CP v2

Tag: Grupa WB

  • MON prioritetas – dronai ore ir jūroje: Gdynėje pristatytos investicijos ir planai Baltijai

    Dronai – tarp svarbiausių tikslų

    Be pilotų valdomų sistemų plėtra ore ir jūroje tapo vienu pagrindinių Lenkijos gynybos politikos prioritetų. Gdynėje vykusioje konferencijoje apie Baltijos saugumą vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz akcentavo, kad kariuomenė kryptingai stiprina tiek dronų pajėgumus, tiek priemones kovai su jais.

    Pasak ministro, be orlaivių, vis didesnis dėmesys skiriamas jūriniams sprendimams: autonominiams paviršiniams ir povandeniniams aparatams, kurie gali būti naudojami žvalgybai, stebėsenai bei infrastruktūros apsaugai. Ši kryptis siejama ir su praktinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko įrankių.

    Ką reiškia projektas Kaszubia?

    Gdynėje pristatytas projektas Kaszubia – Žaliasis pramonės rajonas apibūdinamas kaip bandymas sukurti pramoninį ir logistinį pagrindą valstybės saugumui Baltijos pakrantėje. Iniciatyva sieja gynybos pramonę, technologijų vystymą ir regiono energetikos transformaciją, įskaitant žaliąją energetiką.

    Konferencijoje pabrėžta, kad tokie projektai turi dvigubą tikslą: stiprinti gynybos pramonės pajėgumus ir kurti ilgalaikį ekonominį pagrindą regionui. Tokia logika atitinka platesnę Europos tendenciją, kai didinant gynybos finansavimą siekiama, kad kuo daugiau užsakymų ir kompetencijų liktų vietos pramonėje.

    Investicijos Gdynėje ir partnerystė

    Renginio metu buvo pristatyta nauja gamybinė infrastruktūra Gdynėje, kur planuojama gaminti ir vystyti paviršinius bei povandeninius bepilotinius sprendimus. Minėta, kad investicijų apimtis šiame projekte turėtų pasiekti apie 184 000 000 eurų, o dalis lėšų jau nukreipta į gamybos bazės plėtrą.

    Taip pat skelbta apie „Grupa WB“ ir „Kongsberg Defence & Aerospace“ bendradarbiavimą, orientuotą į bepilotes jūrines platformas su daugiasensorėmis žvalgybos sistemomis. Numatyta integruoti vaizdo ir elektroninės žvalgybos sprendimus bei kitus jūrų aplinkai pritaikytus sensorius, kad būtų galima efektyviau stebėti situaciją Baltijos jūroje.

    „Patirtis iš karo Ukrainoje aiškiai rodo, kad bepilotės sistemos tampa vienu kertinių šiuolaikinio mūšio lauko elementų, taip pat ir jūroje“, – sakė „Kongsberg Defence & Aerospace“ atstovas Krystian Chmielewski.

    Lenkijos gynybos ministerija šalia dronų plėtros įvardija ir kitus modernizacijos akcentus: tolimojo nuotolio tikslias priemones bei DI taikymą kariuomenėje. Kartu pabrėžiama partnerystė su Skandinavijos šalimis, ypač Norvegija, kuri laikoma svarbia investicijų ir technologinio bendradarbiavimo kryptimi Baltijos saugumo kontekste.

  • „Grupa WB“ jau po kelių dienų atskleis „Gladius 2“: kuo išsiskiria 300 km reaktyvinis dronas

    „Grupa WB“ jau po kelių dienų atskleis „Gladius 2“: kuo išsiskiria 300 km reaktyvinis dronas

    Pirmasis Lenkijos serijinis reaktyvinis dronas

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Grupa WB“ pranešė netrukus viešai pristatysianti smogiamąjį droną „Gladius 2“. Įmonė jį vadina pirmuoju Lenkijoje serijinei gamybai ruošiamu reaktyviniu bepiločiu, kuris turėtų tapti nuolatine Lenkijos kariuomenės įrangos dalimi.

    Pasak gamintojo, naujasis aparatas kuriamas taip, kad galėtų varžytis su panašios paskirties platformomis, kurios pastaraisiais metais plačiai naudojamos kare Ukrainoje. Tokių sistemų paklausa NATO šalyse sparčiai auga dėl didėjančio dėmesio tolimojo nuotolio smūgiams ir taikinių paieškai realiuoju laiku.

    Kur ir kada bus parodytas „Gladius 2“

    „Grupa WB“ teigia, kad „Gladius 2“ pirmą kartą bus demonstruojamas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose, kuri vyks rugsėjo 8–11 dienomis. Bendrovės vadovas Piotras Wojciechowskis patvirtino, kad stende ketinama rodyti realų egzempliorių.

    Gamintojas taip pat skelbia, kad kelių aparatų skrydžio bandymai yra pažengę, todėl viešas pristatymas turėtų būti ne vien maketo ar vizualizacijų demonstracija. Tokia praktika gynybos sektoriuje laikoma svarbiu signalu apie projekto brandą ir pasirengimą gamybai.

    Kuo išskirtinis 300 km nuotolis

    Skelbiama, kad „Gladius 2“ nuotolis sieks iki 300 kilometrų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniais „Gladius“ sistemos efektoriais, kurių deklaruojamas veikimo atstumas siejamas maždaug su 100 kilometrų klase.

    Kariniai analitikai tokį nuotolį sieja su platesniu taikinių spektru: nuo taktinio lygmens užduočių iki operacinio gylio smūgių, kai galima atakuoti aukštos vertės objektus toli už fronto linijos. Tokios galimybės ypač aktualios aplinkoje, kurioje veikia tanki oro gynyba ir elektroninio karo priemonės.

    Mažesnė aptikimo tikimybė ir „Topaz“ integracija

    Pagal viešai atskleistą informaciją, aparatas turi su mažesniu aptikimu siejamų sprendimų: įvardijama sumažinta radarų ir šiluminė signatūra. Konstrukcija apibūdinama kaip artima skraidančiam sparnui, o oro įsiurbimo anga numatyta viršutinėje priekinėje fiuzeliažo dalyje.

    „Grupa WB“ nurodo, kad „Gladius 2“ bus integruotas į „Gladius“ žvalgybos ir smūgio architektūrą bei sąveikaus su kovos valdymo sistema „Topaz“. Tokia integracija svarbi tam, kad žvalgybos duomenys, taikinių paskirstymas ir smūgio vykdymas vyktų vienoje grandinėje, trumpinant laiką nuo aptikimo iki smūgio.

    „Norime parodoje parodyti realų aparatą, o skrydžio bandymai jau yra pažengę“, – sakė Piotras Wojciechowskis.

    Projektas siejamas su ankstesniais „Gladius“ sistemos vystymo etapais, kurie Lenkijoje buvo pradėti pagal 2022 metais pasirašytą vystymo sutartį. Gamintojas pabrėžia suderinamumą su jau naudojamomis paleidimo priemonėmis, kas teoriškai leistų greičiau diegti naują efektorių esamuose vienetuose.

    Gynybos rinkoje tokios klasės reaktyviniai dronai vertinami kaip priemonė didinti atgrasymo potencialą ir plėsti smūgio gylį, kartu mažinant pilotuojamos aviacijos rizikas. Vis dėlto realus jų efektyvumas priklauso nuo gamybos masto, atsparumo elektroniniam karui ir to, kaip greitai bus suformuotos atsargų bei aptarnavimo grandinės.

  • „Grupa WB“ pristato naujus dronus: reaktyvinis Gladius 2 ir jūrinis StormRider 550

    Didžiausias privatus Lenkijos gynybos pramonės holdingas „Grupa WB“ ruošiasi pristatyti dvi svarbias naujienas bepiločių sistemų srityje: reaktyvinį smogiamąjį droną Gladius 2 ir naują jūrinį bepiločio laivo modelį StormRider 550. Abu sprendimai viešai turėtų būti parodyti antrą rugsėjo savaitę, kai vyks tarptautinė gynybos pramonės paroda Kielcuose.

    Įmonės vadovas Piotras Wojciechowskis teigia, kad Gladius yra vienas pirmųjų NATO šalyse plačiai diegiamų žvalgybos ir ugnies smūgio sistemų, o svarbia jo dalis – ugnies valdymo sistema Topaz. Ši sistema jau naudojama Lenkijos artilerijoje ir raketinėse pajėgose, todėl Gladius integracija į kariuomenės struktūras laikoma praktiškai išbandyta.

    Gladius šeima kariuomenei skirta ne tik taikinių paieškai, bet ir tiksliam jų naikinimui. Moduliuose naudojami žvalgybiniai dronai FT-5 ir vadinamieji efektoriai – smogiamieji dronai su kovine galvute, kurie gali būti paleidžiami pagal ugnies valdymo sistemos duomenis.

    Gladius 2: nuo prototipo prie serijos

    „Grupa WB“ patvirtina, kad Gladius 2 bus pirmą kartą plačiau pristatytas Kielcuose, o pats aparatas jau pereina į serijinę gamybą. Pasak P. Wojciechowskio, šiuo metu pagaminti keli pirmieji egzemplioriai, kurie atspindi galutinę, gamybai parengtą konfigūraciją.

    Gladius 2 išsiskiria reaktyviniu varikliu, tačiau startui naudoja tą pačią paleidimo infrastruktūrą kaip ir ankstesnė versija. Įmonė jį priskiria vadinamajai vidutinio nuotolio smūgio kategorijai, skirtai atakuoti taikinius iki 300 kilometrų atstumu, o tai rodo orientaciją į greitesnį reagavimą ir didesnį prasiskverbimo potencialą.

    „Gladius 2 bus parodytas Kielcuose. Jis pereina į serijinę gamybą. Šiuo metu tai jau parengtas gaminys“, – sakė Piotras Wojciechowskis.

    Gynybos sektoriuje tokio tipo sprendimai tampa vis aktualesni dėl Ukrainos karo pamokų: didėja paklausa sistemoms, kurios leidžia greitai aptikti taikinį, perduoti koordinates ir smogti minimaliai įtraukiant brangias platformas. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama masiškumui, gamybos tempui ir galimybei greitai papildyti atsargas.

    StormRider 550: mažesnis, bet universalesnis

    Antroji „Grupa WB“ naujiena – jūrinis bepiločio laivo modelis StormRider 550, sukurtas atsižvelgiant į potencialių klientų pastabas. Tai mažesnė pernai pristatyto sprendimo versija, skirta paprastesnėms ir pigesnėms užduotims, tačiau išlaikanti modulinį principą, leidžiantį pritaikyti platformą skirtingoms misijoms.

    „Gali būti, kad taip, kaip orlaiviai taikiniai tapo pirmaisiais bepiločiais, plačiai įdiegtais pasaulio kariuomenėse, taip ir Lenkijos laivyne pirmasis gali atsirasti bepiločio laivo sprendimas, skirtas taikiniui ir mokymams“, – sakė „Grupa WB“ atstovas Remigius Wilkas.

    StormRider 550 numatomas kelių variantų: mokymams ir taikiniams, patruliavimui, uostų ir reidų apsaugai, taip pat kritinės infrastruktūros stebėsenai. Įmonė taip pat mini susidomėjimą iš civilinių tarnybų, kurioms aktualios ne ginkluotės, o priverstinio sustabdymo ar nukreipimo funkcijos, pavyzdžiui, taranavimo principu.

    Tokio tipo jūriniai bepiločiai Europoje sparčiai įgauna reikšmę dėl didėjančių rizikų Baltijos ir kitose regiono jūrose, kur daugiau dėmesio skiriama uostų, kabelių, vamzdynų ir kitų infrastruktūros objektų saugumui. Moduliniai sprendimai leidžia tą pačią platformą naudoti tiek stebėjimui, tiek mokymams ar demonstracinėms užduotims, priklausomai nuo poreikio.

  • Ukraina tyliai gavo „Grupės WB“ „Warmate 5“: ką žinome apie naują lenkų smogiamąjį droną

    Ukraina tyliai gavo „Grupės WB“ „Warmate 5“: ką žinome apie naują lenkų smogiamąjį droną

    Ukrainos informacinėje erdvėje pasirodė pranešimų, kad šalies pajėgos jau naudoja naujos kartos lenkišką klajojančiąją amuniciją „Warmate 5“. Pirmieji signalai apie tai išplito socialiniuose tinkluose ir buvo perimti Ukrainos gynybos temomis rašančių kanalų.

    Vėliau viešai sureagavo „Grupės WB“ atstovas Remigius Wilkas, nurodęs, kad „Warmate 5“ figūruoja NATO paramos ir pirkimų agentūros NSPA kataloguose. Dokumentuose, apie kuriuos kalbėta viešai, kaip registruotas šios sistemos naudotojas minėta Ukraina.

    Pristatymas patvirtintas, detalės ribojamos

    Į žiniasklaidos užklausas įmonės atstovas nurodė, kad pirmosios „Warmate 5“ sistemos Ukrainą pasiekė 2024 metais. Taip pat pabrėžta, kad sistema praėjo įvedimo į naudojimą procedūras, vadinasi, ji priimta į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inventorių.

    Tuo pat metu akcentuota, kad dėl sutarčių sąlygų negalima skelbti nei pristatytų vienetų skaičiaus, nei konkrečių susitarimų detalių. Įmonė teigia, kad sutartys buvo sudarytos tiesiogiai su Ukrainos valdžios institucijomis.

    „Pirmosios klajojančiosios amunicijos sistemos „Warmate 5“ Ukrainą pasiekė 2024 metais, tačiau dėl sutartinių įsipareigojimų negalime pateikti tiekimo detalių“, – sakė Remigius Wilkas.

    Ką gali „Warmate 5“

    „Warmate 5“ įvardijama kaip naujausia ir didžiausia „Warmate“ šeimos versija, skirta tiksliems smūgiams. Viešai nurodomos charakteristikos leidžia vertinti, kad tai priemonė, pritaikyta ilgesniam patruliavimui ir taikinių paieškai prieš ataką.

    Skelbiama, kad veikimo nuotolis gali siekti apie 100 kilometrų, priklausomai nuo oro sąlygų, reljefo ir užduoties. Teigiama, kad ore platforma gali išbūti iki 9 valandų, o skrydžio greitis gali būti apie 90 kilometrų per valandą, atakos metu didėjant iki maždaug 250 kilometrų per valandą.

    „Warmate 5“ numatoma naudoti su keičiama kovine galvute, kurios masė, pagal viešus aprašymus, gali siekti 5–10 kilogramų. Priklausomai nuo užduoties gali būti pasirenkamos skirtingos kovinės galvutės, pavyzdžiui, skeveldrinė sprogstamoji, termobarinė ar prieštankinė.

    Kodėl informacija galėjo būti slepiama

    Faktas, kad pirmosios sistemos, kaip teigiama, perduotos dar 2024 metais, o viešos detalės išryškėjo tik dabar, rodo, jog tiekimas galėjo būti sąmoningai neviešinamas. Tokia praktika karo metu nėra neįprasta, ypač kalbant apie naujas priemones, kurių skaičiai ir panaudojimo taktika gali būti jautri informacija.

    Ekspertinėje erdvėje dažnai pabrėžiama, kad klajojančioji amunicija leidžia lanksčiau naikinti tiek judančius, tiek stacionarius taikinius, o sprendimas dėl smūgio priimamas jau vykdant užduotį. Tai ypač aktualu, kai taikiniai greitai keičia vietą, o klasikinė artilerija ar raketos ne visada suteikia reikiamą reakcijos laiką.

    Ukraina jau kurį laiką naudoja ir kitus „Grupės WB“ sprendimus, o bendrovė yra skelbusi apie veiklą Ukrainoje, susijusią su technine priežiūra ir logistika. Toks buvimas vietoje paprastai leidžia greičiau remontuoti įrangą ir užtikrinti atsarginių dalių tiekimą.

  • „Grupa WB“ stiprina partnerystę su Lenkijos raketinėmis ir artilerijos pajėgomis: kas bus kuriama

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Grupa WB“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Raketinių pajėgų ir artilerijos mokymo centru. Šalys sutaria kurti nuolatinę, operacinę partnerystę, apimančią bendrus mokymus, demonstracinius projektus ir ekspertinę veiklą.

    Susitarimas numato ir analitines bei organizacines užduotis, susijusias su mokymo procesų tobulinimu ir sistemų panaudojimo praktika. Taip pat planuojami adaptaciniai ir infrastruktūriniai darbai, reikalingi parengti bei palaikyti mokymų bazę ir specialistų rengimą.

    Fokusas – mokymai ir technologijos

    Pasak šalių, dokumentas tęsia ankstesnę partnerystę ir sukuria rėmus naujiems bendriems darbams. Akcentuojama, kad tikslas nėra vien teorinis žinių apsikeitimas – siekiama praktinio sprendimų testavimo bei procedūrų, pagal kurias kariuomenė realiai naudoja modernias sistemas, suderinimo.

    „Artileriją laikome svarbiausiu užsakovu, nes per šią partnerystę „Grupa WB“ išaugo labiau, nei tikėtasi“, – sakė bendrovės viceprezidentas Adamas Bartosiewiczius.

    „Grupa WB“ pabrėžia, kad glaudi sąveika su Raketinių pajėgų ir artilerijos struktūromis ilgą laiką buvo vienas kertinių veiksnių, leidusių vystyti sprendimus ir plėsti produktų portfelį. Tokiose partnerystėse karinių vartotojų grįžtamasis ryšys dažnai tampa pagrindu techniniams patobulinimams ir greitesniam diegimui.

    Topaz, Fonet ir ankstesni sprendimai

    Pranešime kaip bendro vystymo pavyzdžiai minimi „Topaz“ ir „Fonet“ sprendimai, taip pat ankstesni įrankiai, skirti artilerijos ugnies valdymui, tarp jų artilerinis skaičiuotuvas UKART. Ši kryptis laikoma starto tašku, nuo kurio vėliau plėtėsi ir kitos „Grupa WB“ kuriamos sistemos.

    Nors detalės apie konkrečius naujus pirkimus ar terminus neatskleidžiamos, toks formatas paprastai leidžia greičiau suderinti mokymo turinį su realiomis kariuomenės procedūromis. Kartu tai sudaro sąlygas patikrinti, kaip tarpusavyje veikia ryšio, ugnies valdymo ir situacijos suvokimo elementai.

    Beįgulių sistemų plėtra ir Gladius

    „Grupa WB“ taip pat sieja beįgulių sistemų plėtrą su didėjančiais taikinių paieškos ir žvalgybos atstumais, kuriuos lemia augantis šiuolaikinės artilerijos ir raketinių priemonių nuotolis. Tokiose sąlygose ypač svarbios priemonės, leidžiančios stebėti didelius plotus ir greitai perduoti duomenis ugnies priemonėms.

    Kaip glaudaus bendradarbiavimo pavyzdys įvardijamas paieškos ir smogimo principu kuriamas sprendimas „Gladius“, kurio esmė – integruoti žvalgybą ir smūgį į vieną procesą. Tai atitinka platesnę tendenciją moderniose kariuomenėse, kai siekiama sutrumpinti laiką nuo taikinio aptikimo iki sprendimo priėmimo ir poveikio.