Tag: Gripas

  • Dietologai išrinko geriausią sriubą ligos dienoms: kodėl verta rinktis minestronę

    Peršalimo ir gripo sezonu, kai dingsta apetitas ir norisi ko nors šilto, lėkštė sriubos daugeliui tampa pirmuoju pasirinkimu. Pakalbėjus su trimis dietologais, jų dažniausiai minima „ligos dienų“ sriuba buvo minestronė.

    Apie tai rašo „EatingWell“. Specialistai pabrėžia, kad minestronė patraukli tuo, jog viename dubenyje sujungia daug daržovių, ankštinių ir dažnai makaronų – tai suteikia ir maistinių medžiagų, ir komforto jausmą.

    Minestronės sudėtis skiriasi, bet dažnai joje būna salierų, svogūnų, pupelių, morkų, pomidorų, šparaginių pupelių, cukinijų. Pasak dietologų, toks derinys gali būti naudingas, kai organizmas kovoja su sezonine infekcija.

    Be to, sriuba yra paprastas būdas gauti ir skysčių, o tai ypač aktualu, jei sergant vargina karščiavimas, virškinimo sutrikimai ar tiesiog sunkiau gerti pakankamai vandens.

    Kuo minestronė patinka dietologams

    Viena dažniausiai minimų priežasčių – daržovių gausa ir antioksidantai. Dietologė Lisa Andrews teigia, kad minestronė gali suteikti antioksidantų, tokių kaip vitaminas C ir beta karotenas, kurių gausu įvairiose daržovėse.

    Beta karoteną organizmas gali paversti vitaminu A. Dietologė Kathleen Oswalt atkreipia dėmesį, kad šis vitaminas svarbus gleivinių barjerams kvėpavimo ir virškinimo traktuose.

    Kitas pliusas – subalansuotas pagrindinių maistinių medžiagų derinys, jei sriuba atstoja valgį. Minestronėje įprastai yra angliavandenių (pavyzdžiui, iš makaronų), baltymų (iš pupelių) ir šiek tiek riebalų – tai gali padėti palaikyti energiją, kai sergant valgoma mažiau.

    Pasak L. Andrews, toks vieno dubens variantas patogus, kai apetitas sumažėjęs: lengviau gauti skirtingų maistinių medžiagų, nei bandyti suvalgyti kelis atskirus patiekalus.

    Skaidulos, skysčiai ir paprastas paruošimas

    Dietologai mini ir skaidulų naudą. L. Andrews pavyzdžiu nurodo, kad minestronės recepte skaidulos gali būti gaunamos iš pilno grūdo makaronų, pupelių ir daržovių; pateikiamame variante minimos 7 gramų skaidulų porcijoje.

    Skaidulos siejamos su virškinimo sistemos veikla ir žarnyno mikrobiotos palaikymu, o tai, pasak specialistų, svarbu bendrai savijautai. Vis dėlto skaidulų kiekis skirtinguose receptuose gali gerokai skirtis, ypač jei naudojami ne pilno grūdo makaronai.

    Dar vienas svarbus aspektas – hidracija. K. Oswalt pabrėžia, kad sriuba gali padėti atkurti skysčių ir natrio netekimą, pavyzdžiui, karščiuojant ar prastai valgant. Dietologė Sanna Delmonico taip pat akcentuoja, kad sergant dažniausiai sunkiausia užduotis – išgerti pakankamai.

    Galiausiai, minestronė vertinama ir dėl praktinių priežasčių: daug receptų verdami viename puode, nereikalauja sudėtingo paruošimo, o ingredientus lengva keisti pagal sezoną. Pasak S. Delmonico, vasarą galima dėti daugiau pomidorų, žiemą – bulvių ar pastarnokų, o likučius patogu užšaldyti kitam kartui.

    Ką dar renkasi sergant

    Nors sriuba dažnam yra klasika, dietologai mini ir kitus pasirinkimus, kurie gali būti patogūs, kai savijauta prasta. Tarp jų – arbata (dėl skysčių), medus (kosuliui ir gerklei), švieži vaisiai ar kokteiliai (skysčiams ir maistinėms medžiagoms), taip pat avokadai, jei norisi lengvai suvalgomo, maistingo produkto.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia sergant dažnai būna paprasti dalykai: pakankamai skysčių ir toks maistas, kurį realiai pavyksta suvalgyti. Minestronė, jų vertinimu, šiuos kriterijus dažnai atitinka.

  • Keturi pirkiniai, kuriuos verta turėti namuose prasidėjus gripo sezonui

    Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo bei gripo sezonui, pravartu iš anksto pasirūpinti keliais paprastais daiktais, kurie susirgus padeda lengviau ištverti nemalonius simptomus.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ parengtame sąraše, kuriame minimi tiek įprasti virtuvės produktai, tiek buityje praverčiantys sprendimai – nuo arbatos iki šildyklės.

    Nors susirgimo išvengti pavyksta ne visada, pasiruošimas gali padėti greičiau numalšinti gerklės skausmą, sumažinti karščiavimą ar palengvinti raumenų maudimą, kol organizmas atsigauna.

    Svarbu suprasti, kad tokie pirkiniai nėra „gydymas“ – jie labiau skirti savijautai palengvinti ir hidratacijai palaikyti, o kilus abejonėms dėl vaistų vartojimo ar būklės, reikėtų pasitarti su medikais.

    Arbata su medumi

    Arbata – vienas dažniausių namų „vaistų“, kai vargina peršalimo ar gripo simptomai. Šiltas gėrimas padeda sudrėkinti gerklę, gali kiek nuraminti perštėjimą, be to, prisideda prie skysčių vartojimo.

    Siūloma rinktis įvairias arbatas, įskaitant žaliąją ar juodąją, o norint dar labiau „padengti“ gerklę – įmaišyti šaukštą medaus. Taip pat rekomenduojama pagal galimybes rinktis arbatą be kofeino, kad lengviau pavyktų pailsėti.

    Šildyklė arba šildanti antklodė

    Gripas neretai pasireiškia šaltkrėčiu ir raumenų skausmais, o po karščiavimo epizodų norisi kuo greičiau sušilti. Vien tik antklodžių ne visada pakanka, todėl praverčia šildyklė ar šildanti antklodė.

    Tekste pabrėžiama, kad šilumos terapija gali padėti mažinti kaulų, sąnarių ir raumenų skausmą – šiluma atpalaiduoja įtemptus audinius ir didina kraujotaką. Alternatyva gali būti ir karšto vandens pūslė.

    Acetaminofenas ir ibuprofenas

    Tarp dažniausiai namuose turimų priemonių minimi nereceptiniai vaistai, tokie kaip acetaminofenas ir ibuprofenas, kurie gali padėti sumažinti karščiavimą ir palengvinti kūno skausmus ar galvos skausmą.

    Kartu primenama, kad nors šie vaistai daugeliui žmonių yra įprasti, būtina perskaityti informacinį lapelį, laikytis dozavimo ir įspėjimų. Jei kyla klausimų dėl vartojimo ar turite gretutinių ligų, geriausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais.

    Sultinys

    Susirgus neretai sumažėja apetitas arba pykina, todėl sunku suvalgyti įprastą maistą. Tokiais atvejais praverčia vištienos ar kaulų sultinys, kurį lengviau vartoti nei kietą maistą.

    Sultinys suteikia skysčių, šilumos ir bent dalį maistinių medžiagų, o ypač svarbu tai, kad karščiuojant organizmas lengvai netenka skysčių. Dėl to pakankamas skysčių vartojimas tampa viena svarbiausių užduočių sveikstant.

  • I. Kuzinas: šį rudenį didžiausi iššūkiai medicinai – COVID-19, gripas ir psichikos sveikata

    Šį rudenį medicinos sistemai didžiausią įtampą gali kelti trys sritys: COVID-19, sezoninis gripas ir psichikos sveikata. Apie tai kalba Ukrainos sveikatos pareigūnas Igoris Kuzinas.

    Kaip skelbia Ukrainos informacinis portalas „Komentari“, I. Kuzinas įvardijo būtent šiuos klausimus kaip pagrindinius artėjančio sezono sveikatos iššūkius.

    Rudens ir žiemos mėnesiais įprastai daugėja kvėpavimo takų infekcijų, o sergamumo pakilimai sutampa laike. Tai gali didinti krūvį gydymo įstaigoms ir apsunkinti kasdienę sveikatos priežiūros veiklą.

    Kartu vis daugiau dėmesio skiriama ir psichikos sveikatai, nes šioje srityje problemos dažnai kaupiasi tyliai, o jų poveikis gali būti ilgalaikis tiek žmogui, tiek visai visuomenei.

    Originaliame tekste daugiau detalių apie planuojamas priemones, konkrečius sprendimus ar statistinius duomenis nepateikiama, todėl vertinant situaciją svarbu remtis oficialiai skelbiamais atnaujinimais ir gydymo įstaigų rekomendacijomis.

  • Marijampolės apskrityje šoktelėjo ŪVKTI: kur serga daugiausia ir ką rodo 43 savaitės statistika

    2026 metų spalio 19 dieną–spalio 25 dieną Marijampolės apskrityje fiksuota 645 ŪVKTI atvejų ir 2 gripo atvejai, taip pat registruoti 3 COVID-19 ligos atvejai. Bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius siekė 650, o suminis rodiklis sudarė 494,87 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę.

    Daugiausia bendrų atvejų pagal absoliučius skaičius registruota Marijampolės savivaldybėje: 309 atvejai, iš jų 144 vaikams ir paaugliams iki 17 metų. Suminis rodiklis čia siekė 577,59 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę, tad būtent ši savivaldybė išsiskyrė didžiausiu intensyvumu apskrityje.

    Kur rodikliai aukščiausi?

    Palyginus savivaldybes pagal suminį rodiklį, aukščiausias jis buvo Marijampolės savivaldybėje, o toliau rikiavosi Kalvarijos savivaldybė su 509,50 ir Kazlų Rūdos savivaldybė su 484,94 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Šakių rajono savivaldybėje rodiklis siekė 416,60, Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 418,41.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje per savaitę registruotas 1 gripo atvejis ir 3 COVID-19 ligos atvejai, o ŪVKTI atvejų skaičius siekė 134. Šakių rajono savivaldybėje gripo ir COVID-19 ligos atvejų nefiksuota, tačiau registruoti 103 ŪVKTI atvejai.

    Vaikų sergamumas išlieka svarbus

    Duomenys rodo, kad didelė dalis ŪVKTI atvejų tenka 0–17 metų amžiaus grupei: visoje Marijampolės apskrityje per savaitę šioje grupėje fiksuoti 275 atvejai. Vien Marijampolės savivaldybėje vaikams ir paaugliams teko 144 atvejai, o tai sudaro reikšmingą visų registruotų atvejų dalį.

    Toks pasiskirstymas įprastas šaltuoju metų laiku, kai kvėpavimo takų infekcijos greičiau plinta ugdymo įstaigose ir šeimose. Specialistai paprastai pabrėžia, kad net ir lengvi simptomai gali lemti spartų protrūkį klasėse ar grupėse, todėl svarbi ankstyva saviizoliacija susirgus.

    Hospitalizacijų nefiksuota

    Skelbiama, kad 43 savaitę Marijampolės apskrityje dėl gripo ir COVID-19 ligos nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo. Tai gali rodyti lengvesnę ligos eigą ar mažesnį sunkių atvejų skaičių konkrečiu laikotarpiu, tačiau sergamumo kreivės rudenį dažnai kinta greitai.

    Prasidėjus intensyvesniam kvėpavimo takų infekcijų sezonui, gyventojams aktualu stebėti sergamumo dinamiką ir laikytis įprastų prevencijos priemonių, ypač rizikos grupėms. Svarbiausia praktika išlieka rankų higiena, patalpų vėdinimas, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei kontaktų ribojimas susirgus.

  • Marijampolės apskrityje šoktelėjo ŪVKTI: kur sergamumas didžiausias ir ką rodo 42 savaitė

    Marijampolės apskrityje 2026 metų 42 savaitę, spalio 12 dieną–spalio 18 dieną, užfiksuotas padidėjęs ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičius. Iš viso registruoti 598 ŪVKTI atvejai, o bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius siekė 602.

    Gripo apskrityje registruotas 1 atvejis, COVID-19 ligos – 3 atvejai. Per šią savaitę dėl gripo ir COVID-19 ligos Marijampolės apskrityje nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo.

    Sergamumas savivaldybėse

    Didžiausias suminės ligų naštos rodiklis, skaičiuojant gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę, fiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje – 540,89. Marijampolės savivaldybėje rodiklis siekė 528,99, o Kalvarijos savivaldybėje – 467,04.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rodiklis sudarė 382,03, Šakių rajono savivaldybėje – 368,06. Bendras Marijampolės apskrities rodiklis 42 savaitę siekė 458,32.

    Daugiausia atvejų – ŪVKTI

    Pagal absoliučius skaičius daugiausia ŪVKTI atvejų registruota Marijampolės savivaldybėje – 281. Vilkaviškio rajono savivaldybėje fiksuoti 124 atvejai, Šakių rajono savivaldybėje – 91, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 58, Kalvarijos savivaldybėje – 44.

    Vaikų ir paauglių iki 17 metų grupėje apskrityje registruotas 241 ŪVKTI atvejis. Daugiausia jų teko Marijampolės savivaldybei – 113, Šakių rajono savivaldybei – 42, Vilkaviškio rajono savivaldybei – 37.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Epidemiologiniu požiūriu tokia struktūra, kai aiškiai dominuoja ŪVKTI, o gripo ir COVID-19 ligos atvejų fiksuojama mažiau, rudenį yra įprasta. Šiuo laikotarpiu didėja žmonių kontaktų intensyvumas uždarose patalpose, prasideda aktyvus ugdymo įstaigų sezonas, todėl kvėpavimo takų infekcijos plinta sparčiau.

    Specialistai primena, kad sergant kvėpavimo takų infekcija svarbu likti namuose, riboti kontaktus, laikytis rankų higienos ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo. Rizikos grupėms aktuali sezoninė vakcinacija nuo gripo, o lėtinių ligų turintiems žmonėms patariama neatidėlioti konsultacijos, jei simptomai sunkėja.

    COVID-19 ligos situaciją ir detalesnius duomenis Lietuvoje gyventojai gali sekti oficialiose valstybės statistikos suvestinėse ir informaciniuose skydeliuose. Apskrities duomenys rodo, kad bent jau 42 savaitę gydymo įstaigų apkrovos dėl gripo ar COVID-19 ligos hospitalizacijų nepadidėjo.

  • Daugybinės ligos smarkiai didina riziką: gydytojai ragina skiepytis dar prieš sezoną

    Vyresniame amžiuje peršalimas ar gripas dažniau baigiasi komplikacijomis ne vien dėl silpstančio imuniteto. Didelę dalį rizikos lemia daugybinės ligos, kai žmogus tuo pačiu serga, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ar medžiagų apykaitos ligomis. Gydytojai primena, kad skiepai aktualūs ne tik senjorams, bet ir vaikams bei darbingo amžiaus suaugusiesiems.

    Specialistai pabrėžia, kad didėjant amžiui dažnėja lėtinės būklės, o jos silpnina organizmo rezervą kovoti su infekcija. Net įprasta virusinė kvėpavimo takų infekcija gali paaštrinti širdies nepakankamumą, cukrinį diabetą ar lėtinę plaučių ligą. Dėl to auga hospitalizacijos ir ilgalaikių pasekmių tikimybė.

    Gripas prasideda anksčiau

    Gripo sezonas paprastai suaktyvėja žiemą, tačiau pasirengti rekomenduojama dar rudenį, kol virusas nepradėjo plačiai plisti. Skiepai sumažina sunkaus ligos eigos ir komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies veiklos pablogėjimas, riziką. Skiepytis ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad skiepijimas naudingas ir tiems, kurie nejaučia didelės rizikos. Apsauga dažnai reiškia trumpesnę ligos trukmę, mažesnę tikimybę užkrėsti šeimos narius ir mažiau praleistų darbo dienų. Nėščiosioms skiepai padeda sumažinti sunkaus susirgimo tikimybę ir netiesiogiai apsaugo kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

    RSV ir COVID-19 vis dar pavojingi

    RSV ilgą laiką buvo siejamas su mažais vaikais, tačiau vis dažniau pabrėžiama rizika vyresniems ir sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis. Šis virusas gali sukelti sunkų apatinių kvėpavimo takų pažeidimą ir plaučių uždegimą, todėl profilaktika tampa svarbi prieš prasidedant intensyviam sezonui.

    COVID-19 taip pat neišnyko ir išlieka reikšminga grėsmė pažeidžiamiausioms grupėms. Medikai primena, kad vyresniame amžiuje ar esant gretutinėms ligoms didesnė sunkaus ligos eigos ir mirties rizika, todėl atnaujintos vakcinos išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių.

    Pūslelinė, pneumokokai ir kokliušas

    Po 50 metų didėja juostinės pūslelinės rizika, o komplikacijos gali būti itin skausmingos ir užsitęsti mėnesius ar net metus. Kadangi didžioji dalis suaugusiųjų yra persirgę vėjaraupiais, virusas gali reaktyvuotis vėliau gyvenime. Skiepai gali reikšmingai sumažinti tiek susirgimo, tiek užsitęsusio nervų skausmo tikimybę.

    Pneumokokinės infekcijos pavojingos ir vaikams, ir senjorams, nes gali sukelti invazines ligas, įskaitant sepsį ar meningitą. Tuo metu kokliušo atvejai daugelyje šalių periodiškai išauga, o suaugusiesiems liga neretai užsitęsia ir tampa sunkiai atpažįstama. Gydytojai primena, kad suaugusiesiems aktualios periodinės sustiprinančios dozės.

    „Kuo daugiau gretutinių ligų, tuo mažiau organizmas turi atsargų susidoroti su infekcija, todėl profilaktika yra kritiškai svarbi“, – sakė prof. Adamas Antczakas.

    Medikai ragina skiepijimą planuoti iš anksto, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei arba gyvena kartu su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus artimaisiais. Dalis skiepų gali būti kompensuojami, o kai kuriais atvejais skiepytis galima ir vaistinėje, prieš tai pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Marijampolės apskrityje šokteli sergamumas: kurios savivaldybės pirmauja pagal rodiklį

    41 savaitės sergamumo paveikslas

    2026 metais 41 savaitę, spalio 5 dieną–spalio 11 dieną, Marijampolės apskrityje užfiksuoti 609 gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos atvejai. Didžiausią dalį sudarė ŪVKTI, o gripo atvejų registruota tik 4.

    Vaikams ir paaugliams iki 17 metų teko 212 atvejų, tai yra kiek daugiau nei trečdalis visų susirgimų. Tuo pat metu COVID-19 ligos atvejų apskrityje skaičiuota 7.

    Kur rodiklis didžiausias

    Pagal suminį sergamumo rodiklį, skaičiuojamą 100 tūkst. gyventojų per savaitę, 41 savaitę pirmavo Kazlų Rūdos savivaldybė. Čia rodiklis siekė 568,87.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rodiklis buvo 494,21, Marijampolės savivaldybėje 471,05, Kalvarijos savivaldybėje 467,04. Mažiausias rodiklis tarp pateiktų teritorijų fiksuotas Šakių rajono savivaldybėje, kur jis siekė 359,97.

    Atvejų skaičiai savivaldybėse

    Marijampolės savivaldybėje registruoti 252 atvejai, iš jų 91 tarp 0–17 metų gyventojų. Vilkaviškio rajono savivaldybėje skaičiuoti 163 atvejai, iš jų 54 vaikams ir paaugliams.

    Šakių rajono savivaldybėje fiksuoti 89 atvejai, o vaikų grupėje 21. Kalvarijos savivaldybėje nustatyti 44 atvejai, iš jų 23 0–17 metų gyventojams, o Kazlų Rūdos savivaldybėje 61 atvejis, iš jų 23 vaikams.

    Ką rodo gripo ir COVID-19 dalis

    Nors bendras sergamumas išlieka gana aukštas, gripo atvejų skaičius apskrityje šią savaitę buvo pavienis, o 0–17 metų grupėje gripo atvejų nefiksuota. COVID-19 ligos atvejų taip pat registruota nedaug, tačiau jie prisideda prie bendro rodiklio.

    Marijampolės apskrityje 41 savaitę dėl gripo ir COVID-19 ligos nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dauguma susirgimų buvo lengvesnės eigos, tačiau infekcijų plitimas išlieka aktualus, ypač ugdymo įstaigose.

    Specialistai kasmet primena, kad rudenį augant ŪVKTI skaičiui svarbiausios priemonės išlieka rankų higiena, patalpų vėdinimas ir likimas namuose susirgus. Rizikos grupėms taip pat aktualus skiepijimasis nuo gripo ir COVID-19 ligos, nes jis mažina sunkių komplikacijų tikimybę.

  • Gripo sezonas startuoja anksčiau: specialistai įspėja dėl pakitusio A(H3N2) varianto

    Gripo sezonas startuoja anksčiau: specialistai įspėja dėl pakitusio A(H3N2) varianto

    Kas keičiasi naujame sezone?

    Ruduo tradiciškai žymi kvėpavimo takų infekcijų suaktyvėjimą, o kartu prasideda ir sezoninės gripo vakcinacijos etapas. Nors didžiausias sergamumas gripu dažniausiai fiksuojamas žiemą, pirmieji atvejai ir protrūkiai įprastai ima ryškėti dar rudenį.

    2026 metų spalio 1 dieną Lenkijos vyriausiasis sanitarijos inspektorius dr. Pawełas Grzesiowskis atkreipė dėmesį, kad epidemiologinė situacija keičiasi, o virusai plinta nevienodai skirtinguose regionuose. Pasak jo, ankstesnis pasirengimas sezonui padeda sumažinti hospitalizacijų ir komplikacijų riziką.

    „Gripo virusai kasmet kinta, todėl negalime remtis vien ankstesnių sezonų patirtimi“, – sakė dr. Pawełas Grzesiowskis.

    Pakito virusas, bet simptomai tie patys

    Pasaulio sveikatos organizacija pastaraisiais sezonais atidžiau stebi gripo A(H3N2) atmainas, įskaitant ir vadinamąją K pogrupio kryptį, apie kurią buvo pranešta 2025 metų vasarą. Tokie genetiniai pokyčiai gali lemti spartesnį plitimą arba mažesnį anksčiau susiformavusio imuniteto veiksmingumą.

    Vis dėlto vien viruso „pasikeitimas“ savaime nereiškia, kad liga bus sunkesnė. Turimi stebėsenos duomenys tarptautiniu mastu paprastai vertinami atsargiai, o ligos sunkumas priklauso ir nuo amžiaus, gretutinių ligų, skiepijimo bei to, kaip greitai pradedamas gydymas rizikos grupėms.

    Gripo simptomai iš esmės išlieka panašūs ir dažniausiai prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, raumenų ir galvos skausmai, bendras silpnumas. Taip pat gali varginti sausas kosulys, gerklės skausmas, sloga, o kai kuriems žmonėms pasireiškia ir virškinimo sutrikimai.

    Ne visiems sergantiesiems pasireiškia visi požymiai, o vyresniems žmonėms gripas kartais gali vykti ir be labai aukštos temperatūros. Specialistai pabrėžia, kad vien pagal simptomus patikimai atskirti gripo nuo COVID-19 ar kitų ūminių kvėpavimo takų infekcijų dažnai neįmanoma.

    Skiepai ir apsauga: ką svarbu žinoti

    Sezoninės gripo vakcinos kasmet atnaujinamos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, atsižvelgiant į pasaulinę virusų cirkuliaciją. 2026–2027 metų sezonui vakcinos sudėtis orientuota į apsaugą nuo gripo A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo viruso iš Victoria linijos.

    Skiepijimas neužtikrina, kad žmogus tikrai nesusirgs, tačiau reikšmingai sumažina sunkios eigos, komplikacijų ir hospitalizacijos tikimybę. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms, nėščiosioms, mažiems vaikams ir sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių ligomis ar turintiems imuniteto sutrikimų.

    Medikai primena, kad imunitetas po skiepo susiformuoja ne iš karto, dažniausiai per maždaug dvi savaites, todėl delsti iki didžiausio sergamumo piko nėra naudinga. Tačiau pasiskiepyti galima ir vėliau, nes vakcinacija rekomenduojama viso sezono metu.

    Gripas pavojingas ne vien kelioms dienoms iš lovos išguldančiais simptomais. Jis gali komplikuotis plaučių uždegimu, paūminti lėtines ligas, retesniais atvejais sukelti širdies raumens uždegimą ar neurologines komplikacijas.

    Įtariant gripą rizikos grupėse itin svarbus greitas kontaktas su gydytoju, nes antivirusiniai vaistai veiksmingiausi, kai pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. Dusulys, stiprus krūtinės skausmas ar sąmonės sutrikimai laikomi signalais nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.

    Be skiepų, sezonui pasiruošti padeda ir kasdienės priemonės: rankų higiena, patalpų vėdinimas, sergant likimas namuose bei kontaktų ribojimas. Šios priemonės mažina plitimą ne tik gripo, bet ir kitų kvėpavimo takų virusų.

  • Marijampolės apskrityje auga sergamumas: kur savivaldybėse rodikliai didžiausi?

    40 savaitės situacija apskrityje

    2026 metais 40 savaitę, nuo rugsėjo 28 dienos iki spalio 4 dienos, Marijampolės apskrityje registruoti 1 gripo, 718 ŪVKTI ir 3 COVID-19 ligos atvejai. Bendrai tai sudaro 722 susirgimus, o suminį sergamumo rodiklį – 549,68 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę.

    Nors gripo atvejų fiksuota minimaliai, bendrą sergamumo vaizdą šiuo laikotarpiu daugiausia formavo ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad rudenį sergamumo kreivę kelia prasidėjęs intensyvesnis kontaktų sezonas mokyklose ir darbovietėse.

    Kur rodikliai didžiausi?

    Didžiausias suminės sergamumo naštos rodiklis 40 savaitę užfiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje – 643,48 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Čia registruoti 67 ŪVKTI atvejai, 2 COVID-19 ligos atvejai, o gripo atvejų nefiksuota.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje suminės statistikos rodiklis siekė 597,30 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Per savaitę čia nustatyta 196 ŪVKTI atvejų ir 1 COVID-19 ligos atvejis, o gripo atvejų statistikoje nurodyta nulis.

    Marijampolės savivaldybėje fiksuotas 568,25 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę rodiklis. Šioje savivaldybėje registruotas 1 gripo atvejis ir 303 ŪVKTI atvejai, o COVID-19 ligos atvejų nurodyta nulis.

    Hospitalizacijos ir mirtis

    40 savaitę dėl gripo Viešojoje įstaigoje Vilkaviškio ligoninėje buvo hospitalizuotas 1 suaugęs asmuo. Tai rodo, kad net ir nedidelis patvirtintų gripo atvejų skaičius gali baigtis sunkesne eiga ir gydymu stacionare.

    Vilkaviškio savivaldybėje nuo gripo mirė 1 asmuo. Nurodoma, kad pagal epidemiologinės diagnostikos duomenis mirusysis buvo 83 metų, neskiepytas ir sirgo lėtinėmis ligomis.

    „Net pavieniai gripo atvejai rudenį yra signalas, kad sezonas įsibėgėja, o didžiausią riziką patiria vyresni ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės“, – sako visuomenės sveikatos specialistai, vertindami 40 savaitės duomenis.

    Šakių rajono savivaldybėje per savaitę registruotas 101 ŪVKTI atvejis, o suminės statistikos rodiklis siekė 408,51 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Kalvarijos savivaldybėje fiksuotas 541,34 atvejo 100 tūkst. gyventojų per savaitę rodiklis, registruoti 51 ŪVKTI atvejis.

    Specialistai primena, kad sergamumui augant svarbiausia laikytis kvėpavimo higienos, dažniau vėdinti patalpas ir susirgus likti namuose, kad infekcijos neišplistų kolektyvuose. Rizikos grupėms aktuali sezoninė vakcinacija, o pasunkėjus būklei rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Mokslininkai laboratorijoje virusus naikino garsu: kas nutiko COVID-19 ir gripo dalelėms?

    Mokslininkai laboratorijoje virusus naikino garsu: kas nutiko COVID-19 ir gripo dalelėms?

    Mokslininkai parodė, kad ultragarsas, įprastai naudojamas medicininiuose tyrimuose, gali fiziškai pažeisti apvalkalą turinčius virusus ir taip sumažinti jų aktyvumą. Laboratorijoje tokie garso impulsai susilpnino SARS-CoV-2 ir gripo A (H1N1) gebėjimą užkrėsti ląsteles.

    Tyrimą atliko San Paulo universiteto komanda, kuri virusų mėginius veikė 3–20 MHz dažnio ultragarsu, panašiu į naudojamą ligoninėse diagnostikai. Vėliau mokslininkai įvertino, ar apdoroti mėginiai vis dar sugeba infekuoti ląstelių kultūras, ir fiksavo ryškius viruso apvalkalo suirimą rodančius pokyčius.

    Kaip veikia „smūgis“ ultragarsu

    Esminis mechanizmas šiame darbe siejamas su akustiniu rezonansu: parinktas dažnis sužadina viruso dalelės apvalkalo virpesius taip, kad jie sustiprėja ir pažeidžia struktūrą. Tyrėjų teigimu, svarbi ir dalelių geometrija, nes sferinės formos apvalkalą turintys virusai, panašu, yra ypač jautrūs tokiam poveikiui.

    Autoriai pabrėžia, kad bandymuose aplinkos parametrai, tokie kaip temperatūra ir pH, išliko stabilūs, todėl tikėtina, jog poveikis nėra susijęs su kaitinimu ar cheminiais pokyčiais. Tai svarbu, nes leidžia tikėtis selektyvesnio poveikio viruso dalelėms, o ne aplinkinėms ląstelėms.

    Kuo tai skiriasi nuo sterilizavimo ultragarsu

    Ultragarsas jau dabar naudojamas kai kurių medicinos priemonių valymui, tačiau dažniau tai siejama su kavitacija, kai žemesniuose dažniuose susidarančių burbuliukų suirimas mechaniškai ardo biologinę medžiagą. Naujajame tyrime akcentuojamas kitas kelias: aukštesnių dažnių rezonansas, kuris, autorių vertinimu, gali būti taiklesnis apvalkalą turintiems virusams.

    Tyrėjai taip pat kelia idėją, kad fizinė ataka prieš viruso dalelės apvalkalą teoriškai galėtų būti mažiau priklausoma nuo mutacijų, nes jos ne visada kardinaliai pakeičia dalelės formą. Vis dėlto tai nereiškia, kad metodas automatiškai veiktų visiems virusams ar visomis sąlygomis.

    Kodėl tai dar ne gydymas

    Nors rezultatai atrodo perspektyvūs, kol kas tai yra laboratoriniai bandymai, o ne klinikinis gydymo metodas žmonėms. Reikia papildomų tyrimų, kad būtų tiksliai parinkti saugūs parametrai, įvertintas poveikis audiniams ir patikrintas efektyvumas sudėtingesniuose modeliuose, įskaitant gyvūnų bei klinikinius tyrimus.

    Komanda nurodo, kad ateityje panašus principas galėtų būti tiriamas ir prieš kitus apvalkalą turinčius virusus, tačiau praktinis pritaikymas priklausys nuo to, ar bus įmanoma tiksliai, saugiai ir pakankamai giliai nukreipti ultragarsą į reikiamą vietą organizme. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale Scientific Reports.