai.
Du produktai, kurių vengia
Maisto saugos ekspertas ir dėstytojas Darinas Detwileris yra įvardijęs du produktus, kurių per iškylas vengia visiškai. Pirmasis – kantalupa, arba muskusinis melionas, nes jos šiurkšti, tinkliška žievė gali kaupti nešvarumus ir mikroorganizmus. Pjaunant peiliu užterštumas lengvai perkeliamas į valgomą minkštimą.
Antrasis produktas – fasuotos, iš anksto supjaustytos salotos. Kuo daugiau pjūvio vietų, tuo daugiau paviršių, prie kurių gali prisitvirtinti bakterijos, o maišant lapus iš skirtingų ūkių padidėja galimų taršos taškų skaičius. Tokie mišiniai ypač jautrūs, jei laikomi nepakankamai šaltai.
„Svarbiausia ne tai, ką atsinešate į iškylą, o kaip tą maistą tvarkote“, – sakė D. Detwileris.
Kodėl majonezas dažnai apkaltinamas
Majonezas daugelio galvose tapo patogiu atpirkimo ožiu, nes dažnai naudojamas bulvių ar makaronų salotose. Vis dėlto pramoninis majonezas paprastai gaminamas su pasterizuotais kiaušiniais, o jo rūgštingumas slopina dalies bakterijų dauginimąsi. Kitaip tariant, pats majonezas neretai būna stabilesnis už kitus ingredientus, kurie ilgai stovėjo šilumoje.
Visai kita situacija su naminiu majonezu iš žalių kiaušinių. Tokį produktą būtina laikyti šaltai ir vartoti kuo greičiau, nes net ir trumpas buvimas šilumoje gali padidinti mikrobiologinę riziką.
Kas dažniausiai sukelia negalavimus
Specialistai išskiria, kad problemų dažniausiai sukelia supjaustyti vaisiai, lapinės daržovės, nepakankamai iškepta mėsa ir net ledas gėrimams. Supjaustytuose vaisiuose nebelieka natūralaus apsauginio sluoksnio, todėl šiltame ore mikroorganizmai greitai dauginasi ant drėgno paviršiaus. Lapinės daržovės taip pat ne kartą sietos su bakterinės taršos protrūkiais, jei nuplaunamos atmestinai arba laikomos netinkamai.
Grilio klasika išlieka viena dažniausių rizikų, jei pasikliaujama vien spalva ar sultingumu, o ne vidine temperatūra. Ne mažiau svarbi ir kryžminė tarša, kai tomis pačiomis žnyplėmis ar lėkšte liečiamas žalias ir jau iškeptas maistas. Net padažas gali tapti problema, jei į jį merkiamas įrankis, lietęs žalią mėsą.
Ledas taip pat turėtų būti vertinamas kaip maistas, nes jis tiesiogiai patenka į gėrimus. Jis gali būti užterštas, jei imamas nešvariomis rankomis, semiamas stikline ar laikomas šalia prakiurusių pakuočių, nešvarių skardinių ir butelių. Praktikoje saugiausia atskirti ledą gėrimams nuo ledo, skirto tik šaldyti produktus.
Maisto saugos rekomendacijos išlieka paprastos: šaltus patiekalus laikyti šaltai, karštus patiekti karštus, o kuo greičiau sugrąžinti į šaltkrepšį ar šaldytuvą. Taip pat verta maistą porcijuoti ir likučius sutvarkyti dar nepasibaigus susibūrimui, nes pavojus didėja su kiekviena papildoma valanda šilumoje.
„Dažniausia klaida – tikėti, kad sveikas maistas automatiškai yra saugus, ir pamiršti elementarias higienos taisykles“, – sakė kulinarijos dėstytojas Bryanas Tobiasas.
