CP v2

Tag: Gumbiniai augalai

  • Sodininkai laukia vieno signalo: tik tada kasa jurginus, kardelius ir begonijas – klaida kainuoja

    Sodininkai laukia vieno signalo: tik tada kasa jurginus, kardelius ir begonijas – klaida kainuoja

    Rudeniui įsibėgėjus daugelis vasarą žydėjusių gėlių tampa jautrios šalnoms, todėl svarbiausias darbas yra teisingai pasirinkti laiką, kada augalus palikti lysvėje, o kada perkelti į saugesnę vietą. Jurginai, kardeliai, kanos ir gumbinės begonijos dažniausiai neišgyvena žiemos, jei jų požeminės dalys peršąla ar permirksta.

    Praktikoje sodininkai orientuojasi ne tik į kalendorių, bet ir į orus: pirmosios šalnos vienais metais ateina anksti, kitais gali vėluoti iki lapkričio pradžios. Skubėjimas čia pavojingas, nes dalis augalų iki pat rudens pabaigos dar krauna žiedus, o per anksti iškasti gumbai blogiau bręsta ir prasčiau laikosi sandėliuojami.

    Kada kasti jurginus?

    Jurginų gumbai paprastai kasami po pirmesnės, aiškesnės šalnos, kai antžeminė dalis pajuoduoja. Toks vaizdas yra signalas, kad augalas baigia vegetaciją ir gumbus jau galima saugiai paruošti žiemojimui, neprarandant vėlyvo žydėjimo.

    Švelnesnio klimato vietose jurginus kai kas palieka žemėje, tačiau tai rizikinga: staigesnis šaltis ar permirkęs dirvožemis gali pražudyti gumbus. Jei vis dėlto paliekama lysvėje, žemę reikėtų storai užmulčiuoti, kad šaknų zona būtų apsaugota nuo šalčio ir temperatūrų svyravimo.

    Kardeliai, kanos ir begonijos: skirtingos taisyklės

    Kardelių atsparumas nevienodas: žemesnės veislės kartais ištveria daugiau, tačiau didžioji dalis įprastų aukštaūgių kardelių žiemą dirvoje peršąla. Dėl to jų gumbasvogūnius patikimiausia iškasti dar iki stipresnių šalčių ir vėl sodinti pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, kai nebelieka šalnų grėsmės.

    Kanos dažniausiai kasamos po šalnos, kai pajuoduoja lapai. Nuo šakniastiebių pakanka švelniai nubraukti žemes, jų netrinant, nes pažeidimai sandėliuojant tampa puvinio židiniais; esant poreikiui šakniastiebiai gali būti dalijami, kad pavasarį būtų daugiau kerų.

    Gumbinės begonijos elgiasi kitaip: jas įprasta kasti anksčiau, pasibaigus žydėjimui, bet dar iki pirmos šalnos. Patogiausia dirvą atsargiai supurenti šakėmis ir gumbą iškelti nepažeidžiant, vėliau atskiriant stiebą, kad sandėliuojant neliktų drėgmės kaupimosi vietų.

    Kaip laikyti gumbus per žiemą?

    Iškastos požeminės dalys turi likti sausos: drėgmė yra dažniausia pelėsio ir puvinio priežastis. Prieš padedant laikymui verta apžiūrėti, ar nėra minkštų, pajuodavusių vietų ar pelėsio, o įtartinas dalis pašalinti.

    Laikyti geriausia vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje, kur nėra šalčio ir užtikrinama oro cirkuliacija. Tam tinka dėžės su angomis, atviros popierinės talpos ar lentynos, o sandarios dėžės ir drėgmę sugeriantis kartonas dažniau sukelia problemas, todėl būklę per žiemą verta periodiškai patikrinti.

    Ne visi svogūniniai ir gumbiniai augalai tokie lepūs: pavyzdžiui, dauguma lelijų įprastai gali žiemoti dirvoje ir kitą sezoną atauga. Vis dėlto jautresniems augalams rudeninė priežiūra ir tinkamas laikymas lemia, ar pavasarį bus ką sodinti, o vasarą kuo džiaugtis žieduose skęstančiomis lysvėmis.

  • Begonijos lauke žiemą neišgyvens: taip laikykite gumbus iki pavasario ir išvengsite puvinio

    Begonijos lauke žiemą neišgyvens: taip laikykite gumbus iki pavasario ir išvengsite puvinio

    Begonijos gali džiuginti žiedais ir kitą sezoną, tačiau jų gumbai per žiemą lauke dažniausiai neišgyvena. Šios gėlės jautrios šalčiui, o drėgmės perteklius ramybės metu greitai baigiasi puviniu.

    Kai baigiasi žydėjimas, antžeminė dalis nunyksta, bet tai nereiškia, kad augalas žūsta. Išsaugoti gumbus iki pavasario galima, jei jie laikomi vėsiai, tamsiai ir reguliariai tikrinami.

    Kur ir kaip laikyti gumbus

    Patikimiausias būdas yra laikymas dėžėje ar kartoninėje dėžutėje, gumbus lengvai užpilant vos drėgnu smėliu, durpėmis arba pjuvenomis. Svarbu, kad užpildas būtų tik nežymiai drėgnas, o ne šlapias, nes tuomet susidaro sąlygos puviniui.

    Indą verta perkelti į sausą, tamsią patalpą, pavyzdžiui, rūsį ar garažą, jei ten stabilios sąlygos. Laikymo temperatūra turėtų būti apie 7–10 laipsnių šilumos, o nukritus žemiau nulio gumbai gali būti pažeisti šalčio.

    Jei nėra rūsio, tiks šaldytuvas

    Jei namuose nėra vėsios patalpos, gumbus galima laikyti šaldytuve. Praktika rodo, kad juos geriausia apvynioti šiek tiek sudrėkintu popieriumi ir įdėti į popierinį maišelį arba dėžutę, kad būtų mažiau kondensato.

    Net ir laikant šaldytuve, svarbiausia nepersistengti su drėgme ir nepalikti be priežiūros visai žiemai. Gumbus verta periodiškai apžiūrėti, o pastebėjus pelėsį ar minkštėjančias, įtartinas vietas, pažeistus gumbus nedelsiant atskirti nuo sveikų.

    Kada pradėti daiginimą ir kada nešti į lauką

    Žiemos pabaigoje begonijos pamažu „budinamos“. Maždaug vasarį gumbus galima perkelti į šiltesnę vietą, kur temperatūra apie 18 laipsnių, ir pradėti daiginimą šviesoje.

    Gumbai paprastai dedami greta vienas kito, akutėmis į viršų, ir užberiami durpių bei smėlio mišiniu santykiu 1:1. Kai ūgliai paauga iki maždaug 10 centimetrų, augalus galima atskirti ir sodinti į atskirus vazonus.

    Į balkoną ar lysvę skubėti nereikėtų, nes pavasarinės šalnos begonijoms vis dar pavojingos. Į lauką jas saugiausia perkelti antroje gegužės pusėje, o prieš tai kelias dienas palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų, kad persikėlimas nesukeltų streso.

  • Šie sodo žiedai džiugina iki rudens, bet užtenka vienos šalnos – kodėl juos būtina iškasti

    Šie sodo žiedai džiugina iki rudens, bet užtenka vienos šalnos – kodėl juos būtina iškasti

    Rudeniniai darbai gėlyne neapsiriboja lapų sugrėbimu ar nužydėjusių žiedų pašalinimu. Dalis dekoratyvinių augalų mūsų klimato žiemą paprasčiausiai neišgyvena, todėl jų gumbus ar gumbasvogūnius būtina iškasti ir saugiai peržiemoti patalpoje. Priežastis paprasta: ilgesnis įšalas pažeidžia sukauptas maisto medžiagas ir audinius, o pavasarį augalas nebeatsigauna.

    Daugiausia rizikos patiria iš šiltesnių kraštų kilusios rūšys, kurios vasarą puikiai auga ir gausiai žydi, tačiau netoleruoja minusinės temperatūros. Net ir švelnesnė žiema negarantuoja sėkmės, nes lemia ne tik oro temperatūra, bet ir dirvos drėgmė, vietos vėjai bei sniego danga, kuri veikia kaip natūrali izoliacija. Kai sniego mažai, įšalas dažnai būna gilesnis ir žala didesnė.

    Jurginai: kodėl jie neišsilaiko?

    Jurginai kilę iš Meksikos, todėl Lietuvos sąlygomis jų požeminės dalys yra itin pažeidžiamos šalčio. Po žeme jie formuoja mėsingas, gumbiškas šaknis, kuriose sukaupia atsargas kitam sezonui, tačiau ilgalaikis dirvos įšalas šias atsargas sunaikina. Palikus jurginus lysvėje per žiemą, dažnai rizikuojama prarasti visą kerą.

    Praktikoje rekomenduojama jurginus kasti tuomet, kai antžeminė dalis jau apvysta po pirmųjų silpnesnių šalnų, bet dar neprasidėjo ilgalaikiai šalčiai. Iškastus gumbus svarbu nusausinti ir laikyti vėsiai, bet ne šaltyje, kad jie neišdžiūtų ir nepradėtų pūti. Tai ypač aktualu vertingoms, retesnėms veislėms, kurias norisi išsaugoti daugelį metų.

    Kardeliai ir gumbinės begonijos

    Kardeliai vasarą išaugina aukštus žiedynus, tačiau jų silpnoji vieta yra gumbasvogūniai dirvoje. Jie nėra prisitaikę žiemoti įšąlančiame grunte, o didžiausia grėsmė kyla tada, kai žiema būna permaininga ir be pastovios sniego dangos. Tokiais metais net ir trumpi šalčio periodai gali padaryti negrįžtamą žalą.

    Gumbinės begonijos vertinamos dėl ryškių žiedų ir gebėjimo geriau jaustis pusiau pavėsyje, kur kiti augalai dažnai skursta. Vis dėlto jų plokšti gumbai yra itin jautrūs šalčiui, todėl laikymas dirvoje per žiemą laikomas rizikingu. Iškasant svarbu elgtis atsargiai, nes pažeistas gumbas sandėliuojant lengviau suserga ir supūva, o pavasarį nebeprigyja.

    Kodėl nepadeda net švelni žiema?

    Skirtingose vietovėse ir net to paties sklypo kampuose žiemos sąlygos gali smarkiai skirtis. Užpustytose vietose augalus kartais saugo sniegas, o atviresnėse, vėjo perpučiamose vietose įšalas formuojasi greičiau ir giliau. Dar viena dažna problema yra šlapia, sunkesnė dirva, kurioje gumbai žiemą ima pūti net ir tada, kai didelių šalčių nebūna.

    Jei norite išsaugoti augalus patikimiau, saugesnis sprendimas yra rudenį iškasti jurginų gumbus, kardelių gumbasvogūnius ir gumbinių begonijų gumbus, o pavasarį, atšilus dirvai ir praėjus šalnų rizikai, vėl juos sodinti. Toks ciklas leidžia kontroliuoti svarbiausius veiksnius: temperatūrą, drėgmę ir ligų riziką. Rezultatas paprastai matomas jau kitą vasarą, kai augalai startuoja stipriau ir žydi gausiau.