Įprotis per naktį dantų protezą palikti stiklinėje vandens ilgą laiką buvo laikomas „saugia“ praktika, tačiau šiandien odontologai vis dažniau ragina ją vertinti atsargiau. Naujesnės rekomendacijos labiau akcentuoja higieną ir mikroorganizmų dauginimosi sąlygų mažinimą, ypač vyresniame amžiuje.
Anksčiau protezų mirkymas vandenyje buvo siejamas su baime, kad medžiaga gali išdžiūti ir deformuotis, ypač kalbant apie akrilinius protezus. Vis dėlto šiuolaikinėje praktikoje vieno universalaus patarimo visiems nebėra: daug kas priklauso nuo protezo tipo, medžiagų ir individualių gydytojo nurodymų.
Kodėl nuolatinė drėgmė gali pakenkti?
Odontologai pabrėžia, kad nuolat drėgna aplinka palengvina apnašų biofilmo formavimąsi. Biofilme gali kauptis bakterijos ir grybeliai, o tai didina burnos gleivinės sudirginimo, uždegimų ir nemalonaus kvapo riziką, ypač jei protezas nevalomas kruopščiai.
Praktikoje tai reiškia, kad protezą, jau nuvalytą pagal rekomenduojamą rutiną, neretai patariama laikyti švariame, sausame ir vėdinamame dėkle. Toks laikymas gali sumažinti mikroorganizmams palankias sąlygas, tačiau svarbiausia išlieka reguliarus ir taisyklingas valymas.
„Dabartinė įprasta rekomendacija po valymo yra protezą laikyti švariame, sausame ir vėdinamame dėkle, kad būtų mažinama bakterijų ir grybelių dauginimosi tikimybė“, – sakė gydytoja odontologė.
Kasdienė priežiūra: kas svarbiausia?
Specialistai pabrėžia, kad protezo priežiūra turi būti nuosekli: po valgio jį verta perplauti, o kruopštesnį valymą atlikti bent ryte ir vakare. Tam paprastai rekomenduojamas protezams skirtas šepetėlis ir priemonės, pritaikytos būtent tokioms konstrukcijoms.
Taip pat dažnai primenama vengti karšto vandens, nes jis gali prisidėti prie kai kurių medžiagų pokyčių. Jei naudojamos valomosios tabletės ar tirpalai, jų paskirtis yra padėti mažinti apnašas ir mikroorganizmų kiekį, tačiau jos neatstoja mechaninio valymo.
Miegoti su protezu: kada tai tampa problema?
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad protezo nešiojimas miegant kai kuriems žmonėms gali didinti gleivinės sudirginimą ir uždegimų tikimybę, o vyresniems ar turintiems gretutinių ligų svarbus tampa ir infekcijų prevencijos aspektas. Mokslinėje literatūroje aprašytos sąsajos tarp miegojimo su išimamais protezais ir didesnės plaučių uždegimo rizikos vyresniame amžiuje, ypač kai burnos higiena prastesnė.
Svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog protezas tiesiogiai „sukelia“ plaučių uždegimą. Riziką gali lemti keli veiksniai: amžius, rijimo sutrikimai, gretutinės ligos, burnos ir protezo higiena bei tai, kiek mikroorganizmų susikaupia ant paviršių.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į odontologą?
Jei protezas staiga pradėjo spausti, trinti ar sukelti skausmą, tai nėra „normalus prisitaikymas“, kurį reikėtų tiesiog ištverti. Protezai laikui bėgant gali prasčiau priglusti dėl natūralių burnos pokyčių ir medžiagų dėvėjimosi, todėl periodinės patikros yra svarbios.
Taip pat reikėtų kreiptis, jei atsiranda žaizdelių, baltų apnašų, nuolatinis nemalonus kvapas nepraeina net po valymo, protezas įtrūko, deformavosi ar akivaizdžiai kliba. Laikini fiksavimo klijai gali padėti trumpam, tačiau jie nepakeičia profesionalaus įvertinimo ir korekcijos.
Galiausiai odontologai primena: geriausias sprendimas dažnai nėra vien „vanduo ar ne vanduo“, o individualiai parinkta rutina pagal protezo tipą. Jei po protezo pagaminimo gavote konkrečias instrukcijas, jų reikėtų laikytis, o kilus abejonėms pasitarti per kontrolinį vizitą.
