Prieš 150 metų aprašytos, kaip „išnykusios milžiniškos gervės“, kaulų liekanos iš tiesų priklausė visai kitam paukščiui – paprastajai gervei (Grus grus).
Tokią išvadą pateikė mokslininkai, ištyrę senovinę DNR iš įvairiose Europos vietose rastų gervių kaulų, skelbia „ScienceAlert“.
1870 metais prancūzų biologas Alphonse’as Milne-Edwardsas, remdamasis vien kaulų dydžiu ir forma, nusprendė, kad labai stambus senovinis kojos kaulas iš urvo Pietų Prancūzijoje negalėjo priklausyti šiuolaikinėms gervei.
Tuomet jis šiuos vėlyvojo pleistoceno laikotarpio kaulus priskyrė tariamai išnykusiai rūšiai ir ją pavadino Grus primigenia, tačiau šios „milžiniškos gervės“ tapatybė vėliau ne kartą kėlė ginčų.
Kaip DNR pakeitė seną klasifikaciją
Naujajame tyrime paleoekologas Johnas Stewartas iš Bornmuto universiteto su kolegomis rėmėsi ne vien kaulų palyginimais, o senovinės DNR analize, kuri pastaraisiais dešimtmečiais tapo svarbiu įrankiu aiškinantis senų radinių kilmę.
Metodas paprastai apima kaulo gręžimą ir švaraus miltelių mėginio paėmimą iš vidaus – iš jo išgaunama ir padauginama DNR, kad būtų galima lyginti genetinius požymius.
Tyrėjai analizavo 18 senovinių gervių kaulų, rastų Anglijoje, Velse, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Balearų salose. Į imtį pateko ir skirtingo dydžio paprastųjų gervių kaulai, taip pat keli anksčiau priskirti Grus primigenia.
Rezultatas buvo vienareikšmis: aiškių genetinių skirtumų tarp ištirtų egzempliorių nerasta – visi jie atitiko paprastąją gervę, nepaisant ryškių išvaizdos ir dydžio skirtumų.
Kodėl „milžiniška gervė“ galėjo atrodyti kaip atskira rūšis
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad gervei būdingas ryškus lytinis dimorfizmas – patinai gali būti didesni, o patelės mažesnės. Tai galėjo prisidėti prie ankstesnių spėlionių, esą egzistavo dvi skirtingos rūšys.
Vis dėlto tyrėjai negalėjo tiesiogiai ištirti paties Milne-Edwardso aprašyto etaloninio kaulo, saugomo Paryžiaus Muséum national d’Histoire naturelle – jis laikomas pernelyg vertingu, kad būtų galima gręžti ir imti mėginį.
Dėl to, kaip pažymi autoriai, teoriškai lieka nedidelė tikimybė, jog originalus radinys galėjo priklausyti kitam paukščiui, tačiau turimi duomenys rodo, kad tai mažai tikėtina.
Tyrimas kelia ir naują klausimą: kodėl po 11 amžiaus paprastosios gervės vidutiniškai ėmė mažėti? Autoriai svarsto, kad tai galėtų būti susiję su klimato kaita ar žmonių veikla, pavyzdžiui, šlapynių sausinimu, tačiau pabrėžia, jog kol kas tai tėra spėlionės.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Royal Society Open Science“.