Tag: Grožio įpročiai

  • Daugelis kaltina plaukų džiovintuvą, bet žala dažnai prasideda visai kitur

    Daugelis kaltina plaukų džiovintuvą, bet žala dažnai prasideda visai kitur

    Plaukų džiovintuvas jau seniai laikomas vienu didžiausių plaukų priešų, todėl dalis žmonių jo sąmoningai vengia. Tačiau specialistai pabrėžia, kad plaukus dažniausiai alina ne pats džiovinimas, o neteisingi įpročiai ir per didelis karštis.

    Didžiausia rizika atsiranda tada, kai labai karšto oro srovė ilgai nukreipiama į vieną vietą arba prietaisas laikomas per arti galvos. Tokiu atveju plauko kutikulė greičiau šiurkštėja, plaukai praranda blizgesį, tampa sausesni ir labiau lūžinėja.

    Klaidos prasideda po plovimo

    Šlapi plaukai yra pažeidžiamiausi, nes vandenyje prisigėręs plaukas tampa elastingesnis, bet kartu lengviau deformuojamas. Dėl to intensyvus trynimas rankšluosčiu dažnai baigiasi susivėlimu, lūžinėjimu ir labiau pasišiaušusia plauko struktūra.

    Vietoj trynimo patariama švelniai nuspausti vandens perteklių ir leisti rankšluosčiui sugerti drėgmę. Dar vienas dažnas žingsnis, kuris daro realų skirtumą, yra priemonė su termoapsauga, padedanti sumažinti karščio poveikį džiovinant.

    Kada džiovinimas gali būti naudingas

    Vengiant džiovintuvo, dalis žmonių renkasi ilgai vaikščioti ar net eiti miegoti šlapiais plaukais, manydami, kad taip sveikiau. Vis dėlto ilgai drėgni plaukai lengviau pažeidžiami mechaniškai, ypač trinantis į pagalvę, todėl ryte dažniau matomas lūžinėjimas ir susidariusios sąvėlos.

    Be to, ilgai drėgna galvos oda kai kuriems žmonėms gali tapti papildomu diskomforto veiksniu, ypač jei yra polinkis į sudirgimą ar pleiskanojimą. Dėl to saikingas ir taisyklingas džiovinimas neretai laikomas praktiškesniu sprendimu nei daug valandų trunkantis natūralus džiūvimas.

    Kaip džiovinti saugiau kasdien

    Kasdienėje rutinoje svarbiausia kontroliuoti temperatūrą ir atstumą: patogiau rinktis šilto, o ne maksimalaus karščio režimą ir laikyti džiovintuvą maždaug 15–20 centimetrų nuo plaukų. Oro srovę verta nuolat judinti, kad šiluma nesikoncentruotų vienoje vietoje.

    Naudinga džiovinti kryptimi nuo šaknų link galiukų, taip sumažinant pasišiaušimą ir suteikiant glotnumo. Pabaigoje praverčia vėsesnis oro srautas, kuris padeda „uždaryti“ plauko kutikulę ir vizualiai pagerina plaukų glotnumą.

    Galiausiai, plaukų būklę lemia ne vienas prietaisas, o bendra priežiūros visuma: dažnas karščio perteklius, agresyvus šukavimas, netinkamas rankšluostis ar stiliaus formavimas be apsaugos. Pakeitus kelis įpročius, džiovintuvas dažnai tampa ne žalos, o patogios ir kontroliuojamos priežiūros dalimi.

  • Tatarinceva atskleidė kasdienius įpročius, dėl kurių atrodo puikiai: ne dietos ir ne procedūros

    Ukrainietė Natalija Tatarinceva atvirai papasakojo, kokie kasdieniai įpročiai jai padeda išlaikyti gerą išvaizdą ir savijautą. Pasak jos, net brangiausios grožio procedūros neprilygsta tam, ką duoda stabilus vidinis balansas ir bazinių poreikių užtikrinimas.

    Ji pabrėžė, kad norint atrodyti gerai nereikia ieškoti stebuklingų sprendimų. Kur kas svarbiau nuoseklumas ir paprasti, bet ilgalaikį poveikį turintys dalykai, kuriuos galima įgyvendinti kasdien.

    Paprasti ritualai, kurie veikia

    Tatarincevos teigimu, didžiausią skirtumą daro kokybiškas miegas, pakankamas skysčių kiekis ir kvėpavimo praktikos. Ji taip pat akcentuoja gebėjimą sąmoningai ilsėtis, nes nuovargis greitai atsispindi ir veide, ir energijoje.

    „Kad atrodytum šimtu procentų, nereikia ieškoti magiškos piliulės“, – sakė Tatarinceva.

    Ji pripažįsta, kad visiškai išvengti streso sudėtinga, ypač gyvenant įtemptomis aplinkybėmis. Tačiau, anot jos, realu išmokti su stresu sugyventi taip, kad jis negriautų sveikatos, ir laiku atkurti vidinius resursus.

    „Žinoma, savo realybėje negalime visiškai panaikinti streso, bet galime išmokti su juo ekologiškai sugyventi ir laiku atkurti resursą“, – teigė ji.

    Mityba be kaltės jausmo

    Kalbėdama apie mitybą, trenerė sako besilaikanti subalansuoto ir intuityvaus požiūrio. Jos kasdienybėje atsiranda vietos ir duonai su sviestu, ir desertams, ir pastai ar picai, o maisto ji neskirsto į gerą ar blogą.

    „Aš dievinu tortus ir šokoladinius saldainius. Jau seniai nustojau dalyti maistą į gerą ir blogą“, – sakė Tatarinceva.

    Ji pabrėžia, kad mitybos režimas turėtų priklausyti nuo tikslo ir gyvenimo laikotarpio, o prireikus, pavyzdžiui, prieš svarbų pasirodymą ar filmavimą, galima laikinai įsivesti aiškesnes taisykles. Tatarinceva teigia, kad mityba gali padėti ne tik formoms, bet ir odos bei plaukų būklei, taip pat bendrai savijautai.

    „Maistą naudoju kaip įrankį tikslams pasiekti, o ne kaip kaltės šaltinį. Kai organizmas dirba darniai ir laikaisi bazinės mitybos kultūros, gyvenimas tampa lengvesnis“, – sakė ji.