Pomidorų sodinimas į atvirą gruntą daugeliui prasideda gegužę, tačiau skubėjimas čia dažnai baigiasi nuvytusiais daigais ir lėtesniu derėjimu. Svarbiausias orientyras yra ne kalendorius, o stabiliai šiltos naktys ir įšilusi dirva, nes pomidorai jautriai reaguoja į šalnas ir vėsą.
Lietuvoje lauke pomidorus paprastai saugiausia sodinti antroje gegužės pusėje, kai naktimis temperatūra išsilaiko apie 10 laipsnių ir daugiau. Jei prognozuojamos vėsesnės naktys, sodinimą verta atidėti arba pasirūpinti laikina apsauga, nes net trumpas atšalimas pristabdo augimą ir didina ligų riziką.
Daigų grūdinimas prieš sodinimą
Namuose ar šiltnamyje užauginti daigai nėra pripratę prie vėjo, tiesioginės saulės ir didesnių temperatūros svyravimų. Dėl to jų neparuošus lapai gali apdegti, o augalas patirti šoką ir ilgam sustoti augti.
Daigus grūdinti rekomenduojama pradėti likus 7–10 dienų iki sodinimo. Pirmomis dienomis juos išneškite į lauką 1–2 valandoms į užuovėją ir pavėsį, vėliau laiką ilginkite ir palaipsniui pratinkite prie saulės, tuo pat metu šiek tiek sumažindami laistymą.
Likus 2–3 dienoms iki sodinimo, jei naktimis nešąla ir temperatūra nenukrenta žemiau 10 laipsnių, daigus galima palikti lauke per naktį. Dieną prieš sodinimą verta gausiau palieti, kad šaknų gumulas laikytųsi tvirtai ir šaknys lengviau prigytų naujoje vietoje.
Koks gylis ir atstumai duoda rezultatą
Pomidorai gali suformuoti papildomas šaknis iš stiebo, todėl sodinant juos naudinga įleisti giliau, nei augo vazone, iki pirmųjų tikrųjų lapų. Taip sustiprinama šaknų sistema, augalas tampa atsparesnis sausrų periodams ir geriau išlaiko stabilumą vėjuotu oru.
Atstumus verta rinktis pagal veislę ir augimo tipą. Aukštaūgius pomidorus dažniausiai sodina maždaug kas 50–60 centimetrų eilėje, o tarp eilių palieka 70–100 centimetrų, kad pakaktų oro cirkuliacijos ir būtų patogu rišti bei prižiūrėti.
Žemaūgėms, kompaktiškoms veislėms dažnai pakanka 35–50 centimetrų tarpo. Per tankiai susodinti augalai blogiau vėdinasi, lapija ilgiau išlieka drėgna po lietaus ar laistymo, o tai sudaro palankesnes sąlygas grybinėms ligoms, ypač bulvių marui.
Ką dėti į duobutę ir kada tręšti
Pomidorams reikia daug maisto medžiagų, todėl naudinga dirvą pamaitinti dar sodinimo metu, bet neperlenkti lazdos. Patikimiausias pasirinkimas yra subrendęs kompostas, sumaišytas su žeme, kad šaknys negautų per koncentruoto organikos sluoksnio.
Dažnai naudojami ir smulkinti kiaušinių lukštai, kurie papildo kalcio atsargas, o kalis gali būti papildomas, pavyzdžiui, per gerai suirusias organines medžiagas dirvoje. Jei dirva rūgšti, jai koreguoti kartais pasitelkiami medžio pelenai, tačiau svarbu jų nepadauginti ir nemaišyti su azoto trąšomis, kad neprastėtų augalų mityba.
Pirmąsias dienas po pasodinimo pomidorai daugiausia įsišaknija, todėl intensyvaus papildomo tręšimo jiems nereikia. Dažniausiai rekomenduojama palaukti apie 2 savaites ir tik tada pradėti papildomą maitinimą, stebint augalo būklę ir dirvos drėgmę.
Tarp natūralių priemonių dažnai minima dilgėlių rauginta ištrauka, kurią įprasta skiesti vandeniu, kad tirpalas nebūtų per stiprus. Taip pat naudojami mielių tirpalai, siekiant paskatinti dirvos mikroorganizmų aktyvumą, tačiau svarbiausia laikytis saiko ir nepamiršti, kad pagrindą pomidorų sėkmei vis tiek sudaro šiluma, saulė, vandens režimas ir tinkamas atstumas tarp augalų.
