CP v2

Tag: Grynieji pinigai

  • Euro banknotai keičiasi iš esmės: ECB kviečia balsuoti, kas atsidurs ant naujų kupiūrų

    Euro banknotai keičiasi iš esmės: ECB kviečia balsuoti, kas atsidurs ant naujų kupiūrų

    Euro banknotų dizainas artėja prie didžiausių pokyčių per du dešimtmečius: Europos Centrinis Bankas pateikė 10 finalinių variantų ir kviečia gyventojus išreikšti nuomonę. Vieša apklausa yra vienas svarbiausių etapų, po kurio bus sprendžiama, kaip atrodys naujos kupiūros.

    ECB skelbia, kad išnagrinėta daugiau nei 1 200 idėjų, tačiau į finalą pateko dvi kryptys, turinčios atspindėti bendrą Europos tapatybę. Siūlomos temos apima kultūros asmenybes arba gamtos motyvus, susietus su Europos Sąjungos institucijomis.

    Du keliai: kultūra arba gamta

    Kultūros tema siūlo ant banknotų įamžinti istorines asmenybes, palikusias ryškų pėdsaką mene, moksle ir literatūroje. Tarp kandidatų minimi operos žvaigždė Maria Callas, kompozitorius Ludwigas van Beethovenas ir mokslininkė Marie Curie.

    Taip pat siūloma pagerbti rašytoją Miguelį de Cervantesą, renesanso kūrėją ir mąstytoją Leonardo da Vinci bei taikos aktyvistę Berthą von Suttner. Skirtingiems nominalams numatyti skirtingi žmonės, kad serija sudarytų vientisą pasakojimą.

    Gamtos tema remiasi Europos biologinės įvairovės idėja: banknotuose būtų vaizduojami paukščiai ir upių kraštovaizdžiai. Kitoje pusėje numatytos Europos Sąjungos institucijos, taip pabrėžiant bendrą erdvę ir sprendimų priėmimą.

    Kaip vyks balsavimas?

    ECB prezidentė Christine Lagarde pristatė finalinius dizainus ir paragino europiečius prisidėti prie sprendimo. Gyventojai gali rinktis iš penkių dizaino krypčių kiekvienai temai, o variantai skiriasi nuo minimalistinių iki labiau tradicinių.

    Apklausa vykdoma ECB interneto svetainėje, o surinkti rezultatai bus naudojami kaip visuomenės nuomonės atspindys, prieš priimant galutinį sprendimą. Galutinį dizainą tvirtins ECB valdymo organai, įvertinę ir estetiką, ir praktinius saugumo kriterijus.

    Kada pasirodys naujos kupiūros?

    ECB planuoja, kad po viešos konsultacijos prasidės techninis parengimas, įskaitant apsaugos priemonių integravimą ir gamybos procesus. Pagal dabartinį grafiką nauji banknotai apyvartoje turėtų pasirodyti nuo 2026 metų pabaigos.

    Atnaujinimo tikslas – ne tik suteikti kupiūroms naują išvaizdą, bet ir stiprinti pasitikėjimą grynaisiais pinigais, kurie euro zonoje išlieka plačiai naudojami. Kartu tai yra signalas, kad net skaitmeninių atsiskaitymų eroje grynieji pinigai išlieka svarbia pasirinkimo dalimi.

  • Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Lagarde nuramina: skaitmeninis euras grynųjų neišstums, bet Europa siekia atsikratyti priklausomybės

    Kas keisis su skaitmeniniu euru?

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde sako, kad skaitmeninis euras bus papildoma atsiskaitymo priemonė, o ne grynųjų pinigų pakaitalas. Pasak jos, projekto tikslas nėra sekti gyventojų mokėjimus, o užtikrinti, kad viešieji pinigai būtų prieinami ir skaitmeninėje erdvėje.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Europos Parlamentas patvirtino derybinį mandatą teisėkūros procesui. Tai reiškia, kad po ilgiau užsitęsusių diskusijų dėl privatumo ir praktinio įgyvendinimo projektas žengia į naują etapą.

    „Skaitmeninis euras papildys grynuosius, o ne juos pakeis“, – sakė Christine Lagarde.

    Anot ECB, skaitmeninis euras būtų centrinio banko leidžiami pinigai, skirti kasdieniams atsiskaitymams, panašiai kaip banknotai ir monetos, tik skaitmenine forma. Tokia priemonė būtų laikoma teisėta mokėjimo priemone euro zonoje.

    Privatumas ir teisėta mokėjimo priemonė

    Viena pagrindinių kritikos krypčių Europos Parlamente buvo susijusi su privatumu ir baime, kad nauja sistema leistų institucijoms matyti žmonių pirkinius. Lagarde tvirtina, kad skaitmeninis euras nėra kuriamas kaip kontrolės įrankis ir kad grynieji išliks, o jų vaidmuo bus stiprinamas.

    „Grynieji ir skaitmeninis euras bus teisėta mokėjimo priemonė, vadinasi, niekur Europoje negalės pasakyti, kad banknotų nepriima“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB vadovė taip pat pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pristatyti atnaujintą banknotų strategiją. Tai signalizuoja, kad institucija siekia ne tik diegti skaitmeninius sprendimus, bet ir modernizuoti grynųjų pinigų vizualinę bei praktinę koncepciją.

    Kodėl Europa spaudžia projektą?

    Lagarde išskiria ir geopolitinį bei ekonominį motyvą: Europos siekį didinti strateginę autonomiją mokėjimų srityje. ECB vertinimu, didelė dalis atsiskaitymų kortelėmis Europoje remiasi infrastruktūra, kuri priklauso ne Europos kapitalui.

    Jos teigimu, tai kuria priklausomybę nuo užsienio mokėjimų tinklų ir didina pažeidžiamumą krizių ar geopolitinės įtampos metu. Skaitmeninis euras čia būtų suvokiamas kaip europinis atsparumo elementas, padedantis užtikrinti, kad baziniai atsiskaitymai veiktų patikimai ir vietos lygmeniu.

    „Mums reikia europinio sprendimo, nes norime būti suverenūs namuose“, – sakė Christine Lagarde.

    Teisėkūros derybos toliau vyks tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, o galutinis modelis priklausys nuo politinių kompromisų dėl privatumo, naudojimo ribų ir praktinio veikimo. Pagal viešai aptariamą kryptį, siekiama, kad sprendimai būtų priimti iki 2026 metų pabaigos.

  • Lenkijos PWPW apie grynųjų ateitį: jų poreikis augs, o krizėse tai svarbiausia atsarga

    Lenkijos vertybinių popierių spaustuvė PWPW teigia, kad artimiausiais metais grynųjų pinigų poreikis gali didėti ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Institucijos atstovų vertinimu, grynieji išlieka svarbiausia atsarga situacijoms, kai sutrinka įprasti atsiskaitymo būdai.

    PWPW yra strateginės reikšmės organizacija, kuri gamina banknotus ir valstybinius dokumentus, o taip pat kuria skaitmeninės tapatybės ir elektroninio parašo sprendimus. Dėl tokio profilio jai taikomi ypač griežti kibernetinio saugumo reikalavimai.

    Grynieji kaip atsarga krizei

    PWPW atstovai akcentuoja, kad grynųjų stiprybė yra paprasta: jie veikia net tada, kai neveikia skaitmeniniai kanalai. Karo, plataus masto elektros tiekimo sutrikimų ar kibernetinių incidentų atveju mokėjimų infrastruktūra gali būti ribota, o grynieji leidžia išlaikyti bent minimalią ekonominę apyvartą.

    Institucija pabrėžia, kad skaitmeniniai mokėjimai ir toliau plėsis, tačiau tai nereiškia grynųjų pabaigos. Priešingai, didėjant rizikų suvokimui, gyventojai ir verslai linkę turėti fizinių pinigų nenumatytiems atvejams.

    Augantis dėmesys saugumui ir technologijoms

    Kadangi PWPW dirba su jautriomis sistemomis ir duomenimis, didelė dalis investicijų skiriama kibernetinei higienai ir infrastruktūros atsparumui. Tokiose organizacijose svarbu ne tik apsauga nuo įsilaužimų, bet ir veiklos tęstinumas, atsarginės procedūros bei darbuotojų mokymai.

    PWPW taip pat mini dirbtinio intelekto pritaikymą veikloje, tačiau pabrėžia, kad jis turi būti diegiamas atsargiai, laikantis saugumo ir atitikties reikalavimų. Toks požiūris būdingas institucijoms, kurios vienu metu dirba ir su fiziniu saugumu, ir su skaitmeninėmis tapatybės sistemomis.

    Veikla už Lenkijos ribų

    PWPW pristato save kaip reikšmingą žaidėją Vidurio ir Rytų Europoje, o dalį sprendimų eksportuoja į kitas rinkas. Institucija yra gaminusi banknotus ir už Europos ribų, taip diversifikuodama veiklą ir stiprindama kompetencijas saugių dokumentų srityje.

    PWPW žinutė paprasta: skaitmenizacija auga, bet grynieji išlieka kritiškai svarbūs kaip atsarginis, nuo skaitmeninių sistemų nepriklausomas sprendimas. Todėl, jų vertinimu, grynųjų paklausa neturėtų trauktis taip greitai, kaip dažnai prognozuojama.

  • Lenkijos centrinis bankas gina grynuosius: apyvartoje 114 mlrd. eurų, aukso atsargos auga

    Diskusijoms dėl grynųjų pinigų ateities Europoje aštrėjant, Lenkijos centrinis bankas pabrėžia, kad grynieji išlieka svarbia finansinio saugumo grandimi. Narodowy Bank Polski (NBP) teigia, jog šalyje įgyvendinama Nacionalinė grynųjų apyvartos saugumo strategija jau laikoma pavyzdžiu kitoms valstybėms.

    NBP valdybos narys Arturas Sobońas interviu Lenkijos žiniasklaidai akcentavo, kad strategijos tikslas yra užtikrinti pakankamą banknotų ir monetų kiekį mokėjimų sistemoje net sutrikus įprastiems atsiskaitymo kanalams. Toks požiūris siejamas ir su platesnėmis tendencijomis, kai dalis šalių, stipriai plėtusių atsiskaitymus tik kortelėmis ar programėlėmis, vėl grįžta prie rekomendacijų turėti grynųjų nenumatytiems atvejams.

    Grynųjų kiekis ir prieinamumas

    NBP skaičiavimu, Lenkijoje apyvartoje šiuo metu yra apie 497 mlrd. zlotų, tai sudaro maždaug 114 mlrd. eurų. Bankas pabrėžia, kad grynieji reikalingi ne tik kasdieniams atsiskaitymams, bet ir kaip atsarginė priemonė, jei sutriktų elektroninių mokėjimų infrastruktūra.

    Strategija apima ne vien centrinio banko, kaip pinigų emitento, vaidmenį, bet ir praktinį bendradarbiavimo modelį su komerciniais bankais bei viešuoju sektoriumi. NBP teigimu, be šios partnerystės neįmanoma užtikrinti stabilaus grynųjų tiekimo ir jų prieinamumo gyventojams.

    Bankas taip pat nurodo, kad pavyko stabilizuoti bankomatų operatoriams tenkančių mokesčių aplinką, o nors bankomatų skaičius kai kuriais metais mažėja, išgryninimo vietų tinklas iš esmės išlieka stabilus. Augančiu potencialu įvardijamos ir galimybės išsiimti nedideles sumas prekybos vietų kasose, nors kol kas tai sudaro mažą bendros gryninimo apimties dalį.

    Auksas ir rezervų struktūra

    Kartu su grynųjų vaidmens gynimu NBP aktyviai didina tarptautines atsargas, pirmiausia auksą. NBP skelbia jau sukaupęs 614 tonų aukso, o tikslas įvardijamas 700 tonų, taip siekiant stiprinti rezervų patikimumą ir diversifikaciją.

    „Aukso atsargos didina šalies saugumą ir ekonomikos patikimumą, o didesnė jų dalis leidžia subalansuoti rezervus tarp užsienio valiutų ir aukso“, – sakė Arturas Sobońas.

    NBP aiškina, kad auganti aukso kaina, didėjant turimam kiekiui, teigiamai veikia banko kapitalą, tačiau tai nėra realizuotas pelnas, nes auksas nėra parduodamas. Pasak banko atstovo, vadinamasis nerealizuotas prieaugis, susijęs su sukauptu auksu, siekia apie 150 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 35 mlrd. eurų.

    Rezervai be kriptoturto

    NBP pabrėžia, kad tarptautinių rezervų portfelyje numatyta vieta ir modernesnėms investavimo formoms, pavyzdžiui, biržoje prekiaujamiems fondams, susietiems su akcijų indeksais. Vis dėlto bankas akcentuoja, kad jo rezervuose nėra kriptoturto, o prioritetas teikiamas likvidžioms ir kredito rizikos neturinčioms arba ją minimalizuojančioms priemonėms.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, oficialiosios tarptautinės atsargos 2026 metų gegužės pabaigoje pasiekė 297,2 mlrd. JAV dolerių ekvivalentą. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 258 mlrd. eurų, o NBP teigia, kad per dešimtmetį atsargos išaugo daugiau nei dvigubai.

    NBP aiškina, kad didesnės atsargos leidžia nuosekliai artėti prie pasirinktos struktūros, kurioje reikšmingą dalį sudaro užsienio valiutos ir auksas. Bankas taip pat pažymi, kad kai kurios Vakarų Europos valstybės, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, istorškai sukaupusios gerokai didesnes aukso atsargas, todėl Lenkija siekia panašaus saugumo standarto pagal savo ekonomikos mastą.