CP v2

Tag: Grupinio gyvenimo namai

  • Ignalinos rajone plečiamos paslaugos žmonėms su negalia: 930 tūkst. eurų projektas iki 2027 metų

    Ignalinos rajone plečiamos paslaugos žmonėms su negalia: 930 tūkst. eurų projektas iki 2027 metų

    Ignalinos rajono savivaldybėje birželio 3 dieną surengtas susitikimas, kuriame aptarta socialinių dirbtuvių veikla, jos plėtros poreikiai ir žmonėms su negalia skirtų paslaugų organizavimas savivaldybėje. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, administracijos atstovai, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė bei Daugėliškio socialinių dirbtuvių komanda.

    Pasak savivaldybės atstovų, daug dėmesio skirta praktiniams klausimams: socialinių darbuotojų ir kitų specialistų apmokėjimo tvarkai, taip pat paslaugų koordinavimui per atvejo vadybą. Aptartas ir atvejo vadybininko konkurso poreikis, nes šis vaidmuo svarbus užtikrinant, kad žmogui būtų parinktos tinkamos paslaugos ir jos veiktų nuosekliai.

    Infrastruktūra vietoje institucinės globos

    Susitikime taip pat pristatytas projektas Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra Ignalinos rajone. Jo esmė yra kurti bendruomenines alternatyvas institucinei globai, kad žmonės, turintys intelekto ir arba psichinę negalią, galėtų gyventi kuo savarankiškiau ir gauti pagalbą arčiau įprastos gyvenamosios aplinkos.

    Numatoma, kad įgyvendinus projektą Ignalinos rajone bus sukurta apsaugoto būsto infrastruktūra su 4 vietomis. Taip pat planuojama įsteigti grupinio gyvenimo namus su 10 vietų, kurie skirti tiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė, bet bendruomenėje teikiama pagalba.

    Be to, projekte numatytas dienos užimtumo centras su 20 vietų, kuris turėtų didinti paslaugų prieinamumą ir padėti užtikrinti prasmingą dienos veiklą. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbia grandimi tiek žmogaus savarankiškumo stiprinimui, tiek šeimų ir artimųjų naštos mažinimui.

    Kaina ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 929 771,23 eurų. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, o Daugėliškio krašto bendruomenė jame dalyvauja kaip partnerė.

    Planuojama projekto veiklų vykdymo pabaiga yra 2027 metų gegužės 31 dieną. Savivaldybė tikisi, kad suplanuotos investicijos padės išplėsti realias būsto ir užimtumo galimybes žmonėms su negalia bei sustiprins paslaugų tinklą rajone.

    Savivaldybės administracija

  • Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai žmonėms su negalia – apie projektą gyventojai bus supažindinti viešame informaciniame pristatyme. Susitikimas vyks gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre, kur klausimus galės užduoti visi norintys.

    Pagal pateiktą informaciją, Kvietiniuose, Cirulių g. 5, numatyta rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos g. 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus, kurie taptų viena iš bendruomeninių paslaugų alternatyvų stacionariai globai.

    Pristatyme dalyvaus savivaldybės projekto komanda ir atsakys į gyventojų klausimus apie planuojamus sprendimus, įgyvendinimo eigą bei paslaugų organizavimą. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti ir praktinius aspektus – nuo pastatų pritaikymo iki kasdienio gyvenimo organizavimo bei specialistų įsitraukimo.

    Klaipėdos rajone šiuo metu nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų, todėl žmonės, turintys intelekto ir arba psichikos negalią, dažnai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose toliau nuo artimųjų. Tokia praktika mažina galimybes išlaikyti ryšius su bendruomene ir apsunkina integraciją, ypač kai paslaugos sutelktos didelėse institucijose.

    Grupinio gyvenimo namų modelis siejamas su perėjimu prie bendruomeninių paslaugų, kai žmonėms sudaromos sąlygos gyventi artimesnėje įprastai aplinkai ir gauti individualizuotą pagalbą. Projektą įgyvendinus, Gargžduose ir Kvietiniuose turėtų atsirasti du tokie namai, o tai reikštų naują paslaugų etapą rajone ir daugiau pasirinkimo šeimoms.

  • Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre vyks informacinis pristatymas apie Gargžduose ir Kvietiniuose planuojamus įrengti grupinio gyvenimo namus žmonėms su negalia. Savivaldybė kviečia gyventojus atvykti, susipažinti su sprendiniais ir užduoti rūpimus klausimus.

    Pagal pateikiamą informaciją Kvietiniuose, Cirulių gatvėje 5, numatoma rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos gatvėje 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus.

    Pristatyme dalyvaus Savivaldybės projekto komanda, kuri pristatys projekto eigą, planuojamus terminus ir atsakys į bendruomenės klausimus. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti tiek praktinius aspektus, kaip infrastruktūra ar kaimynystės sprendimai, tiek ir paslaugos turinį.

    Savivaldybė pažymi, kad šiuo metu Klaipėdos rajone nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų. Dėl to žmonės, turintys intelekto ir ar psichikos negalią, neretai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose, dažnai toliau nuo artimųjų ir įprastos aplinkos.

    Grupinio gyvenimo namai laikomi bendruomeninių paslaugų forma, orientuota į savarankiškesnį gyvenimą ir kasdienę pagalbą, kai jos reikia. Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą būtų sudarytos sąlygos daugiau žmonių gyventi arčiau savo socialinių ryšių, dalyvauti bendruomenės veiklose ir stiprinti įtrauktį vietos aplinkoje.

  • Trakų Asmens su negalia gerovės taryba Švenčionyse: kokias paslaugas perima iš kitų savivaldybių

    Trakų Asmens su negalia gerovės taryba Švenčionyse: kokias paslaugas perima iš kitų savivaldybių

    Gegužės 7 dieną Trakų rajono savivaldybės Asmens su negalia gerovės taryba kartu su savivaldybės specialistais lankėsi Švenčionių rajono savivaldybėje. Vizitas skirtas stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir praktiškai įvertinti, kaip skirtingose savivaldybėse organizuojamos socialinės paslaugos žmonėms su negalia.

    Tokie išvažiuojamieji pasitarimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes savivaldybėms tenka derinti paslaugų plėtrą su augančiais individualios pagalbos poreikiais. Be to, visoje šalyje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų, todėl patirties apsikeitimas leidžia greičiau pritaikyti veikiančius sprendimus vietoje.

    Pažintis su Dienos globos centru

    Švenčionių rajone svečiai susipažino su Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Dienos globos centro „Asveja“ teikiamomis paslaugomis. Pristatytas paslaugų spektras ir infrastruktūra, kuri svarbi užtikrinant ne tik užimtumą, bet ir socialinių įgūdžių palaikymą bei pagalbą šeimoms.

    Švenčionių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė–Rouda vizito dalyviams apžvelgė savivaldybėje veikiančius pagalbos modelius. Aptarti sprendimai, kurie padeda paslaugas pritaikyti skirtingo amžiaus ir skirtingų poreikių žmonėms su negalia.

    Grupinio gyvenimo ir šeiminiai namai

    Vizito metu Trakų rajono savivaldybės atstovai taip pat apsilankė grupinio gyvenimo ir šeiminiuose namuose. Čia jie vertino gyvenamosios aplinkos pritaikymą, patalpų įrengimą ir kasdienės pagalbos organizavimą, kalbėjosi su gyventojais.

    Praktinė patirtis tokiose vietose leidžia geriau suprasti, kas veikia ne teorijoje, o kasdienybėje: nuo darbuotojų ir gyventojų santykio iki užimtumo organizavimo. Tai svarbu planuojant paslaugų kokybės gerinimą ir sprendžiant žmogiškųjų išteklių iššūkius, su kuriais susiduria dauguma savivaldybių.

    Terapinis ūkis ir prasmingas užimtumas

    Delegacija lankėsi ir VšĮ „Ugdančių patirčių namai“, kur pristatytas terapinis ūkis. Ši erdvė orientuota į jaunuolių gebėjimų stiprinimą, socialinių įgūdžių ugdymą ir prasmingą užimtumą per praktines veiklas bei patyriminį mokymąsi.

    Įstaigos vadovas Kristijonas Žičkus pristatė programos logiką ir pabrėžė tinkamos aplinkos svarbą vaiko bei jaunuolio raidai. Jo teigimu, daugeliu atvejų rezultatus lemia ne „sudėtingumas“, o aplinkos pritaikymas, nuosekli rutina ir aiškūs lūkesčiai.

    „Nėra sudėtingų vaikų, yra tik netinkama aplinka, o tinkamoje aplinkoje vaikai gali atskleisti geriausias savo savybes“, – sakė Kristijonas Žičkus.

    Trakų rajono savivaldybės atstovai akcentavo, kad vizitas buvo naudingas ieškant konkrečių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti savo savivaldybėje. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Irenos Stankevičės, tokie susitikimai padeda perimti gerąsias praktikas, stiprina bendradarbiavimą ir sudaro pagrindą geriau atliepti žmonių su negalia ir jų artimųjų poreikius.

  • Švenčionių rajone savivaldybės dalijosi patirtimi: kokie sprendimai gerina paslaugas negaliai

    Gegužės 7 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje vyko savivaldybių pasidalijimo gerąja patirtimi vizitas, skirtas socialinių paslaugų asmenims su negalia organizavimui. Į Švenčionių rajoną atvyko Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Stankevičė, Asmens su negalia gerovės tarybos ir socialinių paslaugų įstaigų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip skirtingi sprendimai veikia kasdienybėje: nuo paslaugų prieinamumo iki bendruomeninių iniciatyvų, padedančių žmonėms gyventi savarankiškiau. Tokie vizitai savivaldybėms svarbūs ir dėl to, kad leidžia greičiau atsirinkti pasiteisinančius modelius, o ne kiekvienai atskirai kurti juos nuo pradžių.

    Vizitas pradėtas Pabradėje

    Pirmoji stotelė buvo Pabradėje veikiantis dienos centras „Asveja“. Čia svečius pasitiko Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rauda ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro direktorius Miroslavas Lazdinis.

    Susitikimo metu aptarta, kokios paslaugos rajone teikiamos asmenims su negalia, kokie iššūkiai kyla planuojant pagalbą ir kokios kryptys laikomos prioritetinėmis. Daug dėmesio skirta bendruomeninių paslaugų plėtrai, individualių poreikių vertinimui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

    Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Virvičienė ir dienos centro „Asveja“ socialinė darbuotoja Evelina Kindurytė pristatė kasdienę centro veiklą. Delegacija vietoje susipažino, kaip organizuojamas užimtumas, kaip derinamos skirtingos pagalbos formos ir kokiais sprendimais siekiama užtikrinti saugią, žmogui pritaikytą aplinką.

    Terapinis ūkis ir savarankiškumo ugdymas

    Vėliau delegacija lankėsi Seno Strūnaičio kaime, kur NVO „Ugdymo patirčių namai“ įkūrė terapinį ūkį. Ši erdvė orientuota į jaunuolių socialinių įgūdžių ugdymą, prasmingą užimtumą ir gebėjimų stiprinimą per praktinę veiklą.

    NVO „Ugdymo patirčių namai“ vadovas Kristijonas Žičkus pristatė programos logiką ir jos naudą dalyviams, akcentuodamas terapinės aplinkos reikšmę motyvacijai bei pasitikėjimui savimi. Pasak organizatorių, toks modelis padeda kurti aiškią dienotvarkę ir kartu lavinti kasdienius įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui.

    Svečiai taip pat apsilankė Nijolės Genytės grupinio gyvenimo namuose. Čia aptarti praktiniai sprendimai, kurie padeda žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje kuo savarankiškiau, išlaikant reikalingą pagalbos lygį ir užtikrinant saugumą.

    Kodėl tokie susitikimai svarbūs

    Vizite dalyvavo ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Lazdinienė bei asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė. Pasak savivaldybių atstovų, gerosios patirties perėmimas padeda greičiau identifikuoti, kas veikia realiomis sąlygomis, ir kur reikia papildomų resursų.

    Tokie vizitai tampa ne tik proga pristatyti taikomus modelius, bet ir platforma suderinti bendras kryptis, ypač kai socialinių paslaugų kokybė priklauso nuo nuoseklaus koordinavimo tarp savivaldybių, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Praktinių pavyzdžių pažinimas dažnai virsta konkrečiais sprendimais, kurie vėliau pritaikomi ir kitose savivaldybėse.

    Informaciją parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

  • Akmenės delegacija Kelmėje: kokias socialinės globos ir įtraukties praktikas parsiveš svečiai

    Akmenės delegacija Kelmėje: kokias socialinės globos ir įtraukties praktikas parsiveš svečiai

    2026 metais balandžio 29 dieną Kelmės rajono savivaldybėje lankėsi Akmenės rajono savivaldybės asmenų su negalia gerovės tarybos nariai. Vizito metu aptarti Kelmės tarybos darbai ir numatomi šių metų prioritetai, susiję su paslaugų prieinamumu ir įtrauktimi.

    Tokie tarpsavivaldybiniai susitikimai dažnėja, nes savivaldybėms tenka spręsti panašius iššūkius: augant paslaugų poreikiui reikia užtikrinti jų kokybę, tęstinumą ir aiškią koordinaciją. Praktikų perėmimas padeda greičiau įsidiegti veikiančius sprendimus, ypač socialinės globos ir dienos užimtumo srityse.

    Vizitas į Kelmės darželį

    Svečiai apsilankė Kelmės „Kūlverstuko“ lopšelyje-darželyje. Įstaigos direktorė Jovita Uljanovienė pristatė vaikų dienos socialinės globos grupę ir akcentavo, kad paslaugos čia orientuotos į vaiko poreikius bei šeimos kasdienybės palengvinimą.

    Vizito metu apžiūrėtos moderniai įrengtos erdvės: kineziterapijos, sensorinis ir STEAM kabinetai, taip pat nusiraminimo kambarys. Tokios aplinkos leidžia derinti ugdymą su pagalbos priemonėmis ir kurti ramesnę, vaikui saugią dienos rutiną.

    Specialioji mokykla ir dienos centras

    Vėliau delegacija lankėsi Kelmės specialiojoje mokykloje, kur direktorė Dalia Viliūnienė pristatė dienos socialinės globos centro veiklą. Buvo aptarti įgyvendinti pokyčiai, tolesni planai ir praktiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti paslaugų kokybę.

    Svečiai apžiūrėjo atnaujintus kabinetus ir sutvarkytą mokyklos kiemo infrastruktūrą. Tinkamai pritaikyta aplinka svarbi ne tik ugdymui, bet ir savarankiškumo ugdymui bei kasdieniam judėjimui.

    Grupinio gyvenimo namų patirtis

    Vizito programoje buvo ir Akmenės svečių apsilankymas Lupikų grupinio gyvenimo namuose. Čia jie apžiūrėjo patalpas, bendravo su darbuotojais ir gyventojais, aptarė kasdienes veiklas bei organizacinius sprendimus.

    Susitikimuose daug dėmesio skiriama praktikai, nes grupinio gyvenimo namuose svarbiausi tampa ne vien infrastruktūros klausimai, bet ir komandų pasirengimas, užimtumo organizavimas, gyventojų savarankiškumo skatinimas. Kelmės rajono savivaldybė tikisi, kad svečiai parsiveš idėjų, kurios pravers planuojant paslaugų plėtrą Akmenės rajone.

  • Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Kauno regiono savivaldybių pasitarimas, skirtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Susitikime dalyvavo savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys buvo skirtas tam, kaip Kauno regionas juda nuo institucinės globos link bendruomenėje teikiamų paslaugų ir ar savivaldybės pasirengusios numatytiems pokyčiams iki 2030 metų. Aptarta, kokių paslaugų trūksta labiausiai ir kuriose vietovėse prieinamumas išlieka ribotas.

    Diskusijose akcentuota, kad alternatyvos institucinei globai turi apimti ne tik apgyvendinimą, bet ir kasdienę pagalbą, socialinių įgūdžių ugdymą bei šeimų konsultavimą. Taip pat kalbėta apie augantį paslaugų poreikį ir praktinius iššūkius, kai savivaldybėms tenka vienu metu plėsti infrastruktūrą ir užtikrinti pakankamus specialistų išteklius.

    Jonavos rajono savivaldybės ir negalios srityje veikiančių organizacijų atstovai pristatė vietoje plėtojamas bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia. Jie taip pat aptarė suplanuotas investicijas į grupinio gyvenimo namų ir apsaugoto būsto infrastruktūrą bei tolesnes paslaugų plėtros kryptis.

    Pasitarimas ministerijoje savivaldybių atstovams tapo proga palyginti skirtingus sprendimus ir aptarti bendrus klausimus, susijusius su paslaugų kokybe bei tęstinumu. Sutarta, kad gerosios praktikos dalijimasis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra vieni svarbiausių veiksnių, siekiant, kad bendruomeninės paslaugos taptų realia ir prieinama alternatyva institucinei globai.