Okra, dar vadinama valgomuoju hibisku, yra ankštinis vaisius, plačiai naudojamas Afrikos, Indijos, Artimųjų Rytų ir pietinių JAV valstijų virtuvėse. Ji išoriškai primena pailgą žalią papriką, o dažniausiai valgomi jauni, dar nesubrendę ankšties tipo vaisiai. Europoje okra vis dažniau pasirodo šviežia, šaldyta ar marinuota, tačiau daliai pirkėjų ji vis dar atrodo neįprasta.
Pjūvyje matyti šviesios sėklos ir gleivingos sultys, dėl kurių okra turi prieštaringą reputaciją. Šios augalinės gleivės termiškai apdorojant veikia kaip natūralus tirštiklis, todėl okra nuo seno dedama į sriubas, troškinius ir padažus. Skonis paprastai apibūdinamas kaip švelnus, primenantis baklažano, žaliosios pupelės ir jaunos paprikos derinį, todėl ji lengvai prisitaiko prie skirtingų prieskonių.
Maistine prasme okra vertinama dėl nedidelės energinės vertės ir skaidulų. JAV Žemės ūkio departamento duomenys rodo, kad 100 gramų žalios okros turi apie 33 kilokalorijas, taip pat nedaug baltymų ir angliavandenių, o skaidulų kiekis yra reikšmingas. Joje randama vitamino C, vitamino K, folatų, taip pat mineralų, tokių kaip kalis, magnis ir kalcis.
Didesnis skaidulų kiekis siejamas su ilgesniu sotumo jausmu ir palankesne virškinimo funkcija, o antioksidantų grupėms priskiriami junginiai, tokie kaip polifenoliai, mityboje vertinami dėl jų vaidmens oksidacinio streso mažinimo kontekste. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas nepakeičia visos mitybos kokybės, o poveikis sveikatai priklauso nuo bendro raciono ir gyvenimo būdo.
Didžiausias barjeras pradedantiesiems dažnai yra lipnumas, tačiau jį galima kontroliuoti gaminant. Kuo ilgiau okra verdama dideliame skysčio kiekyje ir kuo intensyviau maišoma, tuo daugiau gleivių patenka į patiekalą. Norint tvirtesnės tekstūros, dažniau pasirenkamas trumpas kepimas labai įkaitintoje keptuvėje, kepimas orkaitėje ar grilinimas.
Prieš ruošiant okrą verta ją nuplauti ir gerai nusausinti, nes drėgmė skatina gleivių išsiskyrimą. Patariama nupjauti tik kietesnį kotelio galą ir ankštis palikti sveikas arba pjaustyti stambesniais gabalais, kad mažiau būtų pažeidžiamas vidus. Jei tikslas yra tirštas troškinys, lipnumas gali tapti privalumu, nes okra gali pakeisti dalį miltų ar krakmolo.
Okra ypač dera su pomidorais, česnaku, svogūnais, imbieru ir aitriąja paprika, todėl tinka tiek švelniems, tiek ryškesniems patiekalams. JAV pietuose ji dažnai siejama su tradiciniu gumbo, o Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje dedama į lėtai troškinamus pomidorinius patiekalus, kurie patiekiami su ryžiais ar kruopomis. Kasdienėje virtuvėje ji gali papildyti sriubas, daržovių troškinius ar keptas daržoves, o marinuota okra tinka salotoms ir užkandžių lėkštėms.
Renkantis parduotuvėje verta atkreipti dėmesį, kad ankštys būtų standžios, ryškios spalvos ir neperaugusios. Per didelė, kieta okra dažniau būna plaušuota ir mažiau maloni kramtyti, todėl geriausiai pasiteisina mažesni, jauni vaisiai. Šaldyta okra yra praktiškas variantas tiems, kurie nori išbandyti produktą be rizikos, kad jis greitai suges.