Kinija intensyvina dirbtinio intelekto diegimą kariniams tikslams ir, Vakarų analitikų vertinimu, vis sparčiau mažina atotrūkį nuo Jungtinių Valstijų. JAV Gynybos departamento dokumentuose teigiama, kad Pekinas aktyviai ieško generatyvinio DI pritaikymų nuo žvalgybos analizės iki sprendimų priėmimo ir informacinių operacijų.
Vienas dažniausiai minimas pavyzdys – Kinijos bendrovės „DataExa“ kuriama didelė kalbos modelių sistema „Tianji“, kuri, kaip skelbiama, naudojama Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos struktūrose. Ji siejama su užduotimis, kurios kariuomenei yra kritinės: planavimu, pajėgų paskirstymu, didelių duomenų rinkinių apdorojimu ir operaciniu optimizavimu.
Kas žinoma apie „Tianji“?
Apžvalgose nurodoma, kad „Tianji“ kuriamas kaip modulinė sistema, turinti skirtingo dydžio modelių versijas, pritaikomas pagal poreikį ir turimus skaičiavimo išteklius. Tokia architektūra leidžia tą patį sprendimą naudoti tiek centriniuose štabuose, tiek konkrečioms užduotims skirtuose padaliniuose, kur reikalingas greitas, bet siauresnis funkcionalumas.
Viešai aptariama, kad „Tianji“ gali būti taikomas karinių pajėgumų vertinimui, scenarijų modeliavimui, logistikos automatizavimui ir žvalgybinės informacijos apibendrinimui. Tarp minimų pavyzdžių – užklausos apie konkrečių laivų, radarų ar ginkluotės parametrus, kai sistema turėtų greitai pateikti suvestines ir palyginimus.
„Dirbtinis intelektas leidžia sprendimų ciklą sutrumpinti nuo minučių iki sekundžių, o tai keičia operacinį tempą“, – sakė vienas JAV gynybos politikos dokumentuose cituojamas pareigūnas.
Modelių distiliacija ir duomenų klausimas
Didelį dėmesį kelia ir vadinamoji modelių distiliacija, kai iš didelių modelių sugeneruoti atsakymai ar pavyzdžiai naudojami apmokyti mažesnius, lengviau lokaliai paleidžiamus modelius. Tai svarbu kariniam sektoriui, nes mažesni modeliai gali veikti uždarose infrastruktūrose, arčiau sensorių ir įrenginių, kuriuose ribota skaičiavimo galia.
Tyrėjai ir žiniasklaida taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad komerciškai prieinami Vakarų DI įrankiai gali netiesiogiai prisidėti prie kitų valstybių karinių pajėgumų augimo, jei jų išvestys naudojamos treniravimui ar metodikų perėmimui. Tokios praktikos teisinės ir etinės ribos tampa vis aktualesnės, ypač kai kalbama apie su gynyba susijusius pritaikymus.
Kodėl tai svarbu JAV ir Kinijos varžybose?
JAV Gynybos departamento vertinimu, generatyvinis DI kariniame kontekste apima ne tik autonomines ar pusiau autonomines sistemas, bet ir sprendimų paramą, kibernetines operacijas bei informacines kampanijas. Ypač pabrėžiama, kad DI gali būti naudojamas greitesniam duomenų sujungimui iš skirtingų šaltinių ir tikslesniam situacijos suvokimui.
Tuo pat metu ekspertai pažymi ir ribojančius veiksnius: pažangiausiems modeliams reikalingi dideli skaičiavimo pajėgumai, specializuoti lustai bei patikimi duomenų vamzdynai. Dėl to Kinija investuoja į alternatyvias architektūras, efektyvesnį modelių „lengvinimą“ ir sprendimus, kurie leistų DI veikti arčiau naudojimo vietos, pavyzdžiui, dronuose ar kitose platformose.
Bendra kryptis aiški: DI tampa ne tik technologijų sektoriaus, bet ir nacionalinio saugumo konkurencijos ašimi. Analitikai įspėja, kad didžiausias pokytis gali būti ne atskiras įrankis, o sisteminis pranašumas, kai sprendimai priimami greičiau, remiantis didesniu duomenų kiekiu ir automatizuotomis rekomendacijomis.