CP v2

Tag: Gvazdikai

  • Pasėkite dabar ir pavasarį gėlynas sprogsta: 7 dvimetės gėlės, kurios beveik nereikalauja priežiūros

    Pasėkite dabar ir pavasarį gėlynas sprogsta: 7 dvimetės gėlės, kurios beveik nereikalauja priežiūros

    Kodėl dvimetes verta sėti vasarą

    Vasaros pabaiga ir liepos pradžia yra vienas patogiausių laikų sėti dvimetes gėles, nes jos spėja užauginti lapų skrotelę, sustiprėti ir sėkmingai peržiemoti. Tokie augalai paprastai pražysta kitų metų pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, kai gėlynuose dar trūksta ryškių žiedų.

    Dvimečių ciklas paprastas: pirmais metais jos daugiausia augina lapus ir šaknis, o antrais metais žydi ir subrandina sėklas. Daliai veislių prireikia šalčio periodo, todėl tinkamas peržiemojimas yra svarbiausia sąlyga, kad pavasarį nereikėtų nusivilti.

    7 dvimetės gėlės, kurias verta pasėti

    Vaistinė verbaska, dar vadinama verbasku ar dėvėju, vertinama dėl aukštų žiedynų ir atsparumo sausrai. Sėkloms dygti dažnai reikia šviesos, todėl jos paprastai beriamos ant paviršiaus tik lengvai prispaudžiant, o dygimas užtrunka apie 10–14 dienų.

    Sieninė erysimumo rūšis, dažnai vadinama kvapniuoju laku, mėgsta saulę ir laidžią, vidutiniškai derlingą dirvą. Dvimetės formos sėjamos vasaros pradžioje daigams, o po kelių savaičių augalai pamažu pripratinami prie lauko sąlygų ir perkeliami į nuolatinę vietą.

    Vienmetė mėnulė, atpažįstama iš violetinių žiedų ir dekoratyvių sidabrinių sėklų ankštarų, yra dažnas džiovintų puokščių akcentas. Jos sėkloms gali padėti trumpas šaldymo periodas, o daigų kartais tenka palaukti ilgiau, iki maždaug 30 dienų.

    Vakarinė našlaitė, dar vadinama damų vakarine, išsiskiria kvapu, kuris ypač juntamas vakarais. Ji geriausiai žydi saulėje, bet pakelia ir lengvą pavėsį, o sėklos paprastai sudygsta per 14–21 dieną, jei dirva nuolat lengvai drėgna.

    Sodo katilėlis yra klasikinė dvimetė, kuri pavasario gėlynams suteikia varpelių formos žiedų masę. Sėklos labai smulkios, todėl dažnai nesėjamos giliai, o daigai persodinami, kai išaugina 2–3 tikruosius lapelius.

    Paprastoji rusmenė vertinama dėl įspūdingų varpelių, tačiau svarbu prisiminti, kad augalas yra nuodingas. Ji dažnai pati pasisėja, o sėkloms dygti paprastai reikia šviesos, todėl jos tik prispaudžiamos prie substrato ir palaikoma tolygi drėgmė.

    Barzdotasis gvazdikas yra vienas patikimiausių pasirinkimų norint ryškių žiedų ir kvapo be sudėtingos priežiūros. Jis greitai dygsta, dažnai per 7–14 dienų, o geriausiai auga saulėje, nors pakenčia ir pusiau pavėsį.

    Priežiūra po sėjos ir saugus peržiemojimas

    Sudygusiems daigams dažniausiai prireikia pikavimo, kad jie nesusigrūstų ir suformuotų tvirtą šaknyną. Karštomis dienomis jauni augalai gali nukentėti nuo kaitros, todėl pravartu rinktis vietą su išsklaidyta šviesa ir laistyti taip, kad žemė būtų tolygiai drėgna, bet ne šlapia.

    Peržiemojimą labiausiai lemia dirvos laidumas: užmirkimas žiemą yra dažna dvimečių žūties priežastis, ypač sunkesnėse molingose dirvose. Prieš šalčius gėlyną verta mulčiuoti plonu lapų ar kitos lengvos organikos sluoksniu, paliekant augalų skroteles neuždusintas.

    Jei žiema besniegė ir šalta, jautresnius augalus galima pridengti neaustine danga, tačiau pavasarį svarbu laiku nuimti, kad augalai neimtų šusti. Toks minimalus pasiruošimas dažnai lemia, ar kitą sezoną gėlynas pasitiks pilnas žiedų, ar teks pradėti viską iš naujo.

  • Trys netikėtos balkonų gėlės, kurios kvepia stipriai: jas pasodinus aromatas užpildys namus

    Trys netikėtos balkonų gėlės, kurios kvepia stipriai: jas pasodinus aromatas užpildys namus

    Daugelis, rinkdamiesi gėles balkonui, pirmiausia pagalvoja apie pelargonijas ar svyrančias petunijas. Jos ryškios ir lengvai auginamos, tačiau dažnai beveik nekvepia, todėl vakaro poilsis balkone ne visada turi tą norimą aromato efektą. Jei norite ne tik žiedų gausos, bet ir kvapo, verta rinktis rūšis, kurios iš prigimties skleidžia intensyvesnį aromatą.

    Vienas įdomiausių pasirinkimų yra kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus). Nors dažniau siejamas su sodybų darželiais, jis puikiai auga ir vazone, ypač jei turi atramą, kuria gali kabintis ūseliais. Kvapusis pelėžirnis mėgsta saulę, tačiau jam svarbi nuolat lengvai drėgna žemė, todėl karštomis dienomis gali reikėti laistyti dažniau.

    Kad žydėjimas tęstųsi ilgiau, peržydėjusius žiedus patariama reguliariai šalinti. Tokia priežiūra skatina augalą krauti naujus žiedus, o balkone ilgiau išlieka ir malonus, salstelėjęs kvapas. Sėjant skirtingų spalvų veisles, viename vazone galima turėti ir ryškų, ir kvapnų derinį.

    Kitas pasirinkimas, kuris mieste jau vis dažniau matomas ant palangių ir balkonuose, yra gvazdikai (Dianthus). Ieškantiems aromato verta atkreipti dėmesį į darželinius gvazdikus (Dianthus caryophyllus), garsėjančius prieskonišku kvapu, taip pat į barzdotuosius gvazdikus (Dianthus barbatus), kurių aromatas dažnai apibūdinamas kaip saldesnis. Šiems augalams paprastai tinka saulėta vieta ir vidutinė drėgmė, tačiau svarbu neperlaistyti, kad šaknys neimtų pūti.

    Jei norisi kvapo, kurį pajusite ne tik balkone, bet ir kambaryje pro atidarytą langą, verta pagalvoti apie kvapiąją tuberozą (Polianthes tuberosa). Tai svogūninis augalas, dažnai minimas ir parfumerijoje, nes jo žiedai skleidžia sodrų, išraiškingą aromatą. Tuberoza mėgsta šilumą, saulę ir tolygią drėgmę, todėl vazone svarbu užtikrinti, kad žemė nei visiškai išdžiūtų, nei būtų permirkusi.

    Praktinis tuberozos niuansas tas, kad rudenį, atvėsus orams, svogūnėlius paprastai rekomenduojama išimti ir laikyti sausoje, vėsioje vietoje iki kito sezono. Augalo aukštis gali smarkiai skirtis priklausomai nuo veislės, priežiūros ir vazono dydžio, tačiau tinkamomis sąlygomis jis užauga pakankamai įspūdingas, kad taptų balkono akcentu.

    Renkantis kvapnias gėles, verta atsižvelgti ir į balkono sąlygas: kiek valandų per dieną jį pasiekia saulė, ar vieta užuovėjoje, ar dažnai perpučiama vėjo. Dauguma kvapnių rūšių geriausiai kvepia šilumoje ir saulėje, o kvapo intensyvumą gali mažinti nuolatinis skersvėjis. Tinkamai suderinus rūšis, balkonas gali tapti ne tik spalvingas, bet ir maloniai kvepiantis visą sezoną.

  • Mėgstate skintas gėles? Šios rūšys vazoje išlieka šviežios ilgiausiai ir atrodo puikiai

    Skintos gėlės namuose greitai kuria jaukumą, tačiau jų ilgaamžiškumas labai skiriasi. Vienos vazoje džiugina daugiau nei dvi savaites, o kitos ima vysti jau po kelių dienų, todėl renkantis verta atkreipti dėmesį į rūšį ir šviežumo požymius.

    Tarp ilgiausiai išliekančių skintų gėlių dažnai minimos chrizantemos. Tinkamai prižiūrimos jos gali išlaikyti dekoratyvumą iki trijų savaičių, o dėl tvirtų žiedų ir plačios spalvų paletės tinka tiek pavieniui, tiek puokštėse.

    Ilgaamžiškumu išsiskiria ir gvazdikai, kurie vazoje neretai laikosi 14–21 dieną. Jie lengvai prisitaiko prie skirtingų interjerų, o svarbiausia, kad jų stiebai gana atsparūs, jei vanduo reguliariai keičiamas ir nepaliekama vandenyje lapų.

    Dar vienas patikimas pasirinkimas – alstromerijos, dažnai vadinamos inkų lelijomis. Jos paprastai išsilaiko apie dvi savaites, o puokštė ilgiau atrodo gyva dėl to, kad žiedai skleidžiasi palaipsniui, todėl kompozicija keičiasi lėtai.

    Lelijos taip pat priskiriamos prie ilgiau išliekančių skintų gėlių ir dažniausiai džiugina apie 10–14 dienų. Kad puokštė atrodytų tvarkingai, dažnai rekomenduojama pašalinti dulkines, nes žiedadulkės lengvai palieka dėmes ant audinių ir paviršių.

    Gerberos, nors atrodo trapios, tinkamomis sąlygomis vazoje gali išsilaikyti iki 10 dienų. Joms ypač svarbu neperpilti vandens: kai vandens per daug, stiebai greičiau pradeda minkštėti ir pūti, o žiedai nusvyra.

    Klasikinės rožės dažniausiai laikosi apie 7–10 dienų, tačiau kruopšti priežiūra šį laiką gali prailginti iki maždaug dviejų savaičių. Renkantis verta ieškoti tvirtų, nepažeistų žiedlapių ir stiebų, o namuose gėles kuo greičiau pamerkti į švarų vandenį.

    Jei norisi itin ilgaamžio sprendimo, verta pagalvoti apie skintas orchidėjas. Jos neretai išlieka dekoratyvios dvi ar net tris savaites, todėl dažnai pasirenkamos progoms, kai svarbu, kad puokštė ilgai atrodytų tvarkingai.

    Kaip prailginti skintų gėlių šviežumą?

    Net ir patvarios skintos gėlės greičiau nuvysta, jei vanduo nešvarus arba stiebai blogai sugeria drėgmę. Praktikoje geriausiai veikia dažnas vandens keitimas kas 1–2 dienas ir švariai išplauta vaza, nes bakterijos yra viena pagrindinių greito vytimo priežasčių.

    Stiebus verta patrumpinti kas kelias dienas, geriausia įstrižai, kad padidėtų vandens įsiurbimo paviršius. Taip pat svarbu pašalinti visus lapus, kurie būtų panirę vandenyje, nes jie greitai ima irti ir blogina vandens kokybę.

    Vazą geriau laikyti atokiau nuo tiesioginės saulės, radiatorių ar kitų šilumos šaltinių, nes šiluma spartina senėjimą. Jei prie puokštės pridėta speciali maistinė priemonė gėlėms, ją verta naudoti pagal instrukciją, nes ji padeda pristabdyti bakterijų dauginimąsi ir palaikyti gėlių balansą.