Lėtinis uždegimas siejamas su prastesne širdies ir kraujagyslių sveikata, todėl mityboje vis dažniau ieškoma paprastų būdų jį mažinti. Vienas jų – prieskoniai: jie ne tik suteikia patiekalams skonio, bet ir gali papildyti racioną antioksidantais bei kitais biologiškai aktyviais junginiais.
Kaip rašo „EatingWell“, dietistai išskiria šešis prieskonius, kuriuos verta įtraukti į savaitės meniu dėl jų priešuždegiminių savybių ir galimos naudos širdžiai. Tarp jų – ir Lietuvoje gerai pažįstami produktai, kurių nereikia ieškoti specializuotose parduotuvėse.
Prieskonių privalumas – jie gali padėti sumažinti druskos poreikį, o tai svarbu kraujospūdžio kontrolei. Be to, daugelis jų tinka tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams, todėl įtraukti kasdienėje mityboje paprasčiau, nei gali pasirodyti.
Vis dėlto straipsnyje akcentuojama ir atsarga: kai kurių prieskonių didelės dozės papilduose gali sąveikauti su vaistais. Įprasti kiekiai maiste paprastai laikomi mažos rizikos, tačiau vartojant kraują skystinančius, nuo diabeto ar kraujospūdžio skirtus vaistus, verta pasitarti su gydytoju.
Šeši prieskoniai, kuriuos išskiria dietistai
1) Cinamonas. Minima, kad cinamonas siejamas su kraujospūdžio, cukraus kiekio kraujyje, cholesterolio ir uždegimo žymenų rodiklių gerėjimu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tyrimuose dažnai nagrinėjami didesni kiekiai, būdingi papildams, todėl saugesnis kelias – naudoti jį kaip prieskonį kasdieniuose patiekaluose.
2) Gvazdikėliai. Jie turi eugenolio ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios gali prisidėti prie uždegimo mažinimo ir kraujagyslių apsaugos nuo oksidacinio streso. Siūloma naudoti mažus kiekius – pavyzdžiui, arbatose ar pabarstant ant patiekalo.
3) Česnakas. Pabrėžiama alicino reikšmė – jis susidaro česnaką smulkinant ar kapojant. Straipsnyje nurodoma, kad česnakas gali būti siejamas su kraujospūdžio mažėjimu, palankesniais cholesterolio rodikliais ir uždegimo mažinimu, o vartoti jį maiste dažniausiai saugu.
4) Imbieras. Nors moksliniai duomenys įvardijami kaip nevienareikšmiai, imbieras vertinamas dėl savo potencialo: jame esantys gingeroliai ir šogaoliai gali būti susiję su priešuždegiminiu poveikiu, taip pat su kraujotakos ir trigliceridų rodikliais.
5) Džiovintų aitriųjų paprikų dribsniai. Jie turi kapsaicino – junginio, suteikiančio aštrumą, kuris gali turėti priešuždegiminį poveikį. Taip pat minimas ryšys tarp reguliaraus čili vartojimo ir mažesnės mirties nuo širdies ligų rizikos, nors tai nėra tiesioginis priežasties įrodymas.
6) Ciberžolė. Joje esantis kurkuminas apibūdinamas kaip turintis stiprių priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad kurkuminas prastai pasisavinamas, todėl derinimas su juodaisiais pipirais (piperinu) gali padidinti biologinį prieinamumą.
Kaip laikyti prieskonius, kad neprarastų poveikio
Vien prieskonių įsigyti neužtenka – svarbu juos ir tinkamai laikyti. Straipsnyje patariama atkreipti dėmesį į „geriausias iki“ datą: pasibaigus terminui prieskoniai paprastai išlieka saugūs, tačiau gali prarasti aromatą ir „stiprumą“.
Taip pat rekomenduojama prieskonius laikyti sandariai uždarytuose induose – kad jų neveiktų oras ir drėgmė. Ne mažiau svarbu vengti šviesos ir karščio, todėl geriausia vieta – vėsi, tamsi spintelė.
Jei yra galimybė, siūloma rinktis nesmulkintus prieskonius: jie dažnai ilgiau išlaiko skonį nei malti. O sumalus prieš pat naudojimą, patiekale juntamas ryškesnis aromatas.
Kada verta būti atsargesniems
Nors prieskoniai gali būti paprastas žingsnis širdžiai palankesnės mitybos link, straipsnyje išskiriama viena svarbi išimtis: didelės dozės, būdingos papildams, gali turėti sąveikų su vaistais. Pavyzdžiui, minimos galimos sąveikos su kraują skystinančiais vaistais, kai kuriais vaistais nuo diabeto ar kraujospūdžio.
Dėl to didžiausia praktinė rekomendacija paprasta – dažniau gardinti maistą prieskoniais, o ne eksperimentuoti su didelėmis papildų dozėmis be gydytojo ar vaistininko patarimo.
