Tag: Grožio standartai

  • 3 300 virtualių influencerių kovoja dėl 76 tūkst. eurų: ar DI pakeis realius veidus?

    3 300 virtualių influencerių kovoja dėl 76 tūkst. eurų: ar DI pakeis realius veidus?

    Pasaulyje startavo, organizatorių teigimu, didžiausias iki šiol konkursas, skirtas vien tik dirbtinio intelekto sukurtoms interneto asmenybėms. Jame dalyvauja tūkstančiai virtualių veikėjų, kurie socialiniuose tinkluose varžosi dėl auditorijos dėmesio ir prizų.

    Apdovanojimus „AI Personality of the Year Awards“ bendrai rengia DI kūrybos platforma „OpenArt“ ir kūrėjų prenumeratos platforma „Fanvue“. Dalyviams buvo pasiūlyta sukurti personažą, reguliariai skelbti turinį ir auginti sekėjų bendruomenę tokiose kategorijose kaip pramogos, gyvenimo būdas, komedija, sportas ar anime, animacijos ir fantastikos herojai.

    Konkurso organizatoriai nurodo, kad per kelias savaites sulaukė apie 3 300 paraiškų, o bendras prizų fondas siekia maždaug 76 000 eurų. Taisyklės numatė minimalų aktyvumą, dalyviai turėjo paskelbti bent keturis įrašus per iššūkio laikotarpį, o nugalėtojai žadami paskelbti šį mėnesį.

    „Matėme neįtikėtiną atsaką, iš viso gavome apie 3 300 paraiškų“, – sakė „OpenArt“ partnerysčių vadovė Chloe Fang.

    Virtualūs veidai jau renka auditorijas

    Organizatorių vertinimu, per pastaruosius 18 mėnesių DI sukurti influenceriai tapo ryškia popkultūros dalimi ir vis dažniau pritraukia komercinių partnerių dėmesį. Vienas labiausiai sekamų konkurso dalyvių, kuriuo dalijosi organizatoriai, yra DI sukurtas Korėjos vyro modelio personažas Jae Young Joon, socialiniuose tinkluose turintis daugiau nei 400 000 sekėjų.

    Nors jo profilyje aiškiai nurodoma, kad tai DI sukurtas veikėjas, organizatorių teigimu, gerbėjai vis tiek siunčia asmenines žinutes ir net meilės laiškus. Personažą kuria kanadietis Luc Thierry, o konkurso rengėjai tai pateikia kaip ženklą, kad daliai auditorijos svarbiausia yra emocinis ryšys, o ne biologinis tikrumas.

    Kritika: kūno įvaizdis ir klastotės

    Vis dėlto būtent riba tarp realybės ir fikcijos kelia daugiausia etinių klausimų. Generatyvinis DI jau siejamas su rizikomis darbo rinkai, autorinėms teisėms ir vadinamosiomis giliomis klastotėmis, įskaitant intymų turinį be sutikimo, o tai paskatino ir platformas griežtinti taisykles.

    Kritikai taip pat perspėja, kad DI vaizdų generavimas gali dar labiau stumti socialinių tinklų formuojamus nerealistiškus grožio standartus. Jei anksčiau iliuziją kūrė apšvietimas, filtrai ar kosmetinės procedūros, dabar idealizuotas influenceris gali būti sukurtas be fizinio kūno, o tai ypač jautru jaunoms auditorijoms.

    2026 metais Toronto universiteto tyrime nustatyta, kad net neutralios užklausos vaizdų generatoriuose dažnai atkuria šališkus rezultatus, pavyzdžiui, neproporcingai dažnai sugeneruojami jauni, baltaodžiai, o moterų atveju dažniau liekni žmonės su simetriškais bruožais ir be odos netobulumų. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad DI ne tik atspindi, bet ir gali padidinti visuomenėje jau esančius stereotipus.

    Organizatorių atsakas ir saugikliai

    Chloe Fang teigė, kad konkurse pagrindinis vertinimo kriterijus nėra išvaizda, o turinio kokybė, įkvėpimas, patrauklumas prekės ženklams ir gerbėjų įsitraukimas. Pasak jos, ankstyvuoju etapu DI influenceriai dažnai buvo siejami su vienodu estetiniu šablonu, tačiau dabar daugėja muzikos, pramogų, fantastikos, vyrų personažų, taip pat turinio, susijusio su LGBTQ+ ir kultūrine reprezentacija.

    Organizatoriai tvirtina įdiegę ir saugiklius: „OpenArt“ naudoja priemones, skirtas identifikuoti galimus autorinių teisių pažeidimus ir žalingą turinį, o konkurso paraiškos peržiūrimos žmonių. Taip pat skelbiama, kad gairėse draudžiama neapykantos kalba, priekabiavimas ir seksualinio pobūdžio turinys.

    Remiantis „OpenArt“ pateiktais duomenimis, 37 proc. kūrėjų atvyko iš Europos ir Jungtinės Karalystės, apie 30 proc. iš Šiaurės Amerikos, 18 proc. iš Azijos, 5 proc. iš Lotynų Amerikos, po 4 proc. iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Vis dėlto šie skaičiai apibūdina žmones, kurie kuria personažus, o pačių virtualių asmenybių demografiniai duomenys nebuvo pateikti.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie konkursai rodo sparčią rinkos brandą, tačiau kartu išryškina būtinybę aiškiai žymėti sintetinį turinį ir atsakingai vertinti jo poveikį auditorijoms. Europoje šią kryptį stiprina ir bendresnės skaitmeninio reguliavimo tendencijos, kai platformoms keliami didesni skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai.

  • Katarzyna Cichopek sugrįžo prie natūralių garbanų: prisipažino, kaip ilgai slopino save

    Katarzyna Cichopek sugrįžo prie natūralių garbanų: prisipažino, kaip ilgai slopino save

    Katarzyna Cichopek, daugelį metų atpažįstama iš televizijos ir socialinių tinklų, nustebino gerbėjus pasirodžiusi su natūraliomis garbanomis. Nors pastaruoju metu ji dažniau rinkdavosi glotniai ištiesintas ir kruopščiai suformuotas šukuosenas, šįkart akcentu tapo autentiškumas.

    Aktorė naujausioje nuotraukoje pozavo laisvesnio stiliaus įvaizdyje, o didžiausio dėmesio sulaukė būtent jos natūraliai banguojantys plaukai. Toks pasirinkimas viešumoje pasitaiko retai, todėl įrašas greitai tapo aptarinėjamas tarp sekėjų.

    Asmeninis prisipažinimas

    Prie nuotraukos Cichopek pasidalijo asmenišku tekstu, kuriame prisiminė mokyklos laikus ir savo paauglystės energiją. Ji atvirai pripažino, kad ilgą laiką stengėsi atitikti kitų lūkesčius ir dėl to keitė ne tik išvaizdą, bet ir elgesį.

    Pasak aktorės, vienu iš lūžio taškų tapo ankstyva profesionali fotosesija, kai ji išgirdo komentarą, jog tiesiais plaukais atrodo geriau. Ši patirtis, kaip ji leido suprasti, ilgam įtvirtino mintį, kad natūralumas ne visada sutampa su tuo, kas laikoma priimtina ar pageidautina.

    „Ilgą laiką slopinau savo natūralumą, tiek išorėje, tiek viduje, bet dabar jaučiuosi grįžusi į save“, – sakė Katarzyna Cichopek.

    Kodėl garbanos reikalauja daugiau dėmesio

    Natūralios garbanos dažnai žavi apimtimi ir gyvumu, tačiau kasdienėje priežiūroje gali būti reiklesnės. Garbanoti plaukai neretai būna sausesni, greičiau pučiasi, jautriau reaguoja į drėgmę ir temperatūros pokyčius, todėl jiems įprastai reikia labiau drėkinančios priežiūros.

    Plaukų stilistai dažnai pabrėžia, kad tokiems plaukams svarbus švelnesnis plovimas, kondicionavimas ir apsauga nuo karščio, ypač jei naudojami tiesintuvai ar karšto oro priemonės. Dėl netinkamų įpročių garbanos gali prarasti formą, blizgesį ir elastingumą.

    Grožio standartai keičiasi

    Nors viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie savęs priėmimą, glotnių šukuosenų idealas daugelį metų buvo siejamas su tvarkingu įvaizdžiu ir profesionalumu. Dėl to ne viena moteris, turinti natūraliai garbanotus plaukus, ilgainiui pripranta juos nuolat tiesinti, nes taip esą paprasčiau kontroliuoti formą ir išvengti pūtimosi.

    Cichopek pasirinkimas viešai parodyti natūralią tekstūrą dera su pastarųjų metų tendencija grįžti prie autentiškumo ir mažinti spaudimą atitikti vieną grožio kanoną. Gerbėjams tai tapo ne tik stiliaus pokyčiu, bet ir aiškia žinute, kad natūralumas gali būti stiprybė, o ne trūkumas.

  • Lip Size and Attraction: New Study Finds Men and Women Judge Faces Differently

    A new psychology study suggests lip size can subtly shape how attractive a face is perceived, and that preferences can differ depending on the viewer’s gender. The research also indicates that recent visual exposure can shift what people see as appealing.

    The work was led by Professor David Alais at the University of Sydney and used digitally altered images of faces that varied only in lip size. Participants were asked to rate attractiveness, allowing researchers to isolate lip size as a single factor.

    Gender differences in lip preference

    Across participants overall, ratings tended to favor thinner lips on male-presenting faces and fuller lips on female-presenting faces. When broken down by gender, women showed a stronger preference for fuller lips on female faces, while men more often preferred female faces with unaltered, natural-looking lip size.

    The authors argue the pattern points to observer-dependent standards, meaning judgments are shaped not just by the face being viewed but also by who is doing the viewing. The findings were published in Proceedings of the Royal Society B.

    How fast exposure can shift taste

    The experiments also found an adaptation effect, where brief exposure to plumper or thinner lips changed what participants rated as attractive immediately afterward. After seeing fuller lips, people were more likely to rate fuller lips as attractive in subsequent faces, with a similar shift after exposure to thinner lips.

    Notably, the effect appeared even when participants adapted to lips presented without the full face context, suggesting the brain may encode lip size as a distinct feature. Researchers say this kind of rapid recalibration has been observed in other areas of visual preference.

    Implications for cosmetic trends and body image

    With lip augmentation widely promoted through celebrity culture and social media, the study raises questions about how repeated exposure to enhanced features may reset perceived norms. Alais warned that this could contribute to a slide toward ever-plumper ideals, sometimes described as lip dysmorphia.

    “Our research highlights the subjective nature of beauty and the powerful influence of social and cultural factors,” Alais said. The team says more research is needed to understand whether these short-term shifts accumulate into long-term changes in body image and aesthetic expectations.

    In the study, 32 students, split evenly between women and men, rated 168 manipulated faces spanning seven lip sizes from thinner to fuller than a defined norm. Each image was shown briefly, designed to capture quick, instinctive judgments rather than slow deliberation.