CP v2

Tag: Grinda

  • Gedvydžių gatvėje prasideda antras etapas: uždaromas įvažiavimas, keičiasi autobusų maršrutai

    Gedvydžių gatvėje prasideda antras etapas: uždaromas įvažiavimas, keičiasi autobusų maršrutai

    Kur ir kada vyks darbai

    Vilniaus Fabijoniškėse, Gedvydžių gatvėje, nuo birželio 3 dienos iki liepos vidurio vyks antrasis paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos etapas. Darbus vykdys miesto tvarkymo įmonė „Grinda“.

    Šį kartą darbai numatyti maždaug 50 metrų atkarpoje nuo Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gatvės iki Fabijoniškių žiedo viešojo transporto stotelės. Pasak rangovų, po gatve esantis sutrūkęs vamzdis kelia riziką eismo saugumui, todėl darbų imtasi neatidėliojant.

    Kas keičiasi eisme

    Rekonstrukcijos metu bus uždaromas įvažiavimas iš Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gatvės į Gedvydžių gatvę ir išvažiavimas atgal. Dėl to vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir įvertinti, kad vietoje gali formuotis spūstys.

    Automobilių eismas į Gedvydžių gatvę ir jos kiemus bus nukreipiamas per P. Žadeikos ir Vėtrungių gatves. Pėstiesiems įrengiama apylanka, o judėjimą turėtų palengvinti nukreipiamieji ženklai.

    Pokyčiai viešajame transporte

    Laikinai keisis dalies autobusų maršrutų trasos Gedvydžių gatvės atkarpoje. Skelbiama, kad pakeitimai palies 3G-A, 5, 24, 57, 125 ir N4 maršrutus, todėl keleiviams patariama prieš kelionę pasitikrinti atnaujintus grafikus.

    Taip pat nurodoma, kad Ukmergės gatvėje centro kryptimi autobusai laikinai nestos Ukmergės stotelėje, pro kurią įprastai važiuoja 5, 24, 40, 43, 56 ir N6 maršrutai. Dėl to daliai keleivių gali tekti rinktis artimiausias alternatyvias stoteles.

    „Šie sprendimai leidžia iš esmės pagerinti gatvės būklę, užtikrinti patikimą paviršinių nuotekų surinkimą ir sumažinti užtvindymų bei avarinių situacijų tikimybę ateityje. Dėkojame gyventojams už kantrybę ir bendradarbiavimą“, – sakė „Grindos“ direktorius Jonas Davidavičius.

    Kodėl darbai svarbūs ir kas bus toliau

    Tvarkoma infrastruktūra skirta surinkti lietaus vandenį ir saugiai jį nuvesti, kad per liūtis nesikauptų vanduo važiuojamojoje dalyje, nemažėtų dangos stabilumas ir neaugėtų duobių ar provėžų rizika. Miestuose tokie projektai vis dažniau siejami ir su prisitaikymu prie intensyvesnių kritulių epizodų, kai trumpu laikotarpiu iškrenta dideli vandens kiekiai.

    Per pirmąjį etapą Gedvydžių gatvėje jau atnaujinta 347 metrų paviršinių nuotekų tinklo: stiprinti vamzdynai, suremontuoti nuotekų šuliniai. „Grinda“ teigia, kad tai reikšmingai sumažino avarinių pažeidimų tikimybę ateityje.

    Gedvydžių gatvė laikoma svarbia Fabijoniškių jungtimi su Ukmergės gatve ir viešojo transporto tinklu, todėl laikini ribojimai gali būti labiau juntami piko metu. Skelbiama, kad liepos viduryje planuojama pradėti ir trečiąjį rekonstrukcijos etapą kitoje gatvės atkarpoje, o apie naujus pokyčius gyventojai bus informuojami papildomai.

  • Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Atidaryta aikštelė prie Santaros klinikų

    Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai pradėjo veikti sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Ji skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai, kad kritinė pagalba pasiektų ligoninę kuo greičiau.

    Atidarymo metu aikštelėje nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, atlikęs bandomąjį tūpimą. Taip praktiškai pademonstruota, kaip būtų vykdomi skubūs skrydžiai, įskaitant donorų organų pergabenimą bei reagavimą ekstremalių situacijų metu.

    „Ši aikštelė yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, kuri stiprina Vilniaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais ir yra skirta medicininės pagalbos logistikai. Ji leis greičiau reaguoti ir taip prisidės prie vilniečių saugumo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kuo ji pakeis iki šiol buvusią praktiką

    Didelės skubos skrydžiai neretai vyksta iškart atsiradus poreikiui, todėl dalis jų tenka ir nakties metui. Iki šiol itin skubiais atvejais sraigtasparniai leisdavosi žiedinėje sankryžoje, tačiau infrastruktūra nebuvo pritaikyta saugiems nusileidimams bei greitam paciento perdavimui.

    Naujoje aikštelėje įrengti atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo keliai greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Tai leidžia sklandžiau organizuoti judėjimą ir trumpinti laiką nuo nusileidimo iki paciento ar organų perdavimo medikams.

    Projektas, kainavęs 1,26 mln. eurų

    Projekto vertė siekia 1,26 mln. eurų, o įgyvendinimas truko apie 9 mėnesius. Darbus koordinavo miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“, kuri rūpinosi sprendiniais sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Aikštelė paženklinta pagal tarptautinius aviacijos reikalavimus, įrengtas specialus apšvietimas, kad pilotams būtų užtikrintas geras matomumas ir sudėtingesnėmis oro sąlygomis. Apšvietimas aktyvuojamas kartu su eismo reguliavimo sprendiniais, kai nusileidimo ar pakilimo metu prireikia trumpam suvaldyti transporto srautus šalia aikštelės.

    „Šis projektas – tai kur kas daugiau nei tik sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Tai garantija, kad gyvybiškai svarbi pagalba bus suteikta laiku, nepaisant įvairiausių aplinkybių“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė.

    „Medicinoje kartais gyvybę lemia ne valandos, o minutės. Tokiose situacijose infrastruktūra tampa gydymo dalimi“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

    Pasak projekto rengėjų, sprendiniai suplanuoti taip, kad mieste sumažėtų rizikos veiksniai, o pacientų transportavimas būtų kuo tiesesnis ir aiškesnis. Nenaudojami sankryžos plotai sutvarkyti ir apželdinti, kad sprendinys darniau įsilietų į miesto aplinką.

    Nors sraigtasparniai Lietuvoje jau seniai pasitelkiami donorų organų pervežimui, nauja aikštelė prie didžiausios šalies universitetinės ligoninės leidžia labiau standartizuoti ir pagreitinti procesus. Praktikoje tai reiškia mažiau neapibrėžtumo nusileidimo vietoje ir daugiau galimybių veikti pagal aiškią, iš anksto suderintą schemą.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.