Artėjant gruodžio 1-ajai, Rusijos pasienio mieste Ivangorode nusidriekė eilės – žmonės su lagaminais ir krepšiais skuba patekti į Estiją, kol ši dar neuždariusi kelių sienos perėjimo punktų su Rusija.
Eilės tapo matomu sprendimo padariniu: ribojimai palies ne tik keliautojus, bet ir šeimas, kurių artimieji gyvena skirtingose sienos pusėse. Apie tai praneša „Euronews“.
Estija paskelbė, kad nuo gruodžio 1 dienos stabdys eismą per visus penkis kelių sienos kontrolės punktus. Numatoma, jog apribojimas galiotų šešis mėnesius, o vėliau Vyriausybė žada peržiūrėti saugumo situaciją ir spręsti, ar priemonę tęsti.
Sprendimas ypač juntamas Narvos regione: Estijos miestas Narva stovi priešais Ivangorodą, kitoje Narvos upės pusėje, ir daugelį metų šias vietoves jungė glaudūs socialiniai bei ekonominiai ryšiai.
Kodėl Estija uždaro sieną?
Estijos valdžia nurodo, kad sprendimas priimtas po bandymo padegti Estijos dronų gamintojo „Threod Systems“ patalpas Vjimsije, į šiaurę nuo Talino. Incidentas įvyko lapkričio 14 dieną, o įmonės apsauga esą spėjo sustabdyti veiksmus, kad žala nebūtų didelė.
Pasak Estijos vidaus saugumo tarnybos, už bandymo stovi Rusijos karinė žvalgyba (GRU). Buvo sulaikyti aštuoni Latvijos piliečiai – tyrėjai įtaria, kad jie buvo užverbuoti vykdyti šią operaciją.
Estijos institucijos tai apibūdina kaip platesnio sabotažo ir priešiškos veiklos prieš Estiją ir kitas Europos valstybes dalį. Teigiama, kad sienos uždarymas apsunkintų Rusijos žvalgybos galimybes verbuoti ir daryti įtaką žmonėms, keliaujantiems į Estiją, taip pat padėtų užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
Maskva kaltinimus atmetė. Kremlius pareiškimus pavadino nepagrįstais, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Estiją pažeidžiant Rusijos piliečių teises ir pagrasino politinėmis bei diplomatinėmis atsakomosiomis priemonėmis.
Šeimos ir verslai pasienyje nerimauja
Pasienio regionuose sprendimas vertinamas ne vien per saugumo prizmę. Narvoje, kur gyvena daugiau nei 50 000 žmonių, daugelis turi artimųjų Rusijoje, todėl kelionių galimybės dažnai susijusios su kasdieniais šeimos reikalais.
Perėjimo punktu naudojosi ir keliautojai iš kitų Europos šalių, vykstantys į Sankt Peterburgą. Nors Rusija dar 2024 metų vasarį sustabdė transporto priemonių eismą per Narvos perėją, pėstieji sieną iki šiol kirto.
Narvos meras Jaanas Tootsas paragino Estijos Vyriausybę svarstyti humanitarines išimtis vietos gyventojams, kuriems reikia aplankyti garbaus amžiaus artimuosius, dalyvauti laidotuvėse ar spręsti kitus skubius šeimos klausimus.
Jis taip pat įspėjo apie galimas ekonomines pasekmes miestui: nuostolius viešbučiams, restoranams ir kitoms įmonėms. Minima ir tai, kad pokyčiai gali atsiliepti užimtumui, nes pasienio apsaugos ir muitinės pareigūnai yra reikšminga vietos darbo jėgos dalis.
Kirtimų skaičiai jau smarkiai kritę
Keleivių srautai tarp Estijos ir Rusijos jau buvo sumažėję po karo Ukrainoje pradžios. Skelbiama, kad metinis sienos kirtimų skaičius nuo daugiau nei 4 mln. iki 2022 metų sumažėjo iki maždaug 760 000 2026 metais.
Iš jų apie 447 000 kirtimų teko Narvos–Ivangorodo perėjai. Tarp šių metų keliautojų minimi 307 000 Rusijos piliečių, 175 000 Estijos piliečių ir 54 000 Suomijos pasų turėtojų.
Planuojama, kad ribojimai apims visus penkis kelių perėjimo punktus: Narva-1, Narva-2, Koidula, Luhamaa ir Saatse. Tuo metu geležinkelių krovinių eismas, kaip nurodoma, turėtų tęstis, laikantis galiojančių apribojimų ir muitinės patikrų.
Keliautojams gali tekti rinktis alternatyvius maršrutus per kaimynines šalis, ypač Latviją, tačiau tokios kelionės gali pailgėti ir pabrangti. Tiems, kurie neturi automobilio, praktiškiausia alternatyva gali tapti skrydis lėktuvu.
Estija pabrėžia, kad priemonė planuojama šešiems mėnesiams, o ne neribotam laikui – pasibaigus šiam laikotarpiui sprendimas bus peržiūrėtas pagal saugumo situaciją.






Share
Comments
Add Euronews on Google