Tag: Gumbasvogūniai

  • Vienas klaidos rudenį užtenka: kardelių gumbai supus – kada kasti ir kaip paruošti žiemai

    Vienas klaidos rudenį užtenka: kardelių gumbai supus – kada kasti ir kaip paruošti žiemai

    Kada kasti kardelius?

    Kardeliai (gladiolės) žydi nuo vasaros vidurio iki rudens, o jų gumbai kasami ne pagal kalendorių, o pagal augalo brandą. Saugiausia orientuotis į laikotarpį, kai praeina apie 4–6 savaitės po žydėjimo pabaigos, o lapai ima gelsti ir džiūti.

    Šie požymiai rodo, kad naujas gumbas jau sukaupė pakankamai maisto medžiagų kitų metų augimui. Jei kasti per anksti, gumbai būna nepakankamai subrendę, prasčiau laikosi ir dažniau pažeidžiami sandėliavimo ligų.

    Delsti taip pat rizikinga: vėlyvą rudenį ilgėjant drėgniems periodams didėja puvinio ir grybinės kilmės infekcijų tikimybė. Svarbu gumbus iškasti iki stipresnių šalnų, nes peršalę audiniai sandėliuojant genda sparčiausiai.

    Kaip teisingai iškasti

    Prieš kasimą arba iškart po jo antžeminę dalį patogu patrumpinti, paliekant apie 10–15 centimetrų stiebo. Ilgesnis stiebo likutis kartais padeda patogiau ištraukti augalą, tačiau per ilgi, šlapi stiebai džiovinant gali skatinti pelėjimą.

    Lengvoje dirvoje gumbas dažnai išsiima lengvai patraukus už stiebo, bet jei jaučiamas pasipriešinimas, geriau naudoti šakes ar kastuvėlį. Kasant reikėtų pakelti žemę iš šono, nepažeisti gumbo ir nenutraukti stiebo staigiu traukimu.

    Iškastus gumbus verta iškart perrinkti: minkšti, su dėmėmis, pelėsio ar puvinio požymiais egzemplioriai netinka laikymui. Antžeminių liekanų į kompostą geriau nedėti, jei buvo matomų ligų požymių, nes taip galima pernešti užkratą.

    Džiovinimas ir laikymas per žiemą

    Po kasimo gumbus rekomenduojama tik lengvai nukratyti nuo žemių, jų neplauti vandeniu. Plaunant padidėja drėgmės kiekis, o tai apsunkina džiovinimą ir didina riziką, kad sandėliuojant atsiras puvinys.

    Pirmąjį džiovinimo etapą geriausia atlikti šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje, kur laikosi apie 22–24 laipsniai šilumos, maždaug 10–14 dienų. Gumbus reikėtų išdėlioti vienu sluoksniu, kad oras pasiektų visus paviršius.

    Po pradinio džiovinimo gumbus galima švelniai nuvalyti, pašalinti nudžiūvusias šaknis, atsargiai atskirti seną motininį gumbą ir dar kartą patikrinti būklę. Jauni gumbeliai, jei juos išsaugosite, gali būti sodinami pavasarį, tačiau iki žydėjimo dažniausiai prireikia kelių sezonų.

    Žiemai kardelių gumbai laikomi sausoje, vėsioje vietoje, kur temperatūra nenukrenta žemiau 5 laipsnių. Tinka dėžės, popieriniai maišeliai ar medinės dėžutės, o papildomai galima apiberti sausu smėliu, durpėmis ar pjuvenomis, kad sugertų perteklinę drėgmę.

    Per visą laikymo laikotarpį verta reguliariai peržiūrėti atsargas ir nedelsiant pašalinti minkštėjančius ar dėmėtus gumbus. Tokia kontrolė yra paprasčiausias būdas sustabdyti gedimą, kol jis neapima visos dėžės.

  • Vienas rudeninis žingsnis ir miečykai žus: kaip teisingai iškasti bei peržiemoti gumbasvogūnius

    Vienas rudeninis žingsnis ir miečykai žus: kaip teisingai iškasti bei peržiemoti gumbasvogūnius

    Spis treści:

    1. Kiedy wykopywać mieczyki? Idealny termin i oznaki dojrzałości bulw
    2. Jak wykopać i obciąć pędy mieczyków po sezonie?
    3. Zaprawianie i przechowywanie cebulek mieczyków

    Kiedy wykopywać mieczyki? Idealny termin i oznaki dojrzałości bulw

    Zobacz również:

    Jak wykopać i obciąć pędy mieczyków po sezonie?

    Zobacz również:

    Zaprawianie i przechowywanie cebulek mieczyków

    Zobacz również:

    Zobacz również:

    Mieczyk to król ogrodu?Deccoria.pl
  • Kai kitos gėlės užmiega, šie krokai sodą nudažo violetine: kaip atskirti nuo nuodingo augalo

    Kai kitos gėlės užmiega, šie krokai sodą nudažo violetine: kaip atskirti nuo nuodingo augalo

    Rudeniniai krokai – vėlyvas sodo akcentas

    Rudeniniai krokai pražysta tuomet, kai dauguma vasaros gėlių jau baigia sezoną, todėl gėlynuose sukuria ryškų, violetinių ir alyvinių atspalvių akcentą. Dažniausiai tai žemi, iš gumbasvogūnių augantys augalai su taurės formos žiedais, kurie gali būti balti, šviesiai alyviniai ar sodriai purpuriniai.

    Priklausomai nuo rūšies, lapai gali pasirodyti kartu su žiedais arba tik po žydėjimo. Būtent šis skirtumas dažnai glumina sodininkus, tačiau jis yra normalus ir susijęs su augalo biologiniu ciklu bei pasiruošimu kitų metų augimui.

    Populiariausios rūšys ir spalvos

    Vienas dažniausiai auginamų pasirinkimų yra puošnusis krokas, užaugantis maždaug iki 15–20 centimetrų ir žydintis ankstyvą rudenį. Jis vertinamas dėl didesnių žiedų ir ryškesnio gyslotumo, o veislių paletėje pasitaiko ir itin sodrių violetinių, ir baltų variantų.

    Kitas išskirtinis augalas yra sėjamojo šafrano krokas, iš kurio purkų gaunamas prieskonis šafranas. Ši rūšis paprastai žydi vėliau, dažniau spalio mėnesį, o žiedai būna purpuriniai, su ryškiais oranžiškai raudonais purkais.

    Kada sodinti ir kaip prižiūrėti

    Rudeninių krokų gumbasvogūniai paprastai sodinami vasaros pabaigoje, kad iki vėsesnių orų spėtų įsišaknyti. Svarbiausia parinkti saulėtą vietą ir laidžią, neužmirkstančią dirvą, nes per didelė drėgmė didina puvinio riziką.

    Dažnai taikoma taisyklė sodinti maždaug kelių centimetrų gylyje, o didesniems gumbasvogūniams parenkamas gilesnis įterpimas. Po žydėjimo gumbasvogūnių iškasti nereikia, o lapų skubėti nupjauti taip pat neverta, nes per juos augalas sukaupia maisto medžiagas kitam sezonui.

    Kaip nesupainioti su nuodingu augalu?

    Rudeniniai krokai neretai supainiojami su rudeniniu vėlyviu, kuris yra nuodingas dėl kolchicino. Abu augalai žydi panašiu metu ir iš tolo gali atrodyti panašiai, todėl atskyrimas svarbus ne tik dėl sodo planavimo, bet ir dėl saugumo, ypač jei kieme yra vaikų ar augintinių.

    Patikimiausias būdas atskirti yra žiedo vidus: krokas turi 3 kuokelius, o vėlyvis – 6. Krokų žieduose taip pat aiškiai matomas ryškus, dažnai oranžiškai raudonas, triskiautis piestelės stulpelis, o pats žiedas dažniausiai būna smulkesnis ir kompaktiškesnis.

  • Dauguma sodininkų kardelius sodina per sekliai: tada stiebai virsta ir žiedai nukenčia

    Aukšti, ryškūs kardelių žiedynai sode matomi iš tolo, tačiau jų grožis greitai nublanksta, kai stiebai po lietaus ar vėjo ima gulti ant žemės. Praktikoje viena dažniausių priežasčių būna ne ligos ar trąšų stoka, o per seklus gumbasvogūnių pasodinimas.

    Kai gumbasvogūnis įkurdinamas per arti paviršiaus, šaknys neturi pakankamai erdvės susiformuoti tvirtam inkarui. Tuomet aukštas stiebas praranda atramą, o žiedynas tampa lengvai pažeidžiamas, ypač per stipresnes liūtis ar vėjuotus periodus.

    Tinkamas gylis lemia stabilumą

    Sodinant kardelius dažnai taikoma paprasta taisyklė: gumbasvogūnį reikėtų sodinti maždaug trijų jo aukščių gylyje. Daugeliu atvejų tai reiškia apie 12–14 centimetrų, jei gumbasvogūnis vidutinio dydžio, o dirva lengva ir puri.

    Toks gylis padeda augalui tvirčiau įsitvirtinti, šaknys formuojasi giliau, o stiebas geriau laikosi net tada, kai žiedynas tampa sunkus. Jei dirva labai smėlinga, gylis gali būti kiek didesnis, o sunkesnėje dirvoje svarbiausia neperlaistyti ir užtikrinti pralaidumą.

    Vieta ir dirva svarbiau, nei atrodo

    Kardeliams labiausiai tinka saulėta vieta, tačiau ne pati atviriausia sklypo dalis, kur nuolat pučia gūsiai. Net ir teisingai pasodinti augalai gali pradėti krypti, jei auga vėjų perpučiamoje vietoje, todėl pravartu rinktis užuovėją prie gyvatvorės ar kitų augalų masyvo.

    Dirva turėtų būti derlinga, bet neužmirkstanti, nes per šlapioje žemėje šaknys vystosi prasčiau, o augalas silpsta. Prieš sodinimą verta įterpti komposto, kad pagerėtų struktūra ir drėgmės režimas, ypač jei žemė sunki ir linkusi suslūgti.

    Kada prireikia atramų?

    Aukščiausios kardelių veislės, ypač formuojančios gausius žiedynus, kartais reikalauja papildomos pagalbos net ir pasodintos teisingu gyliu. Kai viename stiebe sukraunama daug stambių žiedų, svoris išauga, o liūtis ar vėjas gali lengvai išversti augalą.

    Tokiais atvejais padeda kuoliukai ar specialios žiedinės atramos, kurias geriausia įrengti anksčiau, augalui sparčiai augant. Taip stiebas prisitaiko natūraliai, mažėja lūžimo rizika, o žiedynai išlieka tvarkingi visą žydėjimo laiką.

    Dar viena klaida, kuri silpnina kardelius, yra per tankus sodinimas, kai augalai ima konkuruoti dėl šviesos ir maisto medžiagų. Prie to prisideda ir netolygus laistymas: kardeliams kenkia tiek perdžiūvimas, tiek nuolatinė drėgmės perteklių palaikanti priežiūra.