Karinės aviacijos istorijoje pasitaiko vadinamojo draugiškos ugnies atvejų, tačiau 1956 metais JAV karinio jūrų laivyno bandymas baigėsi paradoksu: viršgarsinis naikintuvas „Grumman“ F-11F Tiger buvo apgadintas savo paties paleistais sviediniais.
Incidentas įvyko atliekant ginkluotės bandymus virš Atlanto vandenyno netoli Long Ailando. Bandomasis pilotas Thomas Attridge atliko nėrimą ir, skrisdamas maždaug 7 kilometrų aukštyje, trumpai iššovė iš 20 milimetrų patrankų.
Po kelių akimirkų pilotas pajuto smūgį ir variklio galios kritimą, todėl iš pradžių įtarė susidūrimą su paukščiu. Vis dėlto vėlesnė analizė parodė, kad lėktuvas „pasivijo“ savo paties šūvių trajektoriją.
Nors sviediniai iš pradžių skrenda labai dideliu greičiu, juos greitai lėtina oro pasipriešinimas. Tuo metu pats F-11F, tęsiantis nėrimą ir išlaikantis didelį greitį, maždaug per keliolika sekundžių galėjo įskrieti į anksčiau paleistų sviedinių kelią.
Sviediniai pataikė į kelias orlaivio vietas, įskaitant priekinę dalį ir variklio zoną, todėl skrydis tapo nevaldomas. Pilotui pavyko katapultuotis, tačiau jis patyrė sunkių sužalojimų, o naikintuvas sudužo netoli pakrantės teritorijos.
Šis atvejis tapo svarbia pamoka viršgarsinės aviacijos eros inžinieriams: dideli greičiai ir staigūs manevrai gali sukurti netikėtų rizikų, kurių nepastebima lėtesniuose režimuose. Vėlesniuose bandymų protokoluose ir ginkluotės naudojimo rekomendacijose daugiau dėmesio imta skirti šaudymo režimams, nėrimo kampams ir laiko intervalams.