CP v2

Tag: Griuvimų prevencija

  • Paprastas 30 sekundžių testas su kėde: rezultatas gali išduoti riziką pargriūti

    Paprastas 30 sekundžių testas su kėde: rezultatas gali išduoti riziką pargriūti

    Užtenka stabilios kėdės, laikmačio ir pusės minutės: vadinamasis 30 sekundžių atsistojimo nuo kėdės testas padeda įvertinti kojų jėgą ir ištvermę. Šis testas plačiai taikomas funkcinėje vyresnio amžiaus žmonių būklės vertinimo praktikoje, nes imituoja vieną dažniausių kasdienių judesių.

    Stojantis nuo kėdės dirba šlaunų, sėdmenų ir liemens raumenys, taip pat svarbi sąnarių judesių amplitudė, koordinacija ir pusiausvyra. Su amžiumi mažėjant raumenų masei ir jėgai, būtent šis judesys neretai vienas pirmųjų pradeda kelti sunkumų.

    Kaip atliekamas testas

    Testui reikia tvirtos kėdės be ratukų ir neslidžios dangos po kojomis. Atsisėskite kėdės viduryje, pėdas padėkite ant grindų, o rankas sukryžiuokite ant krūtinės, kad nesistumtumėte delnais.

    Įjunkite laikmatį 30 sekundžių ir skaičiuokite, kiek kartų pavyksta pilnai atsistoti ir vėl atsisėsti. Svarbu ne greitis bet kokia kaina, o taisyklingas, stabilus judesys be rizikingų mostų, kurie gali baigtis praradus pusiausvyrą.

    Ką rodo rezultatas

    Rezultatas dažniausiai lyginamas su orientacinėmis normomis pagal amžių ir lytį, kurios naudojamos klinikinėje praktikoje vertinant vyresnių žmonių funkcinius gebėjimus. Žemesnis skaičius gali reikšti sumažėjusią kojų jėgą ir ištvermę, o tai siejama su didesne griuvimų ir savarankiškumo praradimo rizika.

    Vis dėlto vienas skaičius nėra diagnozė. Įtakos turi kėdės aukštis, kūno sudėjimas, skausmas, buvusios traumos, sąnarių ligos, neurologiniai sutrikimai, nuovargis, taip pat vartojami vaistai ir bendra savijauta tą dieną.

    Kada verčiau nerizikuoti

    Testo nereikėtų atlikti be priežiūros, jei neseniai buvote pargriuvę, jaučiate stiprų galvos svaigimą, dusulį, krūtinės skausmą ar ryškų nestabilumą. Taip pat geriau jo vengti po šviežių traumų, ligos paūmėjimo ar po procedūrų, kai gydytojas rekomendavo riboti krūvį.

    Jei bandymo metu atsiranda skausmas, staigus silpnumas, mąžta akyse ar ima trūkti oro, testą būtina nedelsiant nutraukti. Prastas rezultatas ar negalėjimas atsistoti be rankų pagalbos yra signalas pasitarti su šeimos gydytoju, geriatru arba kineziterapeutu dėl išsamesnio įvertinimo.

    Šį testą galima kartoti kas kelias savaites panašiomis sąlygomis, kad matytumėte pokyčius. Pagerėjimas keliais taisyklingais pakartojimais dažnai rodo, kad reguliari veikla ir kryptingi pratimai duoda apčiuopiamos naudos kasdieniam judėjimui.

  • Šios smulkmenos griauna senjorų miegą: pavojingiausia – ne amžius, o miegamasis

    Šios smulkmenos griauna senjorų miegą: pavojingiausia – ne amžius, o miegamasis

    Ramus miegas vyresniame amžiuje dažnai prastėja ne vien dėl natūralių organizmo pokyčių. Didelę įtaką turi miegamojo aplinka: lovos aukštis, čiužinio kietumas, temperatūra ir net tai, kas naktį guli ant grindų.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausias senjoro miegamojo baldas yra stabili lova. Ji neturėtų būti nei per žema, nei per aukšta, kad atsisėdus pėdos tvirtai remtųsi į grindis, o keliai būtų maždaug stačiu kampu. Jei lova kliba ar girgžda, kasdienis stojimasis tampa rizikingas.

    „Jeigu žmogui tenka „išsikapanoti“ iš lovos arba sėdantis jis slysta žemyn, didėja nuovargis ir griuvimo tikimybė“, – sako kineziterapeutai, vertinantys judėjimo saugumą namuose.

    Ne mažiau svarbus ir čiužinys: per minkštas gali sustiprinti nugaros skausmus ir apsunkinti padėties keitimą, o per kietas didina spaudimą klubams, pečiams ir keliams. Optimalu, kai čiužinys palaiko kūną, bet nesukelia skausmingo spaudimo, ypač jei vargina sąnarių ar stuburo problemos.

    Pagalvė turėtų paremti kaklą ir neversi galvos nenatūraliai krypti į priekį ar atgal. Esant refliuksui ar kvėpavimo sunkumams, kai kuriems žmonėms padeda šiek tiek aukščiau pakeltas liemuo, tačiau svarbiausia išlieka patogumas ir stabilumas miegant.

    Miegui kenkia ir netinkama temperatūra. Per šiltas kambarys gali skatinti prabudimus, burnos džiūvimą, prakaitavimą ir sunkumo pojūtį, o per vėsus – didinti raumenų įtampą bei sąnarių skausmus. Dažniausiai geriausia, kai patalpa išvėdinta, bet neperšaldyta.

    Vienas pavojingiausių momentų senjorams – naktinis kėlimasis į tualetą. Žmogus būna apsnūdęs, regėjimui reikia laiko prisitaikyti prie tamsos, o kliūtimi gali tapti šlepetės, užsirietęs kilimėlis ar net ant grindų paliktas laidas.

    „Delikus naktinis apšvietimas dažnai sumažina griuvimų riziką, nes padeda iš karto matyti lovos kraštą ir taką iki durų“, – teigia ergonomikos ir slaugos specialistai, rekomenduojantys judesio daviklio lempeles ar silpną šviestuvą prie lovos.

    Prie lovos pravartu turėti stabilų naktinį staliuką patogiame aukštyje, kad lengvai pasiekiami būtų akiniai, vanduo, telefonas ar gydytojo paskirti vaistai. Tačiau paviršiaus nereikėtų perkrauti, nes daiktų gausa didina riziką netyčia numesti stiklinę ar supainioti tabletes.

    Kokybišką poilsį lemia ne tik baldai, bet ir vakaro rutina. Vėlyva kava ar stipri arbata, alkoholis, sunkus maistas, ilgi poguliai dieną ar užmigimas prie televizoriaus dažnai dar labiau suskaido miegą. Vyresniame amžiuje organizmui ypač padeda reguliarus dienos ritmas ir ramesnis perėjimas į nakties poilsį.

    Gera senjoro miegamojo aplinka – tokia, kurioje lengva užmigti, patogu apsiversti, saugu atsistoti ir prireikus greitai išsikviesti pagalbą. Dažniausiai poveikį duoda ne brangūs remontai, o mažos korekcijos: tvirtesnė lova, tinkamesnis čiužinys, naktinė šviesa ir laisvas, neapkrautas takas.

  • Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Viena nedidelė namų detalė gali iškart sumažinti griuvimų riziką: ką pataria ekspertai

    Vyresniame amžiuje namai gali tapti pavojingesni ne dėl didelių remontų stokos, o dėl smulkmenų, kurios kasdien „pakiša koją“. Silpstant regėjimui, mažėjant raumenų jėgai ir prastėjant pusiausvyrai, net slenkstis ar prietema koridoriuje padidina griuvimo tikimybę.

    Griuvimai laikomi viena dažniausių traumų priežasčių tarp senjorų, o jų pasekmės neretai būna ilgalaikės: nuo kaulų lūžių iki baimės judėti, kuri dar labiau mažina savarankiškumą. Dėl to specialistai pabrėžia, kad riziką verta mažinti paprastomis, greitai įgyvendinamomis priemonėmis.

    Viena didžiausią efektą duodančių priemonių yra geresnis apšvietimas. Senjorams dažnai reikia ryškesnės ir tolygesnės šviesos nei jaunesniems žmonėms, todėl vieno šviestuvo lubose paprastai nepakanka, ypač koridoriuose, vonioje ir prie lovos.

    Praktiškiausia, kai patalpose yra keli šviesos šaltiniai ir nėra staigių kontrastų tarp tamsių ir ryškių zonų. Judesio davikliais valdomi šviestuvai naktį ar prie įėjimo padeda išvengti situacijų, kai einama tamsoje ieškant jungiklio.

    Ne mažiau svarbu pašalinti kliūtis kasdieniuose maršrutuose, pavyzdžiui, kelyje nuo lovos iki vonios ar nuo virtuvės iki durų. Slidūs kilimėliai, išsikišę laidai, žemi staliukai ar dekoracijos praėjimuose jaunam žmogui atrodo nereikšmingi, bet senjorui tai gali tapti realiu pavojumi.

    Vonioje rizika ypač didelė, nes čia susiduria vanduo, slidūs paviršiai ir būtinybė išlaikyti pusiausvyrą. Daugiausia naudos paprastai duoda neslystantys kilimėliai, patikimi turėklai prie tualeto ir dušo bei patogiai pasiekiamos, lengvai valdomos maišytuvo rankenėlės.

    Jei yra galimybė, senjorams saugesnis sprendimas dažnai būna dušas su žemu įėjimu arba be slenksčio, o ne aukšta vonia. Net ir nekeičiant santechnikos, prie dušo praverčia sėdynė, o daiktus verta sudėti taip, kad nereikėtų staigiai pasilenkti ar atsistoti ant pirštų galų.

    Kasdienį komfortą stipriai lemia ir baldų ergonomika. Per žema lova ar per minkštas fotelis, iš kurio sunku atsikelti, didina krūvį sąnariams ir skatina nestabilius judesius, todėl baldų aukštį ir stabilumą verta įvertinti iš naujo.

    Specialistai taip pat rekomenduoja susikurti aiškią daiktų tvarką, kad svarbiausi daiktai visada būtų po ranka. Telefonas, akiniai, vaistai ar dokumentai turėtų turėti pastovią vietą, nes paieškos stresinėse situacijose didina skubėjimą ir neatidumą.

    Kuriant senjorui draugiškus namus svarbus ir psichologinis aspektas. Sprendimai turi didinti saugumą, bet nekurti įspūdžio, kad būstas tapo gydymo įstaiga, nes savarankiškumo pojūtis ir pasitikėjimas savo jėgomis tiesiogiai veikia kasdienę gerovę.

    Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelis paprastus žingsnius: daugiau šviesos, mažiau kliūčių ir saugesnė vonia. Tokie pokyčiai nereikalauja kapitalinio remonto, tačiau gali akivaizdžiai sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir palengvinti kasdienybę.