CP v2

Tag: Grūdėta varškė

  • Varškė ar graikiškas jogurtas: kuris geriau sotina ir kam jų reikėtų vengti?

    Varškė ar graikiškas jogurtas: kuris geriau sotina ir kam jų reikėtų vengti?

    Pieno produktai Lietuvoje ir Europoje išlieka kasdienio raciono dalis, o tarp dažniausių pasirinkimų – grūdėta varškė ir tirštas graikiško tipo jogurtas. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs, tačiau jų maistinė sudėtis ir poveikis savijautai gali skirtis. Todėl vieno universaliai geriausio varianto nėra.

    Fermentuoti pieno produktai dažnai vertinami palankiau nei įprastas pienas, nes juose paprastai būna mažiau laktozės, o kai kuriuose yra gyvųjų bakterijų kultūrų. Dėl to daliai žmonių jie gali būti lengviau virškinami, tačiau netoleruojantiems laktozės ar alergiškiems pieno baltymams simptomai gali išlikti. Tokiais atvejais pasirinkimą verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Skiriasi baltymai ir sotumas

    Grūdėta varškė dažnai pasirenkama dėl didesnio baltymų kiekio ir sotumo jausmo, todėl ji patogi po treniruočių ar mažinant svorį. Baltymai svarbūs raumenų atsistatymui, o pakankamas jų kiekis racione siejamas su ilgesniu sotumu ir mažesniu užkandžiavimu. Praktikoje daug lemia ir porcija bei priedai, pavyzdžiui, cukrus ar saldūs užpilai.

    Graikiško tipo jogurtas taip pat yra baltymingas, tačiau jo vertė dažnai siejama su fermentacija ir bakterijų kultūromis, kurios gali prisidėti prie žarnyno mikrobiotos įvairovės. Jei renkamasi natūrali versija be pridėtinio cukraus, tai gali būti patogus kasdienis pasirinkimas pusryčiams ar užkandžiui. Dalis žmonių jogurtą toleruoja lengviau nei grūdėtą varškę.

    Kam svarbu atkreipti dėmesį?

    Renkantis grūdėtą varškę verta pasižiūrėti į druskos kiekį, nes kai kuriuose produktuose natrio būna daugiau. Tai aktualu žmonėms, kurie turi aukštą kraujospūdį ar riboja druską dėl širdies ir kraujagyslių rizikos. Taip pat reikšmę turi riebalų kiekis: riebesni variantai gali didinti bendrą sočiųjų riebalų dalį mityboje.

    Graikiško tipo jogurto atveju dažna klaida – rinktis aromatizuotas versijas, kuriose būna daugiau pridėtinio cukraus. Tokie produktai gali būti kaloringesni ir prasčiau atitikti tikslą gerinti mitybos kokybę. Jei svarbus jautresnis virškinimas, dažniau rekomenduojama rinktis natūralų, be saldiklių ir kuo trumpesnės sudėties.

    Ką rinktis kasdien?

    Jei prioritetas yra sotumas ir didesnis baltymų kiekis, dažniau tiks grūdėta varškė, ypač derinant ją su daržovėmis ar uogomis. Jei norisi švelnesnio produkto virškinimui ir fermentuoto pasirinkimo kasdienai, praktiškas sprendimas gali būti natūralus graikiško tipo jogurtas. Abiem atvejais verta sekti porcijas ir rinktis kuo mažiau perdirbtus variantus.

    Svarbiausia, kad mityba būtų įvairi: baltymų šaltinių galima gauti ir iš žuvies, ankštinių, liesos mėsos, kiaušinių, o žarnynui palankių fermentuotų produktų yra ir tarp kefyro ar raugintų daržovių. Jei atsiranda pilvo pūtimas, bėrimai ar kiti simptomai, tai gali būti signalas peržiūrėti pieno produktų kiekį ir pasitarti su specialistu.

  • Sūrio ir mėlynių ledai namuose: mažiau kalorijų, daug baltymų ir be jokios ledų mašinos

    Namų gamybos ledai iš grūdėtos varškės ir mėlynių pastaruoju metu dažnai pasirenkami kaip paprastesnė, baltymingesnė alternatyva įprastiems pirktiniams ledams. Užtenka ingredientus sutrinti, supilti į indą ir įdėti į šaldiklį, todėl receptas tinka ir tiems, kurie nenori ilgai suktis virtuvėje.

    Tokio deserto idėja remiasi dviem paprastais principais: daugiau baltymų ir mažiau pridėtinio cukraus. Pagrindas yra grūdėta varškė, o skonį ir natūralų saldumą suteikia mėlynės, kurios taip pat praturtina desertą skaidulomis ir antioksidantais.

    Kodėl šie ledai laikomi lengvesni?

    Parduotuviniuose leduose dažnai dominuoja cukrus ir riebalai, o baltymų būna nedaug, todėl sotumas trumpalaikis. Naudojant grūdėtą varškę, deserte natūraliai padaugėja baltymų, kurie siejami su ilgesniu sotumo jausmu ir raumenų atsistatymu po fizinio krūvio.

    Mėlynės vertinamos dėl antocianinų ir kitų polifenolių, kurie veikia kaip antioksidantai. Mitybos tyrimuose dažnai aptariamas jų ryšys su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, taip pat pažintinėmis funkcijomis, nors poveikis priklauso nuo bendro raciono ir gyvenimo būdo.

    Kiek maistinės vertės gali būti porcijoje?

    Tiksli maistinė vertė priklauso nuo proporcijų ir priedų, tačiau dažnas pavyzdys yra 200 gramų grūdėtos varškės ir 100 gramų mėlynių porcija. Ji paprastai suteikia apie 230–270 kilokalorijų ir maždaug 22–25 gramus baltymų, jei nepridedama daug saldiklių.

    Jei į masę įmaišomas medus, klevų sirupas ar cukrus, kalorijų kiekis padidėja, todėl norint išlaikyti lengvesnį variantą dažnai renkamasi eritritolį arba paliekama tik vaisių saldumas. Papildomas citrinos sulčių lašas padeda paryškinti uogų skonį ir sumažina pernelyg saldų poskonį.

    Kaip pasigaminti, kad tekstūra būtų geresnė?

    Sumaišius grūdėtą varškę su mėlynėmis svarbu masę gerai sutrinti iki kuo vientisesnės konsistencijos. Jei norisi kremiškesnės tekstūros, dalį varškės galima pakeisti graikišku jogurtu arba įdėti šaukštą jogurto į bendrą masę.

    Užšaldžius viename inde, ledus verta kartą permaišyti po maždaug 60–90 minučių, kad susidarytų mažiau ledo kristalų. Prieš patiekiant desertą naudinga kelioms minutėms išimti iš šaldiklio, kad jis šiek tiek suminkštėtų.

    Šis receptas ypač patogus tiems, kurie nori saldumyno po treniruotės ar lengvesnio deserto karštą dieną. Vis dėlto žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, verta rinktis grūdėtą varškę be laktozės, o sergantiems cukriniu diabetu saldinimą derinti su gydytojo ar dietologo rekomendacijomis.