Rudenį ir žiemą užtenka vieno pasivaikščiojimo per lietų ar šlapią sniegą, kad prie durų atsirastų balų, purvo ir druskos žymių. Didžiausia bėda ne pati drėgmė, o smėlis ir purvas, kurie greitai subraižo grindis ir paverčia prieškambarį nuolat valomu plotu.
Praktiškas sprendimas gali būti labai paprastas: prie įėjimo įrenkite vietą, kur batai galėtų nuvarvėti, o vanduo nekauptųsi po padais. Tam dažniausiai pakanka žemos, vandeniui atsparios tvirtos dėklo tipo lėkštės ir kelių didesnių, lygių akmenukų.
Akmenukai padeda pakelti batus keliais centimetrais nuo dėklo dugno, todėl vanduo nubėga žemyn ir nesiliečia su avalyne bei grindimis. Svarbu rinktis ne smulkius akmenėlius, nes tarp jų greitai prisikaupia purvo, kurį vėliau sunku išplauti.
Dėklas turėtų turėti šiek tiek pakeltus kraštus, kad vanduo neperbėgtų ant grindų. Jei šeimoje žmonių daugiau, verta rinktis ilgesnį dėklą, kad tilptų kelios poros batų, o prie durų nesusidarytų netvarka.
Šlapių batų geriau iš karto nekišti į spintą ar uždarą batų dėžę, nes ten prastai cirkuliuoja oras ir greičiau atsiranda nemalonus kvapas. Saugiausia leisti avalynei džiūti natūraliai, gerai vėdinamoje vietoje, atokiau nuo radiatoriaus ar karšto oro srauto.
Per didelė kaitra gali pažeisti odą, zomšą, klijavimo vietas ar sintetines detales, todėl greitas džiovinimas šildytuvu dažnai baigiasi deformacijomis. Jei batų vidus labai šlapias, į vidų galima įdėti sugeriančio popieriaus ir jį keisti, kai sudrėksta.
Kad triukas tikrai veiktų, dėklą būtina reguliariai ištuštinti ir išplauti, o akmenukus nuskalauti bei išdžiovinti. Po kelių šlapių dienų dugne susikaupia ne tik vanduo, bet ir smėlis bei druska, kuri gali palikti žymes ir nemalonų kvapą.
Papildomai verta pasirūpinti kokybišku durų kilimėliu, kuris sulaikytų dalį purvo dar prieš įžengiant į namus. Taip prieškambaris ilgiau išliks švarus, o grindų valymas po kiekvieno grįžimo taps retesne užduotimi.
