Tag: Gynybos išlaidos

  • „GLOBSEC“: 61 proc. lenkų nori, kad daugiau Europos šalių vystytų branduolinius ginklus

    Lenkijoje – didžiausias palaikymas Europoje idėjai, kad saugumui stiprinti daugiau žemyno valstybių turėtų vystyti branduolinius ginklus: taip mano 61 proc. apklaustųjų.

    Tai rodo kasmetinis „GLOBSEC Trends“ tyrimas, pristatytas penktadienį Prahoje. Mažiausias palaikymas tarp į tyrimą įtrauktų šalių fiksuotas Vengrijoje – 29 proc.

    Po Lenkijos didžiausiu pritarimu išsiskyrė Ukraina (57 proc.), Prancūzija (53 proc.) ir Jungtinė Karalystė (51 proc.). Tuo metu Čekijoje tokią nuomonę palaikė 33 proc. respondentų, Slovakijoje – 30 proc.

    Tyrimas analizuoja visuomenės nuostatas svarbiausiais politikos ir saugumo klausimais. Šiemet jis išplėstas – pirmą kartą įtrauktos ir tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ukraina bei Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Lenkijoje – ir itin didelis palaikymas gynybos išlaidoms

    Ataskaitoje taip pat išskiriama, kad lenkai priklauso didžiausiems gynybos išlaidų didinimo šalininkams: tam pritaria 79 proc. apklaustųjų.

    Net 59 proc. respondentų teigė sutiktų su didesnėmis išlaidomis gynybai net ir tuo atveju, jei tektų mažinti finansavimą sveikatos apsaugai ar socialinėms išmokoms. Nurodoma, kad tai – aukščiausias rodiklis tarp tirtų Europos Sąjungos šalių.

    Be to, 72 proc. Lenkijos gyventojų mano, kad didesnės investicijos į kariuomenę prisidėtų prie ekonomikos augimo.

    Pasirengimas gintis ir požiūris į grėsmes

    Paklausti apie pasirengimą ginti šalį užpuolimo atveju, 74 proc. lenkų atsakė teigiamai. Vis dėlto tik 43 proc. mano, kad valstybė yra pasirengusi rimtai saugumo krizei ar karui.

    Privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą palaiko 70 proc. apklaustųjų.

    Vertinant grėsmes, 80 proc. respondentų Rusiją įvardijo kaip pavojų Lenkijos saugumui. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarp 14 tirtų valstybių – didesnis užfiksuotas tik Ukrainoje (95 proc.).

    Kaip vyko apklausa

    „GLOBSEC Trends“ ataskaitai iš viso apklausta 13 730 žmonių. Lenkijoje apklausą sudarė 1 010 respondentų.

  • Pietų Korėja pristatė rekordinį 2027 metų biudžetą: daugiau lėšų DI ir gynybai

    Pietų Korėjos prezidentas Li Dze Mjungas parlamente pristatė rekordinį 2027 metų valstybės biudžeto projektą – 820,9 trln. vonų (615,6 mlrd. JAV dolerių). Plane numatytos didelės investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir gynybą.

    Kaip skelbia portalas „wnp.pl“, prezidentas teigė, kad biudžetas turėtų padėti šaliai tapti lydere ateities technologijose ir užtikrinti ilgalaikį augimą. Valdžia žada „drąsiai investuoti“ į DI ir naujus augimo variklius.

    Projektas numato išlaidų didinimą 12,8 proc., palyginti su einamaisiais metais – tai įvardijama kaip didžiausias metinis šuolis šalies istorijoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į technologijų sektorių, kuris pastaruoju metu generuoja išskirtinai dideles mokestines pajamas.

    Lietuvos skaitytojams ši žinia aktuali platesniame kontekste: Pietų Korėja yra viena svarbiausių puslaidininkių ir su DI susijusios infrastruktūros žaidėjų, todėl tokios investicijos gali turėti įtakos pasaulinėms technologijų grandinėms ir konkurencijai.

    DI megaprojektai ir nacionalinis modelis

    Pagal planą 21,3 trln. vonų (15,97 mlrd. JAV dolerių) būtų skirta trims vadinamiems „megaprojektams“. Jie apima puslaidininkių gamybos centro kūrimą, duomenų centrų plėtrą ir vadinamosios fizinės DI krypties vystymą.

    Fizinė DI – tai dirbtinio intelekto sistemos, veikiančios fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, robotikoje, autonominiuose automobiliuose ar išmaniojoje infrastruktūroje. Tokios technologijos reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir didelių investicijų į pramoninę bazę.

    Dar 4,6 trln. vonų (3,45 mlrd. JAV dolerių) numatyta skirti valstybiniam pažangiam DI modeliui kurti. Tai rodo siekį turėti nacionalinį technologinį pagrindą, o ne vien remtis komerciniais sprendimais.

    Gynybai – didesnis finansavimas

    Biudžete numatomas ir gynybos išlaidų augimas: jos didėtų 8,2 proc. iki 73,3 trln. vonų (54,97 mlrd. JAV dolerių). Lėšas planuojama skirti, be kita ko, branduolinės traukos povandeninių laivų įsigijimui, naikintuvams KF-21 bei pažangių autonominių sistemų diegimui.

    Toks prioritetų derinys – technologinė plėtra ir gynybos modernizavimas – rodo, kad Seulas technologinę lyderystę sieja su nacionaliniu saugumu ir konkurencingumu regione.

    Iš kur lėšos: puslaidininkių sektoriaus mokesčiai

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad rekordinis biudžetas grindžiamas ne vien skolinimusi. Prie jo reikšmingai prisidėjo rekordinės mokestinės įplaukos, kurias sugeneravo puslaidininkių technologijų gigantai, tokie kaip „Samsung“ ir SK hynix.

    Augančias pajamas skatino išliekanti didelė atminties lustų ir DI infrastruktūros paklausa. Pasauliniam DI bumui reikalingi ir lustai, ir duomenų centrų pajėgumai, o Pietų Korėja yra viena svarbiausių šios rinkos dalyvių.

    Birželį šalies vyriausybė taip pat pristatė dešimties metų planą investuoti į naująsias technologijas, kurio vertė siekia 1 800 trln. vonų (1,35 trln. JAV dolerių). Šiais veiksmais siekiama maksimaliai išnaudoti pasaulinį puslaidininkių pakilimą, o technologijų bendrovės jau skelbia rekordinio masto investicijas į infrastruktūrą.

  • Rusijos 2027 metų biudžetas: daugiau kaip 180 mlrd. eurų kariuomenei, mažiau sveikatai ir švietimui

    Rusija 2027 metais planuoja dar labiau didinti išlaidas karui, tuo pat metu apkarpydama finansavimą sveikatos apsaugai, švietimui ir daliai socialinių programų. Tai rodo viešai paskelbto biudžeto projekto skaičiai, apie kuriuos pranešė „The New York Times“.

    Numatoma, kad gynybai ir ginkluotosioms pajėgoms 2027 metais bus skirta daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 185 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei ketvirtadaliu didesnė suma nei planuota ankstesniame biudžeto periode, o gynybos eilutė sudarytų daugiau nei trečdalį visų valstybės išlaidų.

    Socialinės išlaidos traukiasi

    Kartu biudžete matyti mažinamos arba lėčiau didinamos eilutės, susijusios su sveikatos apsauga, švietimu, pašalpomis ir medicinos infrastruktūra. Toks perskirstymas signalizuoja, kad Kremlius karinius tikslus laiko prioritetu net ir vidaus politikos sąskaita.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui tai didina riziką civiliniam sektoriui, nes mažesnės investicijos į švietimą ir sveikatą tiesiogiai veikia darbo našumą, demografines tendencijas ir regionų atskirtį. Kartu didėja priklausomybė nuo valstybės užsakymų gynybos pramonei, o tai gali iškreipti konkurenciją ir stabdyti inovacijas nekarinėse šakose.

    Brangus skolinimasis ir didesni mokesčiai

    Nors dalis socialinių išlaidų mažinama, biudžeto deficitas vis tiek turėtų augti ir viršyti 60 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55 mlrd. eurų. Didėjantis deficitas reiškia, kad valstybei teks daugiau skolintis, o tai tampa vis brangiau.

    Dėl tarptautinių sankcijų Rusija didžiąją dalį skolinimosi perkelia į vidaus rinką, pirmiausia per valstybės kontroliuojamus bankus. Minima, kad obligacijų pajamingumas peržengia 15 proc. ribą, o tai rodo išaugusią riziką ir didina spaudimą visai finansų sistemai, nes brangsta kreditas verslui ir gyventojams.

    Kita biudžeto projekto kryptis – mokesčių didinimas ir bazės plėtimas. Skelbiama apie sprendimus, kurie apima ne tik didesnes įmokas daliai sektorių, bet ir platesnį apmokestinimą investicinių pajamų bei tam tikrų sandorių, o tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų trumpuoju laikotarpiu.

    Karas veikia ir energijos pajamas

    Biudžeto tvarumą lemia ir energijos eksporto pajamos, tačiau jos tampa mažiau nuspėjamos. Tekste pažymima, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir perdirbimo pajėgumams apsunkina galimybes pilnai išnaudoti aukštesnes žaliavų kainas biudžeto skylėms dengti.

    Tuo pat metu Kremliaus pasirinkimas didinti karines išlaidas, net kai skolinimasis brangsta, rodo strategiją orientuotis į ilgą konfliktą ir mobilizuotą ekonomiką. Tai reiškia, kad vidaus vartojimo ir viešųjų paslaugų kokybės klausimai gali tapti antraeiliais, jei prioritetas lieka gynybai.

    Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo finansavimo spaudimą jaučia ir Ukraina, kuri yra priversta taikyti maksimalias taupymo priemones ir atidėti nebūtinus pirkimus. Vis dėlto Rusijos biudžeto projektas rodo, kad Maskva 2027 metais ketina išlaikyti aukštą karinių išlaidų lygį, net jei tai reikš daugiau fiskalinės įtampos šalies viduje.

  • Lenkija pirmauja gynybos išlaidose: NATO viršūnių susitikimas Ankaroje parodys, kas vykdo pažadus

    Liepos 7 dieną Ankaroje prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas tapo testu, kiek Aljanso narės iš tikrųjų pasirengusios didinti gynybos finansavimą ir prisiimti didesnę atsakomybę Europoje. Darbotvarkėje dominuoja ne tik atgrasymas nuo Rusijos, bet ir vis labiau juntamas JAV spaudimas europiečiams daugiau investuoti į savo saugumą.

    Susitikimą lydi gynybos pramonės forumas, kuriame numatyta daug dvišalių pokalbių ir naujų susitarimų. Tai signalizuoja, kad sprendimai bus vertinami ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais įsipareigojimais dėl gamybos, tiekimo grandinių bei ilgalaikių užsakymų.

    JAV tonas europiečiams griežtėja

    Pastaraisiais metais Vašingtonas vis aiškiau kartoja, kad Europos saugumas turi būti užtikrinamas didesniu pačių europiečių indėliu. Tai reiškia ne vien didesnes gynybos išlaidas, bet ir greitesnį pajėgumų stiprinimą, kad Europoje būtų daugiau pasirengusių pajėgų, oro gynybos, artilerijos, šaudmenų ir logistikos.

    Šiame kontekste Ukrainos karas išlieka esminis fonas, tačiau kai kurių sostinių akyse jis tampa ir lakmuso popierėliu, ar Europa gali išlaikyti nuoseklią paramą ilgą laiką. Tuo pat metu JAV vis dažniau akcentuoja, kad sprendimų ir finansinės naštos centras turi slinkti į Europos pusę.

    Ukraina darbotvarkėje, bet ne centre

    Vienas ryškesnių ženklų šiame susitikime yra tai, kad Ukrainos prezidentas neįtrauktas į pagrindines lyderių diskusijas taip, kaip ankstesniuose NATO susitikimuose. Tai stiprina įspūdį, kad kai kurios Aljanso šalys siekia išlaikyti formalų paramos tęstinumą, bet tuo pačiu mažina politinį šios temos svorį pagrindinėje darbotvarkėje.

    „JAV požiūriu, karas Ukrainoje vis labiau laikomas klausimu, kurį pirmiausia turi spręsti Europa“, – sakė vienas NATO diplomatinių sluoksnių atstovas, apibendrindamas nuotaikas prieš susitikimą.

    5 proc. tikslas ir kas jau pirmauja

    Ankstesniuose susitarimuose sąjungininkės buvo raginamos artėti prie ambicingesnio gynybos finansavimo lygio, o šįkart tikimasi konkretesnių planų, kaip tai bus pasiekta per artimiausią dešimtmetį. Diskusijose akcentuojama, kad didesnės išlaidos turi virsti realiais pajėgumais, o ne vien apskaitiniais pokyčiais.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, Lenkija išlieka viena ryškiausių lyderių Europoje pagal gynybos išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto. Aukštas finansavimo lygis tampa argumentu Lenkijai diskusijose apie naštos pasidalijimą ir Aljanso planus Rytų flange.

    Tuo pat metu kai kurios didžiosios Europos ekonomikos didina išlaidas nuosaikiau, o skirtumai tarp šalių kelia įtampą, kai kalbama apie bendrą atgrasymo patikimumą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš susitikimą pabrėžė, kad Aljansui reikia „aiškių, konkrečių ir patikimų“ planų, kurie parodytų, kaip šalys įgyvendins įsipareigojimus.

    Galutinė susitikimo deklaracija turėtų būti paskelbta liepos 8 dieną. Joje, tikėtina, bus aiškiau įvardyta, kad Europos sąjungininkės privalės prisiimti gerokai didesnę atsakomybę už gynybą ir atgrasymą savo žemyne, o tai lems tiek politinius sprendimus, tiek milijardines investicijas į gynybos pramonę.

  • Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    Rutte ir von der Leyen įspėja: NATO laukia lūžis, jei Europa neatlaikys be JAV skėčio

    NATO siunčia žinią Europai

    Ankaroje susirinkę NATO lyderiai išgirdo aiškią žinutę: Aljansas turi tapti labiau europietiškas, kad ilgainiui mažėtų priklausomybė nuo JAV saugumo garantijų. Apie tai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    Jų teigimu, transatlantinis ryšys išlieka esminis, tačiau Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Tam, pasak jų, reikia spartesnių investicijų ir greitesnio europinės gynybos pramonės įsibėgėjimo.

    Interoperabilumas ir darbų pasidalijimas

    Ursula von der Leyen pabrėžė, kad glaudus Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas yra būtinas, bet tam reikia užtikrinti pajėgų ir technikos suderinamumą. Praktikoje tai reiškia bendrus standartus, lengvesnį bendrų pirkimų įgyvendinimą ir efektyvesnį pajėgų veikimą kartu.

    „Kad išliktume transatlantiniai, turime tapti labiau europietiški“, – sakė Markas Rutte.

    NATO vadovas akcentavo aiškų institucijų vaidmenų pasidalijimą: NATO rūpinasi vadovavimo struktūra, gebėjimais ir standartais, o Europos Sąjunga turi svarų vaidmenį pramonės, investicijų ir reguliavimo srityse. Šis modelis, jo vertinimu, leidžia greičiau didinti realius karinius pajėgumus.

    Skirtingi tempai ir pinigų klausimas

    Pasak M. Rutte, Europa nebegali išlikti pernelyg priklausoma nuo JAV, todėl „stipresnė Europa stipresnėje NATO“ tampa strategine būtinybe. Priminta, kad 23 iš 27 Europos Sąjungos valstybių yra NATO narės, todėl sprendimai vienoje struktūroje neišvengiamai veikia kitą.

    Tekste pažymima, kad dalis valstybių, tarp jų Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės šalys, gynybos finansavimą didina itin sparčiai, artėdamos prie naujai keliamo 5 proc. BVP tikslo. Tuo metu Ispanija, Belgija, Liuksemburgas ir Čekija, vertinant viešai skelbiamus įsipareigojimus, juda lėčiau.

    Ursula von der Leyen pristatė Europos Komisijos siūlomus finansinius instrumentus gynybos pajėgumams auginti: iki 150 000 000 000 eurų pagal SAFE paskolų programą ir dar apie 135 000 000 000 eurų, numatomų kitame Europos Sąjungos biudžete. Jos teigimu, šios lėšos turi ne tik stiprinti saugumą, bet ir kurti darbo vietas bei skatinti mokslinius tyrimus Europoje.

    Grėsmės fonas ir pramonės mobilizacija

    Fone minimos augančios įtampos transatlantiniu mastu, siejamos su JAV sprendimais dėl Irano ir laipsnišku dalies JAV karinių pajėgumų mažinimu Europoje. Europos šalys, anot teksto, siekia įrodyti Vašingtonui, kad yra pasirengusios didinti savo indėlį ir greičiau finansuoti gynybą.

    „Turime apsiginti. Tai yra pirmoji kiekvienos vyriausybės užduotis, o grėsmė yra reali“, – sakė Markas Rutte.

    NATO generalinis sekretorius teigė, kad reikia didžiulio šuolio visoje gynybos pramonės bazėje abiejose Atlanto pusėse, nes Rusija, jo žodžiais, yra mobilizavusi ekonomiką karui. Jis taip pat įspėjo neignoruoti bendradarbiavimo, kurį Rusija palaiko su Šiaurės Korėja, Iranu ir Kinija, ir ragino vertinti situaciją be naivumo.

  • Lenkija – su didžiausiu biudžeto deficitu ES: Europos Komisijos prognozė ir finansų ministerijos atsakas

    Lenkija – su didžiausiu biudžeto deficitu ES: Europos Komisijos prognozė ir finansų ministerijos atsakas

    Europos Komisijos signalas Varšuvai

    Naujausioje Europos Komisijos pavasario ekonominėje prognozėje Lenkija įvardijama kaip šalis, kurioje numatomas didžiausias valdžios sektoriaus deficitas Europos Sąjungoje. Prognozė rodo, kad fiskalinė padėtis išliks įtempta ir artimiausiais metais, nors ekonomikos augimas turėtų būti palyginti spartus.

    Europos Komisija nurodo, kad Lenkijos ekonomikos plėtrą turėtų palaikyti stabili privati vartojimo paklausa ir didelis investicijų lygis, įskaitant projektus, finansuojamus iš ES fondų. Vis dėlto vien augimas, anot prognozės, savaime neužtikrina greito grįžimo prie mažesnio deficito.

    Deficitas ir skola: kryptis aukštyn

    Europos Komisijos vertinimu, Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas 2026 metais gali siekti apie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais – apie 6,3 proc. Tai reikštų, kad net ir planuojant konsolidaciją, deficitas liktų gerokai virš Mastrichto kriterijaus, numatančio 3 proc. ribą.

    Prognozėje taip pat išskiriama skolos dinamika. Europos Komisija numato, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis gali kilti nuo maždaug 59,7 proc. iki apie 68,3 proc. 2027 metais, o tai didintų jautrumą palūkanų normų ir ekonominio ciklo pokyčiams.

    Finansų ministerija: konsolidacija bus, bet kainuos

    Lenkijos finansų ministerija, reaguodama į Europos Komisijos vertinimus, akcentuoja kitą prognozės pusę – vieną didžiausių numatomų ekonomikos augimo tempų ES ir palankius rodiklius darbo rinkoje. Ministerija taip pat pabrėžia, kad reikšmingą poveikį biudžetui daro gynybos išlaidos, kurios šiuo metu išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų.

    Ministerija teigia, kad 2026 metais planuojamos pajamų didinimo ir išlaidų ribojimo priemonės turėtų prisidėti prie deficito mažinimo. Tarp minimų krypčių – didesnės biudžeto pajamos iš mokesčių pakeitimų, taip pat platesnis elektroninių sąskaitų faktūrų taikymas, kuris, valdžios vertinimu, gali gerinti mokesčių surinkimą.

    „Nepaisant didesnių gynybos išlaidų, skolos lygis turėtų išlikti mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis“, – sakė Lenkijos finansų ministerija.

    Infliacija ir energijos kainos vėl tampa rizika

    Europos Komisija prognozėje išskiria ir infliacijos trajektoriją. Vertinime numatoma, kad 2026 metais kainų augimą gali vėl paskatinti energijos kainų šokas, o vėliau infliacija turėtų slopti, jei žaliavų kainų augimas pasaulinėse rinkose lėtės.

    Lenkijos institucijos taip pat nurodo fiskalinių priemonių poveikį infliacijai ir akcentuoja, kad bendras kainų spaudimas Europoje išlieka vienas jautriausių ekonomikos politikos taškų. Papildoma rizika – geopolitiniai veiksniai, kurie gali greitai pakeisti energijos išteklių kainas ir infliacijos lūkesčius.

    Prognozės kontekste tai reiškia, kad Lenkijai vienu metu tenka spręsti kelias užduotis: išlaikyti augimą, suvaldyti deficitą, finansuoti gynybą ir apsisaugoti nuo naujų energijos kainų sukrėtimų. Europos Komisijos skaičiai rodo, kad artimiausiems metams teks rinktis labai tiksliai suderintą fiskalinį kursą.

  • Daugiau lėšų Europos gynybai: EP nariai ginčijasi, ar tai strategija, ar nuolaida Trumpui

    Daugiau lėšų Europos gynybai: EP nariai ginčijasi, ar tai strategija, ar nuolaida Trumpui

    Gynybos biudžetai auga

    Europos Sąjunga vis dažniau gynybą įvardija kaip skubiausią politinį prioritetą, o valstybių biudžetuose ryškėja lūžis po dešimtmečius trukusio taupymo. Spaudimą didinti išlaidas stiprina Rusijos karas prieš Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir platesnė geopolitinė konkurencija.

    Kartu auga ir nerimas, ar didesnis finansavimas taps ilgalaike strategine investicija, ar tik fragmentiška reakcija į krizes. Ši dilema vis dažniau persikelia į Europos Parlamento diskusijas, kur susiduria požiūriai į socialinių išlaidų ir gynybos balansą.

    EP diskusija: „taip“ ir „ne“

    Laidoje „The Ring“ aštriai susikirto du Europos Parlamento nariai: austras Lukas Mandl iš Europos liaudies partijos ir belgas Marc Botenga iš Kairiųjų frakcijos. Jie ginčijosi, ar milijardai eurų naujai ginkluotei yra būtina atgrasymo priemonė, ar klaidinga kryptis, kai gyventojai tikisi investicijų į viešąsias paslaugas.

    Botenga kritikavo valstybių sprendimus sparčiai didinti gynybos biudžetus, argumentuodamas, kad tai gali vykti mokyklų, ligoninių ir kitų vidaus poreikių sąskaita. Mandl laikėsi priešingos pozicijos ir teigė, kad modernios technologijos, įskaitant bepiločius, tampa būtinos, jei Europa nori patikimai atgrasyti Rusiją ir reaguoti į naujas grėsmes.

    „Europa negali statyti saugumo ant vilties, kad grėsmės išnyks pačios“, – sakė Lukas Mandl.

    „Milijardai ginklams nėra atsakymas, jei tuo pat metu silpnėja visuomenės atsparumas ir viešosios paslaugos“, – sakė Marc Botenga.

    JAV, NATO ir „strateginė autonomija“

    Diskusijoje svarbią vietą užėmė ir transatlantiniai ryšiai: NATO, žvalgybos bendradarbiavimas bei prekybinės priklausomybės. EP nariai nesutarė, ar ES turėtų dar labiau remtis JAV, ar spartinti vadinamąją strateginę autonomiją, kai Europa pati užsitikrina kritinius pajėgumus, tiekimą ir sprendimų priėmimą.

    Šį klausimą dar labiau paaštrino Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus ir jo labiau sandorinis požiūris į sąjungininkų įsipareigojimus. Dalis Europos lyderių tokį foną vertina kaip signalą, kad gynybos planavimas turi būti grindžiamas ne vien politine valia Vašingtone, bet ir ilgalaikėmis Europos investicijomis.

    Gynybos išlaidų didinimas taip pat reiškia praktinius sprendimus: ką pirkti, iš ko pirkti ir kaip stiprinti Europos gynybos pramonę, kad užsakymai nevirstų vien importu. Vis garsiau kalbama apie bendrus pirkimus, gamybos pajėgumų plėtrą ir greitesnį inovacijų diegimą, kad lėšos virstų realiais pajėgumais, o ne vien politiniais pažadais.

  • Lenkijos ekonomika ties lūžiu: BNP Paribas vadovas apie energetiką, gynybą ir naują augimo modelį

    Lenkijos ekonomika ties lūžiu: BNP Paribas vadovas apie energetiką, gynybą ir naują augimo modelį

    Energetikos transformacija keičia skaičiavimus

    Lenkijos ekonomika artėja prie etapo, kai ankstesnis augimo receptas, paremtas santykinai pigia darbo jėga ir spartaus eksporto plėtra, ima sekti. BNP Paribas Bank Polska vadovas Przemekas Gdańskis interviu pabrėžia, kad šalia geopolitinių rizikų ryškėja ir struktūriniai iššūkiai, verčiantys ieškoti naujo konkurencingumo pagrindo.

    Vienas kertinių klausimų – energijos kaina ir šaltiniai. Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje branduolinės energetikos projektai gali prisidėti prie stabilesnių ir mažesnių elektros kainų bei didesnės sistemos dekarbonizacijos, o tai tiesiogiai veikia pramonės konkurencingumą.

    Gdańskis akcentuoja ir kitą argumentą: anglimi paremta energetika nebesuteikia kainos pranašumo, nes brangsta tiek taršos kaštai, tiek pati gamyba, o rinkoje daugėja nepastovumo. Dėl to energetikos transformacija tampa ne vien aplinkosauginiu, bet ir grynai ekonominiu sprendimu.

    Investicijų mastas – trilijonais eurų

    Banko vadovo vertinimu, iki 2040 metų vien energetikos transformacijai reikės milžiniškų investicijų, kurios, skaičiuojant pagal interviu minėtus dydžius, siekia maždaug 620–760 mlrd. eurų. Tokios sumos rodo, kad be privataus kapitalo ir veikiančios finansų sistemos šių projektų įgyvendinti nepavyks.

    Lygiagrečiai išaugęs prioritetas – gynyba. Interviu teigiama, kad šiemet Lenkijos investicijos gynybos srityje gali siekti apie 46 mlrd. eurų, o bendros išlaidos gynybai turėtų viršyti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, ir šį lygį, pašnekovo nuomone, verta išlaikyti.

    Gdańskis pabrėžia, kad bankų sektorius yra pasirengęs finansuoti didelius projektus, tačiau jo pajėgumai turi ribas. Jo pateiktas pavyzdys rodo, kad net ir visiems bankams susivienijus į konsorciumą, vienam projektui suteikiamo kredito dydis būtų tik dalis didžiausių infrastruktūros sumanymų kainos, todėl būtini ir kiti finansavimo šaltiniai.

    Deficitas, skola ir naujas augimo receptas

    Interviu paliečiama ir fiskalinė rizika: augant biudžeto deficitui, didėja skolos finansavimo poreikis, o investuotojai gali reikalauti didesnės grąžos už valstybės obligacijas. Tai reikštų didesnę skolos aptarnavimo naštą ir mažesnę erdvę kitoms viešosioms išlaidoms.

    Banko vadovas teigia, kad Lenkija yra „gilių pokyčių“ išvakarėse, nes darbo jėgos sąnaudomis paremto augimo modelis išsisemia. Išeitimi jis laiko produktyvumo šuolį, inovacijų skatinimą, infrastruktūros modernizavimą ir aktyvesnę politiką, padedančią prisitaikyti prie demografinių tendencijų.

    Demografija, pasak pašnekovo, tampa lemiamu veiksniu: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali lėtinti augimą, jei nebus didinama ekonomikos automatizacija ir robotizacija bei nesuformuota nuosekli migracijos politika. Jo vertinimu, būtent technologijos ir efektyvesnė darbo organizacija gali kompensuoti darbo rinkos įtampas.

    Interviu taip pat aptariamas dirbtinis intelektas: Gdańskis pažymi, kad DI plėtra JAV ir Azijoje vyksta greičiau nei Europoje, o senstančiai visuomenei tai gali būti kritiškai svarbi priemonė didinti našumą. Jis priduria, kad finansų sektorius ieško praktinių DI pritaikymo scenarijų, tačiau tikrasis proveržis dar priešakyje.

    Kartu banko vadovas atkreipia dėmesį į Europos problemą – rinkų ir reguliavimo fragmentaciją. Jo teigimu, norint konkurencingai varžytis su JAV ir Azija, Europai reikia daugiau integracijos ir masto, o tai svarbu ir kapitalo rinkoms, ir inovacijų finansavimui.

    Galiausiai pašnekovas pabrėžia Lenkijos atsparumą šokams, primindamas, kad 2008–2009 metų krizę šalis perėjo palyginti stabiliai, o bankų sektoriui neprireikė plataus masto viešosios paramos. Vis dėlto jis kartoja pagrindinę mintį: ateinančiais metais sėkmę lems ne vien atsparumas, o gebėjimas laiku persitvarkyti ir susikurti naują augimo idėją.

  • Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija skelbia 3,9 mlrd. eurų gynybos šuolį: pirks 4 fregatas, o „Saab“ akcijos pašoko

    Švedija paskelbė apie maždaug 3,9 mlrd. eurų vertės gynybos investicijų paketą, kuriuo numatoma įsigyti keturis karinius laivus ir reikšmingai sustiprinti oro gynybą. Stokholme pristatytas sprendimas įvardijamas kaip didžiausias šalies karinis pirkinys nuo 1980-ųjų.

    Pagal planą Švedija ketina užsakyti Prancūzijos gamintojo „Naval Group“ FDI klasės fregatas, skirtas priešlėktuvinei ir priešpovandeninei gynybai bei situacijos stebėsenai jūroje. Pirmųjų laivų pristatymo laukiama apie 2030 metus, todėl tai yra ilgalaikė investicija, orientuota į dešimtmečio pabaigos pajėgumus.

    „Tai reiškia tris kartus didesnę Švedijos oro gynybos galią, palyginti su šiandien, ir parodo sprendimo mastą“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

    Švedijos vyriausybė pabrėžia, kad didesnis karinis jūrų pajėgumas tiesiogiai siejamas su Baltijos jūros saugumu ir kritinės infrastruktūros apsauga. Pastaraisiais metais regione didesnę reikšmę įgavo povandeninių kabelių, ryšio linijų ir energetikos objektų apsauga, todėl didesnės oro gynybos ir jūrų stebėsenos galimybės tampa prioritetu.

    Šis sprendimas priimamas pasikeitus Europos saugumo aplinkai ir Švedijai 2024 metais prisijungus prie NATO. Narystė aljanse reiškia ne tik kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, bet ir spaudimą sparčiau modernizuoti kariuomenę, kad pajėgumai būtų suderinami su sąjungininkų planavimu ir operacijomis.

    Rinkos sureagavo akimirksniu

    Po naujienos pakilo Europos gynybos sektoriaus akcijos, o Švedijos karinės aviacijos ir gynybos pramonės bendrovės „Saab“ vertybiniai popieriai šoktelėjo apie 5 proc. Kartu brango ir kitų didžiųjų žemyno gynybos įmonių akcijos, investuotojams vertinant, kad valstybės užsakymai artimiausiais metais išliks augimo variklis.

    Rinkos dalyviai gynybos sektorių laiko viena iš nedaugelio pramonės šakų, kur aiškiai matomas ilgesnio laikotarpio užsakymų portfelis. Vis dėlto analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad po kelių metų spartaus brangimo kai kurių įmonių vertinimai tapo aukšti, todėl svyravimai reaguojant į naujienas gali būti ryškesni.

    Gynybos išlaidos Europoje auga

    Pastaraisiais metais vis daugiau NATO šalių viešai įsipareigoja didinti gynybos finansavimą, o tai tiesiogiai skatina tiek amunicijos, tiek oro gynybos, dronų, jūrinių sistemų ir kosmoso stebėsenos sprendimų paklausą. Europos valstybės taip pat siekia dalį užsakymų perkelti į žemyno pramonę, kad sumažintų priklausomybę nuo tiekimo grandinių už Europos ribų.

    Švedijos atvejis išsiskiria tuo, kad investicijos nukreipiamos į karinio jūrų laivyno modernizavimą, kuris dažnai reikalauja ilgo projektavimo ir gamybos ciklo. Toks sprendimas rodo, kad Baltijos regiono valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik sausumos gynybai, bet ir jūrinėms grėsmėms bei oro erdvės kontrolei.

  • ES verslas spaudžia stabdžius: investicijos krito iki 11 metų dugno – kas laukia toliau?

    ES verslas spaudžia stabdžius: investicijos krito iki 11 metų dugno – kas laukia toliau?

    Investicijų rodiklis smuko iki dugno

    Europos Sąjungos įmonės vis atsargiau leidžia pinigus naujai įrangai, pastatams ir technologijoms. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad verslo investicijų rodiklis 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį smuko iki 21,8 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2015 metų.

    Šis rodiklis parodo, kokią dalį sukuriamos pridėtinės vertės įmonės nukreipia investicijoms. Į statistiką neįtraukiami bankai ir kitos finansų korporacijos, o skaičiai labiau atspindi gamybos, prekybos, transporto, apgyvendinimo ir kitų paslaugų sektorių situaciją.

    Palyginimui, dar prieš pandemiją investicijų intensyvumas buvo gerokai didesnis: 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį jis siekė 26,77 proc. Dabartinis lygis priartėjo prie vieno žemiausių istorinių taškų, fiksuotų po pasaulinės finansų krizės, kai 2010 metų pirmąjį ketvirtį rodiklis buvo 20,93 proc.

    Net didžiausi verslo centrai atsilieka

    Ryškus signalas rinkoms yra tai, kad vienos žemiausių investicijų proporcijų fiksuotos didžiuosiuose Europos verslo centruose. Liuksemburgo, Airijos ir Nyderlandų rodikliai buvo mažesni nei 17 proc., nors šios šalys ilgą laiką laikytos patraukliomis tarptautiniam kapitalui.

    Eurostatas pažymi, kad Liuksemburgo atvejis iš dalies paaiškinamas santykinai mažu pramonės svoriu ekonomikoje. Tuo metu Airijoje investicijų rodiklis per mažiau nei dešimtmetį sumažėjo apie 27 procentiniais punktais, o tai rodo struktūrinius pokyčius ir didesnį jautrumą pasaulinėms tiekimo grandinėms bei mokesčių ir reguliavimo aplinkai.

    Ekonomistų vertinimu, investicijos yra vienas svarbiausių produktyvumo ir BVP augimo variklių, nes jos leidžia įmonėms modernizuoti gamybą, skaitmeninti procesus ir didinti našumą. Tuo pat metu Europos Centrinis Bankas ir tarptautinės institucijos pastaraisiais metais nuosekliai akcentuoja, kad Europos produktyvumo augimas atsilieka nuo JAV, o investicijų vangumas šią atskirtį gali dar labiau padidinti.

    Kodėl įmonės traukiasi ir kur ieško išeičių?

    Europos Centrinis Bankas, apklausęs 64 dideles euro zonos įmones dėl jų investicinių planų, nustatė kelias pagrindines stabdančias priežastis. Apie 90 proc. respondentų kaip svarbiausią veiksnį įvardijo silpną paklausą, kuri mažina pasitikėjimą pardavimų perspektyvomis ir atideda plėtros sprendimus.

    Daugiau nei 80 proc. įmonių taip pat minėjo mažesnį pelningumą, didelę reguliavimo naštą ir augančius darbo kaštus. Tokia kombinacija ypač skaudžiai veikia pramonę, kur investicijos dažnai yra didelės, ilgalaikės ir sunkiai atsiperkančios, jei rinkos ciklas pasisuka nepalankia kryptimi.

    „Verslo investicijos yra vienas svarbiausių BVP augimo veiksnių. Investicijos į įrangą, programinę įrangą ir gamyklas iš esmės yra produktyvumo augimo variklis“, – sakė INSEAD ekonomikos profesorius Antonio Fatas.

    Įmonių sprendimus papildomai veikia geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių trikdžiai ir prekybos barjerai, ypač ten, kur gamintojai susiduria su tarifais ir neapibrėžtumu dėl eksporto rinkų. ECB taip pat pabrėžia, kad ilgalaikius planus apsunkina ir sunkiai prognozuojamas klimato politikos reguliavimas, kai įmonėms sudėtinga įvertinti, kokių investicijų reikės po kelerių metų, kad jos atitiktų naujus reikalavimus.

    Tuo pačiu atsiranda ir potencialus investicijų katalizatorius. ECB nurodo, kad dalis įmonių tikisi, jog didesnės gynybos išlaidos Europoje artimiausiais metais gali paskatinti naujus užsakymus ir investicijas, ypač pramonės sektoriuje, kuris tiesiogiai dalyvauja tiekimo grandinėse.

    Nors bendras ES vaizdas išlieka niūrus, atskirose šalyse matomi ir priešingi signalai. Eurostato duomenys rodo, kad Graikijoje investicijų rodiklis nuo 2015 metų augo vienu sparčiausių tempų, o Vengrijoje ir Kroatijoje fiksuoti vieni didžiausių investavimo lygių, viršijantys 28 proc. Tai rodo, kad investicijų ciklą smarkiai lemia nacionalinės pramonės struktūra, ES paramos panaudojimas ir konkrečių sektorių plėtros bangos.