CP v2

Tag: Grinda

  • Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje plečiamos dienos socialinės globos paslaugos suaugusiesiems, turintiems sunkią intelekto negalią. Sostinėje atidaryti du nauji dienos centro „Šviesa“ padaliniai Naujamiestyje ir Pilaitėje, kad pagalba būtų arčiau žmonių namų.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad trumpesnis atstumas iki paslaugų padeda išlaikyti kasdienę rutiną ir ryšį su bendruomene, o artimiesiems palengvina priežiūros ir darbo derinimą. Taip pat tikimasi, kad mažesnės grupės leis geriau atliepti individualius poreikius.

    „Socialinės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus – tai svarbu ir kasdieniam patogumui, ir galimybei gyventi kuo savarankiškiau“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Nauji padaliniai įrengti Birželio 23-osios ir Vydūno gatvėse, patalpos pritaikytos judėjimui neįgaliojo vežimėliu, įrengti lubiniai ir mobilūs keltuvai. Numatyta erdvė užimtumui, edukacijoms, terapinėms veikloms, taip pat poilsiui ir privatumo poreikiams.

    Abiejuose centruose atnaujinti buitiniai prietaisai, virtuvės, biuro ir kiti baldai, sutvarkyta elektros instaliacija, atnaujinta priešgaisrinė sistema. Patalpų remonto ir pritaikymo darbams skirta apie 187 000 eurų, dalį darbų atliko savivaldybės įmonė „Grinda“.

    Paslaugos Naujamiestyje bus teikiamos 10, o Pilaitėje – 12 suaugusiųjų. Savivaldybės teigimu, kai kuriems lankytojams kelionė iki centro ir atgal dabar užtruks apie 15–30 minučių, kai anksčiau tai trukdavo iki 2 valandų.

    „Mažesniame centre greitai pasimatė pokyčiai: grupės atmosfera ramesnė, žmonės jaučiasi saugiau, stiprėja pasitikėjimas darbuotojais“, – sakė Naujamiestyje dirbanti socialinė darbuotoja Indrė Kolberkytė.

    Dienos socialinės globos paslaugos apima socialinių ir kasdienių įgūdžių ugdymą, užimtumą, maitinimą, o prireikus ir transportą bei sveikatos priežiūros organizavimą. Naujuose padaliniuose dirba socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai ir individualios priežiūros darbuotojai, o tam tikromis dienomis atvyksta ir kitų sričių specialistai.

    Vilniuje iš viso veikia 20 dienos socialinės globos centrų, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 15 centrų, kuriuose paslaugas gauna apie 260 darbingo amžiaus ir apie 30 senyvo amžiaus gyventojų. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu dienos centruose yra 44 laisvos vietos, nors dalyje centrų susidaro laukiančiųjų eilės dėl pageidavimo paslaugas gauti konkrečioje vietoje.

  • Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Vilnius pradėjo naudoti naują Neries vandens kokybės stebėsenos ir reagavimo sistemą, kuri turi padėti greičiau pastebėti taršos požymius ir operatyviau imtis veiksmų. Mieste upėje įrengtos trys plūduriuojančios monitoringo stotelės, o svarbiausi duomenys sujungiami į vieną valdymo aplinką.

    Pasak savivaldybės, sistema apima Neries ruožą nuo Turniškių hidroelektrinės iki Grigiškių. Iki šiol dalis rodiklių buvo vertinama periodiškai, todėl geriau atspindėdavo ilgalaikes tendencijas, bet ne visada leisdavo laiku fiksuoti trumpalaikius taršos šuolius, pavyzdžiui, po liūčių ar avarijų.

    „Neris yra viena svarbiausių Vilniaus gamtinių arterijų – ji reikšminga miesto ekosistemai, žmonių poilsiui ir gyvenimo kokybei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Plūduriuojančios stotelės realiuoju laiku matuoja pagrindinius parametrus, tarp jų vandens rūgštingumą, ištirpusio deguonies rodiklius, temperatūrą ir galimus naftos produktų požymius. Įranga turi GPS, yra maitinama saulės baterijomis ir pritaikyta darbui upėje, kad būtų atsparesnė nešmenims bei srovei.

    Vienas esminių pokyčių – automatinis perspėjimas, kai rodikliai nustatytą laiką viršija numatytas ribas. Tokiu atveju dispečeriui pateikiamas signalas, o reagavimo veiksmai numatyti iš anksto, kad laikas nuo įtarimo iki sprendimų būtų kuo trumpesnis.

    Savivaldybė taip pat įdiegė gyventojų perspėjimo mechanizmą, kad nustačius galimą riziką informacija apie situaciją pasiektų vilniečius operatyviai. Tai svarbu ne tik maudynių sezono metu, bet ir tais atvejais, kai tarša gali daryti poveikį gyvūnijai ar pakrančių teritorijoms.

    Greitesniam teršalų stabdymui parengta infrastruktūra keturioms boninėms užtvaroms. Numatytose vietose įrengti tvirtinimo poliai, kad užtvaras būtų galima pastatyti greičiau ir lokalizuoti plaukiančius teršalus, kol jie nenukeliavo didesnio atstumo ir nepradėjo kauptis vingiuose ar pakrantės augalijoje.

    Vilnius akcentuoja, kad tokia praktika atitinka Europoje vis labiau stiprinamą ankstyvo aptikimo ir greito reagavimo principą: taršos incidentai dažnai būna trumpalaikiai, todėl realaus laiko matavimai tampa svarbia grandimi tarp aplinkosaugos kontrolės ir operatyvių tarnybų darbo.

    Lygiagrečiai išplėsta ir mikrobiologinių tyrimų geografija. Be keturių oficialių maudyklų, sezono metu vanduo papildomai tiriamas dar 12-oje vilniečių pamėgtų Neries vietų, kad būtų aiškiau, kuriose atkarpose maudytis yra saugiau.

    Mėginiai suderintose vietose imami kas dvi savaites, o nustačius taršą – dažniau. Savivaldybės teigimu, tai turėtų padėti gyventojams priimti labiau informuotus sprendimus ir sumažinti riziką, ypač karščio bangų ir intensyvių liūčių laikotarpiais, kai vandens kokybės svyravimai paprastai padažnėja.

  • Naktiniai darbai Tūkstantmečio gatvėje: „Grinda“ keis šulinių dangčius, vairuotojų laukia ribojimai

    Rugpjūčio 19-21 dienomis Tūkstantmečio gatvėje keis susidėvėjusius paviršinių nuotekų tinklų šulinių dangčius.
    Darbai bus vykdomi naktimis, nuo 20 val. iki 6 val., maždaug 3 km ilgio atkarpoje nuo Žirnių gatvės Savanorių žiedo link.

    Bus tvarkomi tik tie šuliniai, kurių dangčiai dėl didelių transporto apkrovų yra labiausiai susidėvėję. Kadangi darbai bus vykdomi po vieną šulinį, eismo ribojimai bus taikomi tik ties konkrečia darbų vieta. Prie jos taip pat bus pastatyti laikini kelio ženklai, ribojantys leistiną transporto priemonių greitį iki 50 km/val.

    Tūkstantmečio gatvė yra viena svarbiausių Vilniaus transporto arterijų, jungianti pietinę miesto dalį su centru ir vakarine miesto dalimi.
  • Gedvydžių gatvėje prasideda antras etapas: uždaromas įvažiavimas, keičiasi autobusų maršrutai

    Gedvydžių gatvėje prasideda antras etapas: uždaromas įvažiavimas, keičiasi autobusų maršrutai

    Kur ir kada vyks darbai

    Vilniaus Fabijoniškėse, Gedvydžių gatvėje, nuo birželio 3 dienos iki liepos vidurio vyks antrasis paviršinių nuotekų tinklo rekonstrukcijos etapas. Darbus vykdys miesto tvarkymo įmonė „Grinda“.

    Šį kartą darbai numatyti maždaug 50 metrų atkarpoje nuo Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gatvės iki Fabijoniškių žiedo viešojo transporto stotelės. Pasak rangovų, po gatve esantis sutrūkęs vamzdis kelia riziką eismo saugumui, todėl darbų imtasi neatidėliojant.

    Kas keičiasi eisme

    Rekonstrukcijos metu bus uždaromas įvažiavimas iš Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gatvės į Gedvydžių gatvę ir išvažiavimas atgal. Dėl to vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutus ir įvertinti, kad vietoje gali formuotis spūstys.

    Automobilių eismas į Gedvydžių gatvę ir jos kiemus bus nukreipiamas per P. Žadeikos ir Vėtrungių gatves. Pėstiesiems įrengiama apylanka, o judėjimą turėtų palengvinti nukreipiamieji ženklai.

    Pokyčiai viešajame transporte

    Laikinai keisis dalies autobusų maršrutų trasos Gedvydžių gatvės atkarpoje. Skelbiama, kad pakeitimai palies 3G-A, 5, 24, 57, 125 ir N4 maršrutus, todėl keleiviams patariama prieš kelionę pasitikrinti atnaujintus grafikus.

    Taip pat nurodoma, kad Ukmergės gatvėje centro kryptimi autobusai laikinai nestos Ukmergės stotelėje, pro kurią įprastai važiuoja 5, 24, 40, 43, 56 ir N6 maršrutai. Dėl to daliai keleivių gali tekti rinktis artimiausias alternatyvias stoteles.

    „Šie sprendimai leidžia iš esmės pagerinti gatvės būklę, užtikrinti patikimą paviršinių nuotekų surinkimą ir sumažinti užtvindymų bei avarinių situacijų tikimybę ateityje. Dėkojame gyventojams už kantrybę ir bendradarbiavimą“, – sakė „Grindos“ direktorius Jonas Davidavičius.

    Kodėl darbai svarbūs ir kas bus toliau

    Tvarkoma infrastruktūra skirta surinkti lietaus vandenį ir saugiai jį nuvesti, kad per liūtis nesikauptų vanduo važiuojamojoje dalyje, nemažėtų dangos stabilumas ir neaugėtų duobių ar provėžų rizika. Miestuose tokie projektai vis dažniau siejami ir su prisitaikymu prie intensyvesnių kritulių epizodų, kai trumpu laikotarpiu iškrenta dideli vandens kiekiai.

    Per pirmąjį etapą Gedvydžių gatvėje jau atnaujinta 347 metrų paviršinių nuotekų tinklo: stiprinti vamzdynai, suremontuoti nuotekų šuliniai. „Grinda“ teigia, kad tai reikšmingai sumažino avarinių pažeidimų tikimybę ateityje.

    Gedvydžių gatvė laikoma svarbia Fabijoniškių jungtimi su Ukmergės gatve ir viešojo transporto tinklu, todėl laikini ribojimai gali būti labiau juntami piko metu. Skelbiama, kad liepos viduryje planuojama pradėti ir trečiąjį rekonstrukcijos etapą kitoje gatvės atkarpoje, o apie naujus pokyčius gyventojai bus informuojami papildomai.

  • Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Atidaryta aikštelė prie Santaros klinikų

    Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai pradėjo veikti sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Ji skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai, kad kritinė pagalba pasiektų ligoninę kuo greičiau.

    Atidarymo metu aikštelėje nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, atlikęs bandomąjį tūpimą. Taip praktiškai pademonstruota, kaip būtų vykdomi skubūs skrydžiai, įskaitant donorų organų pergabenimą bei reagavimą ekstremalių situacijų metu.

    „Ši aikštelė yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, kuri stiprina Vilniaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais ir yra skirta medicininės pagalbos logistikai. Ji leis greičiau reaguoti ir taip prisidės prie vilniečių saugumo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kuo ji pakeis iki šiol buvusią praktiką

    Didelės skubos skrydžiai neretai vyksta iškart atsiradus poreikiui, todėl dalis jų tenka ir nakties metui. Iki šiol itin skubiais atvejais sraigtasparniai leisdavosi žiedinėje sankryžoje, tačiau infrastruktūra nebuvo pritaikyta saugiems nusileidimams bei greitam paciento perdavimui.

    Naujoje aikštelėje įrengti atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo keliai greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Tai leidžia sklandžiau organizuoti judėjimą ir trumpinti laiką nuo nusileidimo iki paciento ar organų perdavimo medikams.

    Projektas, kainavęs 1,26 mln. eurų

    Projekto vertė siekia 1,26 mln. eurų, o įgyvendinimas truko apie 9 mėnesius. Darbus koordinavo miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“, kuri rūpinosi sprendiniais sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Aikštelė paženklinta pagal tarptautinius aviacijos reikalavimus, įrengtas specialus apšvietimas, kad pilotams būtų užtikrintas geras matomumas ir sudėtingesnėmis oro sąlygomis. Apšvietimas aktyvuojamas kartu su eismo reguliavimo sprendiniais, kai nusileidimo ar pakilimo metu prireikia trumpam suvaldyti transporto srautus šalia aikštelės.

    „Šis projektas – tai kur kas daugiau nei tik sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Tai garantija, kad gyvybiškai svarbi pagalba bus suteikta laiku, nepaisant įvairiausių aplinkybių“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė.

    „Medicinoje kartais gyvybę lemia ne valandos, o minutės. Tokiose situacijose infrastruktūra tampa gydymo dalimi“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

    Pasak projekto rengėjų, sprendiniai suplanuoti taip, kad mieste sumažėtų rizikos veiksniai, o pacientų transportavimas būtų kuo tiesesnis ir aiškesnis. Nenaudojami sankryžos plotai sutvarkyti ir apželdinti, kad sprendinys darniau įsilietų į miesto aplinką.

    Nors sraigtasparniai Lietuvoje jau seniai pasitelkiami donorų organų pervežimui, nauja aikštelė prie didžiausios šalies universitetinės ligoninės leidžia labiau standartizuoti ir pagreitinti procesus. Praktikoje tai reiškia mažiau neapibrėžtumo nusileidimo vietoje ir daugiau galimybių veikti pagal aiškią, iš anksto suderintą schemą.

  • „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    „Grinda“ plečia Vilniaus lietaus nuotekų tinklus: 15 mln. eurų šiemet ir 46 mln. iki 2029 metų

    Vilniaus miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“ skelbia tęsianti sostinės paviršinių nuotekų infrastruktūros modernizavimą. 2026 metais į lietaus nuotekų tinklų statybą ir atnaujinimą planuojama investuoti 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra investicijų suma turėtų siekti 46 mln. eurų.

    Savivaldybės ir įmonės teigimu, tikslas aiškus: sumažinti gatvių užtvindymų riziką per intensyvias liūtis, apsaugoti infrastruktūrą ir gyventojų turtą bei užtikrinti sklandesnį eismą kritulių metu. Pastaraisiais metais ekstremalios liūtys miestuose tampa vis dažnesniu išbandymu, todėl prioritetas teikiamas vietoms, kur vanduo kaupiasi greičiausiai.

    Kas keisis mieste per liūtis?

    Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad investicijos nukreiptos į ilgalaikį atsparumą, o ne vien reakciją po potvynių. Pasak jo, stiprinami tinklai turi padėti miestui geriau atlaikyti trumpas, bet labai intensyvias liūtis, kurios dažnai sukelia didžiausius sutrikimus.

    „Kryptingai stiprindami tinklus, pereiname nuo reagavimo į pasekmes prie ilgalaikių sprendimų, kurie saugo miesto infrastruktūrą, gyventojų turtą ir kasdienį judėjimą“, – sakė Valdas Benkunskas.

    „Grindos“ vadovas Jonas Davidavičius akcentuoja, kad problema susijusi su istoriniu infrastruktūros atsilikimu nuo miesto plėtros. Jo teigimu, centralizuoti paviršinių nuotekų tinklai dengia tik apie 25 proc. Vilniaus, todėl daugelyje rajonų kritulių vanduo tiesiog neturi pakankamai kelių nutekėti.

    „Šiandien tik apie 25 proc. Vilniaus turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus, o kai kuriose vietose per liūtį vandens srautas per sekundę siekia dešimtis kubinių metrų – tokių kiekių neįmanoma suvaldyti be ilgalaikių ir kryptingų investicijų“, – sakė Jonas Davidavičius.

    Kur numatyti darbai ir didžiausi projektai?

    Šiemet didžioji investicijų dalis numatyta esamų tinklų remontui ir pralaidumo didinimui intensyvaus eismo gatvėse, kur per liūtis dažniausiai formuojasi vandens sankaupos. Tarp įvardijamų vietų – Savanorių prospektas, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvės.

    Tuo pačiu tęsiama tinklų plėtra Senamiestyje, kur darbai dėl tankios infrastruktūros ir paveldo reikalavimų dažnai yra lėtesni bei sudėtingesni. Minimos Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvės, taip pat modernizacijos poreikis Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio ir Vilniaus gatvėse.

    Vienas didžiausių suplanuotų projektų – Juodojo kelio teritorijoje, kur sprendiniai orientuoti į ekstremalias liūtis. Numatyta įrengti beveik 3 kilometrus magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą ir nuotekų valymo įrenginius, kad ypač dideli vandens srautai būtų suvaldomi per trumpą laiką.

    Kokie iššūkiai stabdo atnaujinimą?

    „Grinda“ atkreipia dėmesį, kad darbai Vilniuje dažnai susiduria su praktiniais apribojimais: ribota erdvė po žeme, tankus kitų inžinerinių tinklų išsidėstymas ir statybų metu aptinkami archeologiniai radiniai. Tokiose vietose tenka stabdyti darbus, koreguoti projektus ir derinti sprendinius.

    Nepaisant to, įmonė teigia išlaikanti kryptį ir prioritetą teikianti sisteminiams projektams, kurie duoda didžiausią efektą potvynių rizikos mažinimui. Kaip pavyzdys minimi ankstesni darbai Kalvarijų gatvėje, kur įgyvendintas vienas stambiausių projektų – nutiesta daugiau nei 4,5 kilometro naujų tinklų.

    Taip pat nurodoma, kad per 2026 metus Vilniuje nutiesta daugiau nei 5 kilometrai naujų ir atnaujinta per 1 kilometrą esamų paviršinių nuotekų tinklų. Pasak „Grindos“, tai svarbus tempas miestui, kuriame lietaus nuotekų infrastruktūra ilgą laiką buvo plėtojama per lėtai, palyginti su urbanizacijos mastu.

    Įmonė primena ir apie Vilniaus tinklų mastą: Geležinio Vilko teritorijos baseine per stiprias liūtis gali susidaryti iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę srautas, o giliausi tinklai kai kur įrengti net 18 metrų gylyje. Tokie skaičiai, pasak specialistų, paaiškina, kodėl miesto atsparumui būtinos ne pavienės priemonės, o nuoseklus kelių metų investicijų planas.