CP v2

Tag: Grybų patiekalai

  • Daug kas čia suklysta plaudami voveraites: dėl to jos apkartsta ir tampa guminės

    Voveraitės daugeliui yra vieni laukiamiausių sezono grybų, tačiau virtuvėje jos neretai nuvilia: patamsėja, apkartsta arba tampa guminės. Dažniausia to priežastis nėra „blogi grybai“, o netinkamas valymas, laikymas ir kepimo temperatūra.

    Kartumas voveraitėse gali sustiprėti dėl natūralių junginių, ypač terpenoidų, kuriuos grybas naudoja kaip apsaugą gamtoje. Kai grybai ilgiau pastovi šilumoje arba laikomi uždaroje taroje be vėdinimo, šių medžiagų pojūtis gali tapti ryškesnis, o skonis – aštresnis ir nemalonesnis.

    Įtakos turi ir gamtinės sąlygos: per sausras voveraitės auga lėčiau ir gali kaupti intensyvesnį poskonį, o po staigių orų pokyčių jų aromatas kartais būna mažiau švarus. Dėl to svarbu ne tik kaip grybai apdorojami, bet ir kada jie renkami bei kaip greitai paruošiami namuose.

    Didžiausia klaida – plovimas

    Voveraitės sugeria vandenį, todėl ilgai mirkomos ar plaunamos po stipria srove praranda tekstūrą. Perteklinė drėgmė vėliau keptuvėje virsta garais, grybai pradeda troškintis savo sultyse ir tampa minkšti, praradę traškumą.

    Praktiškas būdas – pirmiausia grybų nepermirkyti, o greitai nuvalyti nuo miško šiukšlių, smėlio ir spyglių. Jei reikia vandens, jis turi būti trumpas ir švelnus, po to voveraites būtina gerai nusausinti, kad į keptuvę nepatektų drėgmės perteklius.

    Kepimas: temperatūra ir druska

    Guminė konsistencija dažniausiai atsiranda, kai voveraitės dedamos į neįkaitusią keptuvę. Tada jos ne apskrunda, o pirma išleidžia vandenį ir pradeda virti, todėl skonis tampa blankesnis, o kartumas – labiau juntamas.

    Svarbu ir kiekis: sudėjus per daug grybų vienu metu, keptuvė atvėsta, o masė ima troškintis. Dar viena klaida – per anksti sūdyti: druska ištraukia skystį, todėl grybai greičiau suminkštėja, o tekstūra prastėja.

    Kaip saugiai užšaldyti

    Jei voveraites planuojate šaldyti, prieš tai verta jas trumpai apvirti apie 5 minutes, tuomet greitai atvėsinti šaltame vandenyje ir kruopščiai nusausinti. Taip sumažinama fermentacijos rizika ir lengviau išlaikomas skonis, o atitirpinus grybai būna stabilesnės tekstūros.

    Jei vis dėlto patiekale jaučiamas kartumas, jį dažniausiai lengviausia sušvelninti padaže ar sriuboje, naudojant riebesnę grietinėlę ir aromatinius priedus, pavyzdžiui, česnaką bei petražoles. O kai konsistencija nuvilia, grybų masę galima sutrinti ir panaudoti kaip pagrindą įdarams ar tirštoms sriuboms.

  • Triukas be miltų: šis pievagrybių padažas išeina tirštas ir kreminis, nors receptas paprastas

    Tirštą pievagrybių padažą galima pagaminti be nė gramo miltų, o tekstūrą sukurti visai kitu būdu. Vietoj įprasto užkepinimo riebaluose ar krakmolo šiame variante tirštumą suteikia lydytas sūrelis, kuris kaitinamas tolygiai ištirpsta ir susijungia su pievagrybių išsiskyrusiomis sultimis.

    Šiluma čia daro du darbus: pirmiausia išgarina pievagrybių vandenį, o tada leidžia jiems gražiai apskrusti ir sustiprinti umami skonį. Papildomas akcentas pasiekiamas sojų padažu ir čiobreliais, todėl padažas tampa aromatingas net ir be sultinio ar sudėtingų priedų.

    Vis dėlto verta prisiminti, kad lydytas sūrelis ir sviestas yra sotieji riebalai, kurių perteklius mityboje siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tokį padažą geriausia laikyti skaniu, bet ne kasdieniu pasirinkimu, o porciją subalansuoti daržovėmis ir mažiau riebiais pagrindiniais patiekalais.

    Kaip sutirštinti be miltų?

    Jei lydyto sūrelio namuose nėra, tirštumą galima išgauti ir kitais būdais. Grietinėlė, kaitinama ant silpnos ugnies, natūraliai sutirštėja, o dalį apkepintų pievagrybių galima sutrinti ir grąžinti į padažą, kad jis taptų vientisas.

    Dar viena neutrali išeitis yra virtas bulvių gabalėlis arba šaukštas bulvių košės, kurie suteikia kremiškumo pernelyg nepakeisdami skonio. Svarbiausia padažą kaitinti neskubant ir maišyti, kad tekstūra būtų lygi, o prieskoniai pasiskirstytų tolygiai.

    Greitas tiršto padažo receptas

    Reikės 500 gramų pievagrybių, 150 gramų kreminio arba žolelių lydyto sūrelio, 1 svogūno ir 2 česnako skiltelių. Taip pat pravers apie 30 gramų lydyto sviesto, apie 15 gramų sojų padažo, čiobreliai, druska, pipirai ir petražolės.

    Pirmiausia gerai nusausintus pievagrybius supjaustykite plonai ir apkepkite, kad išgaruotų skystis ir jie pradėtų ruduoti. Tuomet sudėkite svogūną, vėliau česnaką, čiobrelius ir sojų padažą, o pabaigoje įmaišykite gabalėliais supjaustytą sūrelį ir kaitinkite, kol padažas taps tirštas ir kreminis.

    Patiekti galima su bulviniais blynais, virtiniais, kruopomis ar mėsa, o norint lengvesnio varianto tiks ir su daržovėmis bei kepta vištiena. Petražolės pabaigoje suteiks gaivumo ir subalansuos sodresnį pieno produktų skonį.

  • Ne obuoliai, o pievagrybiai: šie racuchai taip nustebina, kad tinka net uošvei

    Racuchai dažniausiai kepami saldūs, su obuoliais ir cukrumi, tačiau vis dažniau virtuvėse grįžta ir sotesnės, pikantiškos versijos. Vienas paprasčiausių būdų atnaujinti receptą – vietoj vaisių į tešlą įmaišyti pievagrybių, svogūno ir žolelių, kad blynai tiktų ir vakarienei.

    Pagrindinis skirtumas – grybai elgiasi kitaip nei obuoliai: žali pievagrybiai kepdami greitai išskiria drėgmę. Jei juos tiesiog supjaustysite ir sudėsite į tešlą, racuchai gali prarasti purumą, o vidus tapti sunkus ir guminis.

    Kad tešla išliktų lengva, pievagrybius geriausia trumpai apkepinti, kol išgaruos skystis, o tuomet visiškai atvėsinti. Tik atvėsusius grybus verta maišyti į mielinę masę, nes šilti ingredientai gali „išlepinti“ tešlą ir pabloginti jos struktūrą.

    Tokie racuchai patogūs tuo, kad jų skonis lengvai pritaikomas: svogūnas suteikia salstelėjusio aštrumo, o žalumynai įneša gaivos. Kepant svarbu palaikyti vidutinę aliejaus temperatūrą, kad plutelė apskrustų, bet vidus spėtų iškepti ir liktų minkštas.

    Patiekimui tinka ne cukrus, o sūresni priedai: natūralus jogurtas, grietinė, varškės užtepėlė ar lengvas padažas su česnaku. Jei norisi dar sodresnio rezultato, į tešlą galima įmaišyti tarkuoto kietojo sūrio, tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – grybai turi būti apkepinti ir atvėsinti.