CP v2

Tag: Gynybos ministerija

  • Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Maskvos srityje per mokomąjį skrydį sudužo Rusijos karinis lėktuvas, kuris, kaip pranešama, buvo 5-osios kartos naikintuvas Su-57. Pirminiais duomenimis, pilotui pavyko katapultuotis prieš smūgį į žemę, o įvykio vieta siejama su Odincovo apylinkėmis.

    Apie incidentą informavus Rusijos žiniasklaidai, pradėtas oficialus tyrimas dėl galimų skrydžio taisyklių pažeidimų ar netinkamo pasirengimo skrydžiui. Priežasčių aiškinimu taip pat užsiima Gynybos ministerijos komisija ir aviacijos ekspertai, kurie vertins techninius duomenis bei skrydžio aplinkybes.

    Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad preliminari avarijos versija yra techninis gedimas ore. Tokiose situacijose paprastai tikrinami varikliai, valdymo sistemos, degalų ir hidraulikos mazgai, taip pat analizuojami skrydžio įrašai, jei jie išliko.

    Su-57 yra pažangiausias Rusijos kuriamas ir gaminamas daugiafunkcis naikintuvas, kurį Rusija pristato kaip 5-osios kartos platformą. Vakarų analitikų vertinimu, šių orlaivių parkas nėra didelis ir gali siekti apie 35–40 vienetų, todėl kiekviena avarija tampa reikšminga tiek kariniu, tiek technologiniu požiūriu.

    Šis incidentas laikomas antru plačiai žinomu Su-57 katastrofos atveju. Pirmasis buvo fiksuotas 2019 metais, kai bandymų metu sudužo orlaivis, įvardytas kaip vienas pirmųjų serijinei gamybai skirtų egzempliorių.

    Pirmieji serijiniai Su-57 Rusijos karinėse oro pajėgose pradėti eksploatuoti 2020 metais. Tiksli vieneto kaina viešai aiškiai neįvardijama, tačiau ankstesni kontraktų skaičiavimai leido daryti prielaidą, kad vienas naikintuvas vėlesniais gamybos metais galėtų kainuoti maždaug 37 000 000 eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir tiekimo sąlygų.

    Pagal viešai skelbiamus techninius duomenis, Su-57 yra didesnis už dalį kitų 5-osios kartos naikintuvų: jo sparnų mojis siekia apie 14,1 metro. Orlaivis turi du variklius, o deklaruojamas maksimalus greitis su forsažu gali viršyti 2 machus, taip pat nurodomas iki 18 kilometrų aukštis.

    Su-57 sukonstruotas taip, kad dalis ginkluotės būtų talpinama vidinėse dėtuvėse, o tai siejama su mažesniu matomumu radarams. Vis dėlto realus šios platformos brandumas ir patikimumas vertinamas nevienareikšmiškai, o incidentų tyrimų išvados paprastai būna svarbios sprendžiant dėl tolesnės gamybos, modernizacijos ir eksploatacijos apimčių.

  • Tragedija Čekijos bazėje: sudužo kariuomenės sraigtasparnis, vienas žuvo, keturi sužeisti

    Tragedija Čekijos bazėje: sudužo kariuomenės sraigtasparnis, vienas žuvo, keturi sužeisti

    Kas nutiko Čekijos bazėje

    Čekijos kariuomenė pranešė, kad liepos 23 dieną šalies pietryčiuose, karinių oro pajėgų bazėje, sudužo karinis sraigtasparnis. Per incidentą žuvo vienas karys, dar keturi buvo sužeisti.

    Nelaimė įvyko 22-ojoje sraigtasparnių bazėje Náměšť nad Oslavou teritorijoje. Kariuomenės teigimu, nukrito UH-1Y „Venom“ tipo sraigtasparnis.

    Reakcija ir pagalba sužeistiesiems

    Kariuomenė pareiškė užuojautą žuvusiojo artimiesiems, draugams ir tarnybos kolegoms. Taip pat pabrėžta, kad svarbiausias prioritetas šiuo metu yra medicininė pagalba sužeistiesiems ir parama jų šeimoms.

    Čekijos gynybos ministras Jaromíras Zůna incidentą pavadino didžiule tragedija ir teigė, kad ji sukrėtė visus. Pasak jo, nelaimės vietoje dirba gelbėjimo tarnybos ir tyrimo komisija.

    „Šiuo ypač sunkiu metu reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiojo artimiesiems ir kolegoms“, – sakoma Čekijos kariuomenės pranešime.

    Tyrimas ir skrydžių stabdymas

    Dėl avarijos pradėtas oficialus tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti tikslias aplinkybes ir priežastis. Kariuomenė informavo, kad iki tyrimo pabaigos visi H-1 serijos sraigtasparniai laikinai neskraidys.

    Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant užtikrinti saugą ir patikrinti, ar incidentas nesusijęs su techniniu gedimu, priežiūros procedūromis ar žmogiškuoju veiksniu. Tyrimo išvadų pagrindu sprendžiama dėl papildomų patikrų, atnaujintų instrukcijų ar mokymų.

    Vietos žiniasklaidos užfiksuotuose vaizduose matyti incidento vieta, kur aplink apgadintą fiuzeliažą dirba gelbėtojai ir kitos tarnybos. Kariuomenė kol kas nepateikė detalesnės informacijos apie sužeistųjų būklę.

  • Nuolatinė JAV karinė bazė Lenkijoje: Vašingtonas atviras deryboms, Varšuva skuba tartis dėl detalių

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl nuolatinės JAV karinės bazės: šalies Nacionalinio saugumo biuro vadovas Bartoszas Grodeckis teigia, kad amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl šią galimybę būtina greitai paversti konkrečiais sprendimais. Pasak jo, vien politinės deklaracijos neužtenka, nes realus projektas priklausys nuo derybų turinio ir abiejų pusių įsipareigojimų.

    Grodeckis pabrėžė, kad Lenkijos gynybos ministerija turi suformuoti derybų komandą, kuri pradėtų planavimo darbus. Esminiai klausimai būtų bazės vieta, planuojamas pajėgumas, finansavimas ir darbų grafikas, o taip pat teisinės prielaidos, kurios leistų investiciją įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką.

    Kas turės būti sutarta?

    Lenkijos pusė signalizuoja, kad projektui gali prireikti specialaus įstatymo, kad būtų aiškiai apibrėžtos žemės, infrastruktūros, statybų ir ilgalaikio bazės išlaikymo taisyklės. Tokie sprendimai svarbūs ne tik praktikai, bet ir investuotojų bei rangovų prognozuojamumui, ypač kai kalbama apie didelės apimties karinės infrastruktūros plėtrą.

    Anot Grodeckio, derybose turėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės atstovai, bet ir prezidento deleguotas atstovas, kad sprendimai būtų priimami koordinuotai. Jis akcentavo, kad šiuo klausimu tarp valdžios institucijų neturėtų būti viešų nesutarimų, nes tai silpnintų derybinę poziciją.

    JAV karių skaičius gali augti

    Šiuo metu JAV karių skaičius Lenkijoje, pasak Grodeckio, siekia apie 7 000, o po papildomų pajėgų siuntimo planų galėtų priartėti prie maždaug 12 000. Vis dėlto, kol kas nėra aišku, kada tiksliai šie pokyčiai įvyktų ir kokio tipo pajėgos būtų dislokuojamos ilgesniam laikui.

    Lenkijos pareigūnai pažymi, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo JAV gynybos planavimo Europoje ir Pentagono peržiūrų dėl pajėgų struktūros žemyne. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, svarbiausios detalės bus nuspręstos tik po techninių ir finansinių susitarimų.

    Nuolatinė ar rotacinė buvimo forma?

    Lenkija jau kurį laiką siekia, kad kuo didesnė JAV karinė presence šalyje būtų nuolatinė, o ne rotacinė. Nuolatinio buvimo modelis paprastai reiškia konkrečių dalinių priskyrimą bazei, ilgesnį karių dislokavimą ir dažnesnį šeimų atvykimą, o rotacinis formatas apsiriboja kelių mėnesių pamainomis.

    Gynybos ministerija artimiausiu metu turėtų formalizuoti derybų procesą su JAV, kad politiniai signalai virstų įpareigojančiu susitarimu. Varšuvos tikslas aiškus: kuo greičiau pereiti nuo bendrų pareiškimų prie konkrečių dokumentų, kurie nustatytų atsakomybes, terminus ir finansavimo modelį.

    „Amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl tai reikia paversti aktyviais veiksmais ir užbaigti derybas kiek įmanoma greičiau“, – sakė Bartoszas Grodeckis.

  • Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos F-35 skris virš šalies: simbolinis turas nuo Krokuvos iki Varšuvos jau šį penktadienį

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos penktadienį surengs simbolinį trijų naikintuvų F-35 skrydį virš šalies. Akcija pristatoma kaip viešas naujos kartos orlaivių debiutas, skirtas gyventojams parodyti, kaip atrodo moderniausia šalies karinės aviacijos technika.

    Apie planuojamą skrydį viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk. Pasak jo, trys F-35 pakils iš Lasko bazės ir skries virš Krokuvos, vėliau pasuks į Gdanską, o maršrutą baigs Varšuvoje, kur praskris palei Vyslą ir grįš atgal į bazę.

    Kam skirtas šis skrydis?

    Lenkijos gynybos ministerija šią iniciatyvą vadina F-35 įvedimo į tarnybą pradžios dalimi ir siekia aiškiai komunikuoti visuomenei, kodėl tokie pirkimai daromi. Skrydžiai virš didžiųjų miestų yra ir simbolinis gestas, ir praktinė proga priminti apie oro gynybos bei oro policijos svarbą regione.

    „Lenkai turi žinoti, kam skiriami jų pinigai. F-35 yra esminis pokytis“, – sakė Cezary Tomczyk.

    Kiek kainuoja ir kiek jų bus?

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomų variklių rezervu. Sutartis pasirašyta 2020 metais, o bendra sandorio vertė siekė apie 4,3 mlrd. eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos oro pajėgose F-35 turi pavadinimą „Husarz“. Pirmosios mašinos jau pristatytos į Lasko 32-ąją taktinės aviacijos bazę, o antra nuolatinė dislokavimo vieta numatyta Švidvino 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje.

    Kada F-35 realiai sustiprins pajėgumus?

    Vien viešas pristatymas dar nereiškia pilnos kovinės parengties. Pajėgumai tiesiogiai priklauso nuo pilotų ir technikų rengimo tempo, atsarginių dalių tiekimo, ginkluotės integracijos ir bazių infrastruktūros, įskaitant misijų simuliatorius bei saugumo sistemas.

    Skelbiama, kad pirminė operacinė parengtis, kai orlaiviai gali vykdyti bazines oro policijos ir oro erdvės patruliavimo užduotis, realistiškai galėtų būti pasiekta 2027–2028 metais. Pilna operacinė parengtis dažniausiai siejama su 2030 metais, kai sukomplektuojamas didesnis parkas ir stabilizuojami mokymo bei aptarnavimo procesai.

    Lenkijos pilotai ir technikai F-35 programai ruošiami Jungtinėse Valstijose, o mokymų perkėlimas į Lenkiją turėtų plėstis kartu su infrastruktūros parengimu. Šis perėjimas laikomas sudėtingu, nes F-35 eksploatacija reikalauja kitokios taktikos, didelio duomenų apdorojimo ir glaudaus darbo su pažangiais jutikliais, kur svarbų vaidmenį atlieka DI pagrindu veikiantys sprendimų palaikymo elementai.

  • Karališkojo laivyno laivas pasiekė Tristano da Cunha salą: keičia desantininkus dėl hantaviruso

    Karališkojo laivyno laivas pasiekė Tristano da Cunha salą: keičia desantininkus dėl hantaviruso

    Karališkojo laivyno patrulinis laivas HMS Medway atvyko prie atokios Tristano da Cunha salos Pietų Atlante, kad pristatytų būtiniausių atsargų ir pakeistų saloje dirbusią britų kariuomenės specialistų grupę. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija pranešė, kad laivas regione liks kelias dienas.

    Pasak ministerijos, HMS Medway atgabens šešis civilius medikus ir pargabens kariškius desantininkus, kurie buvo pasiųsti po įtariamo hantaviruso atvejo. Pagal pateiktą informaciją, vienam britų piliečiui, grįžusiam į salą po kelionės kruiziniu laivu MV Hondius, pasireiškė simptomai, sukėlę įtarimų dėl užsikrėtimo.

    Kas įvyko saloje?

    Anksčiau gegužę į Tristano da Cunha buvo nusiųsti Jungtinės Karalystės kariuomenės 16-osios oro šturmo brigados kovinės grupės specialistai, kurie į salą leidosi parašiutais. Ši operacija buvo vykdoma dėl sudėtingo salos pasiekiamumo ir poreikio greitai sustiprinti vietos pajėgumus, kai atsirado rizika sveikatai.

    Gynybos ministerijos išplatintoje vaizdo medžiagoje buvo matyti, kaip kariai šoka iš karinio transporto orlaivio ir virš salos išskleidžia parašiutus. Tuo metu ginkluotųjų pajėgų ministras Al Carns operaciją pavadino išskirtine ir dėkojo visiems dalyvavusiems.

    Kodėl tai svarbu?

    Tristano da Cunha laikoma atokiausia gyvenama Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, esanti giliai Pietų Atlante ir įprastai pasiekiama tik laivais. Saloje gyvena apie 220 žmonių, todėl bet koks galimas užkrečiamos ligos protrūkis čia gali greitai tapti kritiniu išbandymu vietos medicinos ir logistikos pajėgumams.

    HMS Medway yra vienas iš „River“ klasės patrulinių laivų, skirtų Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoms remti ir humanitarinėms užduotims vykdyti. Tokie laivai dažnai naudojami ten, kur reikalingas greitas reagavimas, tačiau infrastruktūra yra ribota, o atstumai iki artimiausių uostų ar oro uostų itin dideli.

    Gynybos ministerija kol kas nepatikslino, kokia yra įtariamo atvejo būklė, tačiau pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti reikiamą medicininę pagalbą ir saugiai užbaigti kariškių misiją. Artimiausiomis dienomis tikimasi daugiau informacijos apie tolimesnius veiksmus saloje.

  • Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo energetikos plėtra Jungtinėje Karalystėje vis dažniau susiduria ne su leidimų ar tinklo pralaidumo problemomis, o su nacionalinio saugumo reikalavimais. Dideli vėjo jėgainių parkai gali trikdyti oro gynybos radarų darbą ir sukurti vadinamąsias akląsias zonas, kuriose sudėtingiau aptikti bei sekti orlaivius.

    Toks klausimas kilo vertinant Fallago Rig vėjo jėgainių projektą Škotijos pasienio regione, kai britų Gynybos ministerija perspėjo apie galimą poveikį Brizlee Wood oro gynybos radarui. Šis radaras naudojamas stebėti Jungtinės Karalystės oro erdvę ir padėti identifikuoti nežinomus taikinius realiu laiku.

    Kaip jėgainės veikia radarus?

    Radarams vėjo jėgainės kelia problemų dėl aukštų bokštų ir besisukančių menčių, kurios atspindi radijo bangas ir sukuria vadinamąjį triukšmą. Dėl to radarui tampa sunkiau atskirti tikrą taikinį nuo klaidingų atspindžių arba užtikrintai sekti objektą tam tikrose kryptyse.

    Akląja zona paprastai vadinama erdvė, kurioje radaro aptikimo ar sekimo geba suprastėja tiek, kad didėja rizika nepastebėti mažesnių, žemai skrendančių ar netipinių objektų. Gynybos planuotojams tai svarbu ne tik dėl karinės aviacijos, bet ir dėl galimų neteisėtų įskridimų ar bepiločių orlaivių keliamų grėsmių.

    Kodėl projektas vis tiek gavo leidimą?

    Fallago Rig atvejis išryškino, kad sprendimas nebūtinai remiasi principu, jog radaras turi likti visiškai nepaveiktas. Praktikoje leidimai gali būti suteikiami su sąlyga, kad bus įdiegtos techninės poveikio mažinimo priemonės, kurios sumažins trikdžių tikimybę iki priimtino lygio.

    Tokios priemonės paprastai apima radaro programinės įrangos atnaujinimus, filtravimo algoritmus, papildomų jutiklių integravimą ar net atskirų stebėjimo sistemų diegimą, kad būtų kompensuotos silpnesnės aprėpties zonos. Derybos tarp vystytojų ir gynybos institucijų dažnai tęsiasi ir po pirminių sprendimų, ypač planuojant plėtrą ar parko išplėtimą.

    „Svarbiausia tampa ne klausimas, ar trikdžiai egzistuos, o ar jie gali būti patikimai suvaldyti techninėmis priemonėmis“, – teigiama su projektu susijusiuose vertinimuose.

    Ką tai reiškia vėjo energetikos plėtrai?

    Šis konfliktas rodo platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos objektų poveikis vertinamas ne vien pagal elektros gamybą ar poveikį aplinkai, bet ir pagal kritinės infrastruktūros bei gynybos sistemų patikimumą. Vėjo parkų planavimas vis dažniau apima ne tik vietos bendruomenių, bet ir oro navigacijos, ryšių bei radarų sistemų suderinamumo analizę.

    Ekspertai pabrėžia, kad rizika nebūtinai apsiriboja pačiu parku: radarų aprėpties pokyčiai gali pasireikšti platesnėje teritorijoje, priklausomai nuo reljefo, atstumų ir radaro darbo režimų. Dėl to vystytojams tenka anksti įtraukti gynybos ir aviacijos institucijas, kad projektai neįstrigtų vėlyvoje stadijoje, kai pakeitimai tampa brangūs ir sudėtingi.

    Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad spartėjant vėjo energetikos plėtrai, nacionalinio saugumo argumentai gali tapti vienu svarbiausių faktorių, lemiančių ne tik konkrečių parkų vietą, bet ir technologinius reikalavimus visam sektoriui.

  • Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkija parodė įspūdingą vaizdo įrašą: virš šalies – pirmieji F-35 Husarz naikintuvai

    Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas trijų F-35A Lightning II atskridimas į Lenkiją. Įraše matyti skrydis virš šalies ir nusileidimas 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste po transatlantinio skrydžio iš JAV.

    Ministerijos teigimu, naikintuvai atvyko su lenkų įgulomis, kurios anksčiau buvo rengiamos JAV, o ant sparnų jau matyti Lenkijos skiriamieji ženklai. Skrydžio atkarpoje Lenkijos oro erdvėje F-35 lydėjo du Lenkijos F-16 naikintuvai.

    „Tai viena svarbiausių dienų Lenkijos karinių oro pajėgų istorijoje. F-35 yra ne tik naujas lėktuvas, tai kokybinis mūsų gynybinių pajėgumų šuolis“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija 32 F-35A įsigijo 2020 metais pagal modernizavimo programą, o dalis pirmųjų orlaivių kurį laiką buvo dislokuoti JAV, kur vyko pilotų ir technikų mokymai. Atvykimas į Lenkiją žymi perėjimą nuo parengimo etapo prie nuolatinio įvedimo į rikiuotę, o tolesni pristatymai planuojami artimiausiais metais.

    F-35 laikomi penktosios kartos naikintuvais, išsiskiriančiais mažesniu matomumu radarams, pažangiais jutikliais ir duomenų apdorojimu, leidžiančiu realiu laiku dalintis informacija su NATO sistemomis. Tokios platformos ne tik plečia smūgio ir oro gynybos galimybes, bet ir stiprina atgrasymą rytiniame Aljanso flange, kur ypač svarbus greitas situacijos suvokimas ir sąveika tarp skirtingų pajėgų.

    Vaizdo įraše taip pat matomas iškilmingas sutikimas bazėje ir pirmosios akimirkos Lenkijos aerodrome. Analitikai pažymi, kad naujų orlaivių integracija priklausys ne vien nuo pačių naikintuvų, bet ir nuo infrastruktūros, aptarnavimo grandinės, atsarginių dalių bei personalo parengimo, todėl artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent šiems praktiniams žingsniams.

    Viešas ministerijos komunikavimas apie atskridimą rodo ir platesnę tendenciją, kai gynybos institucijos vis dažniau naudoja vaizdo turinį siekdamos aiškiau pristatyti modernizavimo eigą ir visuomenei, ir sąjungininkams. Tokie įrašai tampa ne tik informacine, bet ir strateginės komunikacijos priemone, ypač augant saugumo įtampoms regione.

    F-35A Lenkijos karinėse oro pajėgose turėtų tapti vienu svarbiausių taktinių aviacijos elementų ateinantiems dešimtmečiams. Kartu su esamais F-16 ir kitomis NATO priemonėmis šie orlaiviai planuojami kaip branduolys, kuris užtikrins modernesnį oro erdvės stebėjimą, tikslesnius smūgius ir spartesnį sprendimų priėmimą krizinėse situacijose.

    Viešai skelbta, kad oficialus sutikimo renginys planuojamas birželio 12 dieną. Iki tol tęsis techninis įvedimas į eksploataciją, procedūrų derinimas ir skrydžių programos, kurios leis įvertinti, kaip greitai naujieji F-35 bus pasirengę vykdyti užduotis Lenkijos ir NATO gynybos planuose.

  • Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovo kaita: gen. Mariuszas Chmielewskis perima pareigas iš Molendos

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė, kad naujuoju Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadu taps generolas Mariuszas Chmielewskis. Jis pakeis generolą Karolį Molendą, kuris nuo šiol dirbs NATO struktūrose, susijusiose su Aljanso transformacija ir pajėgumų plėtra.

    Apie paskyrimą pranešta po to, kai generolas Karolis Molenda 2026 metų kovą buvo atrinktas į strateginio patarėjo pareigas NATO transformacijos vadui. Šis pokytis reiškia, kad Lenkijos kibernetinių pajėgų vadovavimą perima karininkas, iki šiol buvęs tiesiogiai atsakingas už kasdienį pajėgų darbo koordinavimą.

    Kas yra naujasis vadas?

    Generolas Mariuszas Chmielewskis iki paskyrimo ėjo Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vado pavaduotojo pareigas. Lenkijos viešai skelbiamoje informacijoje jis taip pat pristatomas kaip su kariuomene susijęs mokslininkas, turintis kompetencijų kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto taikymo srityse.

    Jo karjeroje minima ir patirtis Gynybos ministerijoje, kur buvo siejama su įvairių sistemų diegimu bei modernizavimo projektais. Tokia patirtis kibernetinėms pajėgoms svarbi ne tik dėl incidentų valdymo, bet ir dėl spartėjančio technologijų diegimo bei saugios ryšių infrastruktūros kūrimo.

    Ką daro kibernetinės pajėgos?

    Lenkijos Kibernetinės erdvės gynybos pajėgos yra viena jauniausių šalies ginkluotųjų pajėgų rūšių, suformuota tam, kad karinėje srityje būtų užtikrinama valstybės kibernetinė gynyba. Tarp pagrindinių funkcijų paprastai įvardijami tinklų stebėjimas, reagavimas į incidentus, atsparumo didinimas ir kriptologinių sprendimų vystymas.

    Šios pajėgos taip pat prisideda prie saugios ryšių infrastruktūros kariuomenėje ir naujų technologijų diegimo. Pastaraisiais metais NATO valstybės akcentuoja, kad kibernetinė erdvė yra operacinė sritis, todėl kibernetiniai gebėjimai tampa lygiaverčiai sausumos, jūrų, oro ir kosmoso pajėgumams.

    NATO vaidmuo ir augančios grėsmės

    Generolas Karolis Molenda kibernetinėms pajėgoms vadovavo nuo jų sukūrimo 2022 metais, o prieš tai nuo 2019 metų buvo įgaliotinis, atsakingas už šios pajėgų rūšies formavimą. Jo paskyrimas į NATO patarėjo vaidmenį rodo, kad Lenkijos kibernetinės kompetencijos vertinamos ir platesniame Aljanso kontekste.

    Lenkija, kaip ir kitos NATO šalys, pastaraisiais metais viešai kalba apie išaugusį kibernetinių incidentų intensyvumą, ypač nukreiptą į valstybines institucijas, gynybos sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose aplinkybėse vadovybės kaita reiškia ne tik personalinį sprendimą, bet ir signalą apie tęstinumą bei prioritetą išlaikyti aukštą parengtį.

    Kibernetinės pajėgos reguliariai dalyvauja tarptautinėse pratybose, tokiose kaip „Locked Shields“ ir „Cyber Coalition“, kurios skirtos stiprinti bendrą reagavimo kultūrą ir techninį suderinamumą su sąjungininkais. Tokie mokymai tampa vienu svarbiausių būdų greitai patikrinti procedūras ir komandų pasirengimą realioms atakoms.