Grunvaldo mūšio laukuose Lenkijoje archeologų prižiūrimi ieškotojai su metalo detektoriais aptiko 10 viduramžių monetų. Radiniai aptikti tęsiant sistemingus tyrimus vietovėje, kur 1410 metais liepos 15 dieną vyko vienas svarbiausių Vidurio Europos mūšių.
Šįkart tyrėjai dėmesį sutelkė ne tik į anksčiau jau tikrintas zonas, bet ir į iki šiol mažiau tirtus plotus į vakarus ir šiaurę nuo pagrindinės kovų teritorijos. Tikslas – patikslinti mūšio geografiją ir geriau suprasti, kaip judėjo kariai bei kur galėjo vykti intensyviausios grumtynės.
Kas tai per monetos
Rastos monetos – vadinamieji Prahos grašiai, XV amžiuje plačiai cirkuliavę daugelyje Europos regionų. Dėl to vien iš jų buvimo Grunvaldo laukuose neįmanoma patikimai nustatyti, kuriai pusei jos priklausė.
Tokios monetos galėjo būti tiek Kryžiuočių ordino karių, tiek Lenkijos ar Lietuvos kariuomenės dalyvių piniginėse. Archeologijoje tai įprasta situacija: plačiai paplitę pinigai gerai datuoja laikotarpį, bet retai leidžia tiksliai identifikuoti savininką.
Užuomina apie bėgimą?
Ypatingas dėmesys skiriamas radimo aplinkybėms: monetos aptiktos maždaug 20 centimetrų gylyje ir ne vienoje krūvelėje, o išsibarsčiusios per atstumą. Toks išsidėstymas, anot vietos muziejaus atstovų, gali rodyti, kad jos buvo pamestos judant.
„Toks monetų išsidėstymas gali reikšti, kad kažkas jas prarado bėgdamas, o piniginė galėjo būti prakirsta ir pinigai išbyrėjo“, – sakė Grunvaldo mūšio muziejaus direktorius Szymonas Dreja.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai – hipotezė, o ne galutinė išvada. Archeologiniai radiniai dažnai leidžia suformuluoti tikėtinus scenarijus, tačiau tikslesnė interpretacija priklauso nuo platesnio konteksto: kitų radinių, dirvožemio sluoksnių, radimvietės topografijos.
Didžioji mįslė – žuvusiųjų kapai
Grunvaldo vietovėje jau daug metų ieškoma atsakymo į klausimą, kur palaidoti tūkstančiai mūšyje žuvusių žmonių. Ankstesnių tyrimų metu prie pobūtinės koplyčios, pastatytos 1411 metais, buvo aptikti maždaug 250 žmonių palaikai, tačiau tai laikoma tik nedidele visų aukų dalimi.
Iki šiol nerasti pagrindiniai masiniai kapai išlieka vienu svarbiausių šios vietovės tyrimų klausimų. Dėl to archeologai ir toliau plečia paieškų zonas, derindami profesionalius kasinėjimus su kontroliuojamais detektoriniais žvalgymiais.
Šių metų darbai yra jau 13-asis nuoseklių paieškų sezonas. Per ankstesnius metus Grunvaldo apylinkėse aptikta beveik 1 500 įvairių artefaktų – nuo strėlių ir arbaleto varžtų antgalių iki ginklų fragmentų, pentinų, balnakilpių ir kitų su kariuomene siejamų radinių, tarp jų ir viduramžių monetų.
Archeologai akcentuoja, kad nauji radiniai svarbūs ne tik kaip pavieniai daiktai, bet ir kaip dėlionės detalės, leidžiančios tikslinti mūšio eigą. Be to, tyrimai atskleidžia ir dar senesnius regiono istorijos sluoksnius, todėl Grunvaldo apylinkės tebėra vienas įdomiausių tyrimų taškų šiaurinėje Lenkijos dalyje.