Tag: Gynybos ministerija

  • Lenkijos kariuomenė svarsto „Palantir“ sistemą: visuomenininkai reikalauja audito prieš sutartį

    Lenkijos gynybos ministerija svarsto įsigyti JAV bendrovės „Palantir“ sistemą „Maven“, tačiau visuomeninės organizacijos ir dalis parlamentarų ragina neskubėti ir prieš pasirašant sutartį atlikti nepriklausomą auditą. Jie kelia klausimus dėl duomenų saugumo ir pačių derybų skaidrumo.

    Kaip skelbia WNP, kol kas pasirašyti keli dokumentai – memorandumas, konfidencialumo sutartis ir ketinimų protokolas, tačiau galutinė pirkimo sutartis dar nėra sudaryta. Kritikai siekia, kad sprendimas būtų svarstomas viešai, įtraukiant parlamentą ir atsakingas institucijas.

    Diskusijos ašyje – jautrūs gynybos duomenys ir tai, kokią realią prieigą prie jų turėtų tiekėjas, jei kariuomenė naudotų „Palantir“ sprendimus. Pilietinės iniciatyvos atstovai teigia, kad prieš įsipareigojant būtina įvertinti teisinius ir technologinius rizikos scenarijus.

    Tuo pat metu „Palantir“ atmeta dalį priekaištų ir tikina, kad diegiant sistemą kliento infrastruktūroje bendrovė neturi prieigos prie duomenų ir negali nuotoliniu būdu išjungti sistemos. Vis dėlto protesto organizatoriai pabrėžia, jog šiuos teiginius turi patikrinti nepriklausomas auditas.

    Ką Lenkija jau pasirašė su „Palantir“

    Bendradarbiavimas su „Palantir“ Lenkijoje prasidėjo 2024 metų gruodį, kai buvo pasirašytas neterminuotas memorandumas, apimantis informacijos dalijimąsi, technologijų testavimą, mokymus ir pratybas.

    Kitas žingsnis – 2025 metų spalį pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimo „Maven Smart System Poland“ (MSS-P) įsigijimo. Lenkijos gynybos ministerija tuo metu pabrėžė, kad dokumentas dar nesukuria finansinių įsipareigojimų ir nereiškia galutinio sprendimo.

    Taip pat viešumoje aptarta, kad 2024 metų gruodį buvo pasirašyta ir konfidencialumo sutartis, apie kurią anksčiau nebuvo plačiai informuota. Pilietinės iniciatyvos atstovai teigia, kad tokie žingsniai sustiprina poreikį aiškiai komunikuoti, kokiame etape yra derybos ir kokios jų sąlygos.

    Reikalaujama audito ir debatų parlamente

    Prieš galimą kontrakto pasirašymą visuomeninės organizacijos ir kai kurie parlamentarai prašo nepriklausomo audito bei rizikų vertinimo, taip pat diskusijos Seime. Tarp veiksmų minima ir peticija prezidentui bei kreipimasis į Aukščiausiąją kontrolės instituciją dėl galimo patikrinimo.

    Taip pat skelbiama, kad Varšuvoje planuojamas protestas, kurio tikslas – sustabdyti sutarties pasirašymą, kol nebus įvykdytos papildomos patikros ir viešo svarstymo procedūros.

    Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis rugsėjį kreipėsi į gynybos ministrą Władysławą Kosiniaką-Kamyszą, prašydamas nuodugniai išanalizuoti galimą Lenkijos kariuomenės bendradarbiavimą su „Palantir Technologies“ ir įvertinti operacines, teisines bei technologines rizikas.

    „Palantir“ atsakas: duomenis kontroliuoja klientas

    „Palantir Technologies“ veikia nuo 2003 metų ir turi biurą Varšuvoje. Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimas diegiamas kliento infrastruktūroje, uždaroje aplinkoje, kurią visiškai kontroliuoja pats užsakovas.

    Įmonė teigia, kad tokio diegimo modelyje „Palantir“ neturi prieigos prie apdorojamų duomenų, jų nesaugo, neperka ir neparduoda, taip pat neturi techninės galimybės nuotoliniu būdu išjungti sistemos. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad klientas sprendžia, kokie duomenys integruojami ir kas turi prieigą.

    Vis dėlto pilietinių iniciatyvų atstovai laikosi pozicijos, kad tokie užtikrinimai turi būti patikrinti nepriklausomai, o sprendimai dėl jautrių valstybės gynybos sistemų neturėtų būti priimami be viešos diskusijos ir rizikų įvertinimo.

  • Lenkija ir Latvija stiprina kibernetinį saugumą: sutarta dėl greitesnės reakcijos į incidentus

    Lenkija ir Latvija pasirašė naują susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, viešėjęs Rygoje.

    Susitarimas numato greitesnę informacijos apsikeitimo tvarką ir labiau suderintą reagavimą į kibernetinius incidentus. Praktikoje tai reiškia ankstesnį grėsmių aptikimą, spartesnį perspėjimą partneriams ir aiškesnes procedūras, kai ataka paliečia kelias sistemas ar valstybes vienu metu.

    Kas numatyta susitarime?

    Anot Cezary Tomczyko, šalių incidentų valdymo komandų bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2021 metais, tačiau dabar jam suteikiamas naujas mastas. Po kelių mėnesių derybų suderinta, kaip operatyviau keistis duomenimis apie grėsmes ir koordinuoti veiksmus incidentų metu.

    Numatytos ir bendros mokymų bei pratybų programos, taip pat bendri projektai, susiję su tyrimais ir naujų kibernetinio saugumo sprendimų taikymu. Tokios priemonės dažniausiai orientuotos į realių scenarijų treniruotes, kai vienu metu tenka stabdyti atakas, atkurti paslaugas ir komunikuoti su visuomene.

    „Mūsų incidentų reagavimo komandų bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2021 metais. Šiandien, po mėnesių derybų, suteikiame jam naują dimensiją“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kodėl tai svarbu regionui?

    Latvijos naujienų agentūra LETA, remdamasi Latvijos gynybos ministerija, nurodė, kad susitarimas apima ir švietimą, mokymą bei gebėjimų stiprinimą kibernetinio saugumo srityje. Taip pat kalbama apie keitimąsi informacija apie naudojamus įrankius ir atliekamus tyrimus, bei bendrą planavimą vykdant koordinuotas operacijas.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau akcentuoja, kad kibernetinės atakos gali turėti tiesioginį poveikį kritinei infrastruktūrai ir kasdienėms viešosioms paslaugoms. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ne vien prevencijai, bet ir pasirengimui greitai atkurti veiklą po incidento, kai sutrinka ryšiai, energetika ar valstybiniai registrai.

    LETA taip pat priminė, kad Latvija ir Lenkija yra strateginės sąjungininkės, turinčios ilgą gynybinio bendradarbiavimo istoriją. Lenkijos kariai prisideda prie NATO daugianacionalinės brigados Latvijoje, kuriai vadovauja Kanada, o Lenkijos karinės oro pajėgos ne kartą dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse.

  • Lenkai po 33 metų atsisveikina su „Pantera“: pristatė naują uniformą ir kamufliažą

    Lenkai po 33 metų atsisveikina su „Pantera“: pristatė naują uniformą ir kamufliažą

    Pokytis po daugiau nei trijų dešimtmečių

    Lenkijos kariuomenė pristatė naują lauko uniformą, kuri turi pakeisti daugiau nei 33 metus naudotą modelį, siejamą su kamufliažu „Pantera“. Nauja apranga ir maskuotės raštas viešai pademonstruoti Čechanove, dalyvaujant aukščiausiems Lenkijos gynybos sistemos pareigūnams ir kariuomenės vadovybei.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad sprendimas keisti uniformą susijęs ne tik su estetika. Esminis tikslas – geriau pritaikyti aprangą šiuolaikinėms tarnybos sąlygoms, kintančiai kovos aplinkai ir naujausioms individualios ekipuotės tendencijoms.

    „Praėjo 33 metai nuo dabar naudojamo lauko uniformos rašto įvedimo. Atėjo laikas pokyčiams“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Naujas kamufliažas ir didesnis efektyvumas

    Naujasis maskuotės raštas pavadintas „K-03 Ryś“. Jis sukurtas taip, kad geriau skaidytų kario siluetą ir būtų veiksmingas skirtingose aplinkose – nuo miško iki urbanizuotų teritorijų.

    Teigiama, kad raštą sudaro penkios spalvos, parinktos pagal Lenkijos kraštovaizdyje dažniausiai sutinkamus atspalvius. Pristatymo metu akcentuota, kad kuriant raštą vertintas jo matomumas ir esant stebėjimui termovizoriais.

    Pagal pristatytą informaciją, naujojo kamufliažo efektyvumas turėtų būti maždaug 30 proc. didesnis nei iki šiol naudotos „Pantera“ maskuotės. Taip pat skelbta, kad jis panašiu skirtumu turėtų lenkti ir plačiai paplitusį „MultiCam“ tipo raštą.

    Uniformos konstrukcija, medžiagos ir apsauga

    Kartu su raštu atnaujintas ir pats uniformos kirpimas: švarkas ir kelnės suprojektuoti taip, kad geriau priglustų, nevaržytų judesių ir leistų patogiau pasiekti su savimi nešiojamą įrangą. Numatyta daugiau reguliavimo sprendimų, įskaitant lipdukus, o kišenės išdėstytos funkcionaliau.

    Atskiras dėmesys skirtas moterims kariams: pateikiami sprendimai, padedantys geriau pritaikyti švarko priekinę dalį, o kelnėms numatytas aukštesnis liemuo ir anatomiškesnis kirpimas. Skelbiama, kad komplektą bus galima individualizuoti pagal poreikius.

    Dideli pokyčiai numatomi ir audinyje: nurodoma, kad medžiaga tapo atsparesnė plyšimui maždaug 30 proc., o atsparumas dilimui – kelis kartus didesnis. Taip pat teigiama, kad audinys geriau praleidžia orą, todėl turėtų didėti komfortas ilgesnių pratybų ar tarnybos metu.

    Pristatant uniformą pabrėžta ir intelektinės nuosavybės klausimo svarba: naujasis kamufliažo raštas registruotas ir saugomas Lenkijoje bei Europos Sąjungoje. Tai turi sumažinti nelegalios kopijavimo riziką ir aiškiau kontroliuoti tiekimą.

    Naujoji uniforma buvo demonstruojama kartu su kitu individualios ekipuotės atnaujinimu: pristatyti šarviniai liemenės sprendimai, taip pat pademonstruota ginkluotė ir priedai, naudojami šiuolaikinėje pėstininkų ekipuotėje. Lenkija šiuos pokyčius sieja su platesne karių individualios įrangos modernizacija.

    Skelbiama, kad vieno komplekto kaina siekia apie 230 eurų. Šiemet nauja uniforma turėtų pasiekti apie 7 500 karių, o pilnas perėjimas prie atnaujintos aprangos planuojamas iki 2028 metų pabaigos, numatant reikšmingą ilgalaikį finansavimą.

    Iki šiol naudota uniforma kilo iš 1993 metais sukurto modelio, pirmiausia sieto su specialiosiomis pajėgomis, o vėliau pritaikyto ir platesniam kariuomenės naudojimui. Per dešimtmečius ji keista ir tobulinta, tačiau „Pantera“ raštas išliko labiausiai atpažįstama jos dalis.

  • Lenkijos kariuomenė atsisako 30 metų Panteros: 2026 metais naujiems mundurams skirs apie 230 mln. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija pristatė naujo pavyzdžio uniformas, kurios artimiausiu metu turėtų pasiekti karius ir palaipsniui pakeisti daugiau nei tris dešimtmečius naudotą kamufliažą „Pantera“. Varšuva teigia, kad naujasis komplektas bus patogesnis, atsparesnis ir geriau maskuos skirtingomis sąlygomis.

    Apie pokyčius pranešta per pristatymą Cechanuve, kuriame dalyvavo Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak jo, sprendimas dėl naujo rašto ir medžiagų siejamas su karių saugumu, tarnybos komfortu ir šiuolaikinio mūšio lauko realijomis.

    Kas keičiasi uniformose?

    Lenkijos kariuomenės atstovai nurodo, kad naujasis kamufliažas, remiantis bandymais, turėtų užtikrinti geresnį maskavimą dieną ir naktį. Taip pat akcentuojamas praktiškumas: uniformos siūlomos atskirai pritaikytos vyrams ir moterims, o konstrukciniai sprendimai orientuoti į judėjimo laisvę ir ilgalaikį dėvėjimą.

    Skelbiama, kad audinys yra tvirtesnis už iki šiol naudotą: atsparumas plėšimui esą didesnis maždaug 30 proc., o atsparumas dilimui – kelis kartus. Be to, turėtų ilgiau išlikti kamufliažo spalvos, o pati medžiaga būti elastingesnė, kad geriau tarnautų įvairiose klimato ir lauko sąlygose.

    Nurodoma, kad naujos uniformos raštas yra užpatentuotas ir teisiškai apsaugotas Lenkijoje bei Europos Sąjungoje. Ministerija taip pat pabrėžia, jog projektavimas vyko šalies viduje, o gamyba turėtų būti vykdoma 100 proc. Lenkijoje.

    Kiek kainuos ir kada kariai gaus?

    Lenkijos gynybos ministerijos vadovas teigė, kad vieno naujo uniformos komplekto kaina siekia apie 233 eurus. Planuojama, kad dar 2026 metais pirmieji pristatymai apims maždaug 7 500 komplektų, o diegimas bus tęsiamas etapais.

    Didžiausias finansinis šuolis numatomas 2026 metais, kai uniformoms ir aprūpinimui ketinama skirti ne mažiau kaip 230 mln. eurų. Tai rodo, kad kalbama ne apie simbolinį atnaujinimą, o apie didelio masto perėjimą prie naujos aprangos standarto.

    Diegimo pradžia siejama su aukščiausio parengties lygio vienetais, o vėliau uniformos turėtų pasiekti ir kitus dalinius, įskaitant specialiąsias pajėgas. Tokia seka leidžia greičiau aprūpinti tuos karius, kurie dažniau dirba sudėtingiausiose sąlygose ir kuriems maskavimas bei patvarumas yra kritiškai svarbūs.

    Kodėl kamufliažas vėl tapo prioritetu?

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła pabrėžė, kad kamufliažo raida visada buvo lenktynės tarp stebėjimo ir taikinių aptikimo priemonių bei būdų nuo jų pasislėpti. Pastaraisiais metais, jo teigimu, situaciją kardinaliai pakeitė tai, kad mūšio laukas tapo kur kas „skaidresnis“.

    Šiuolaikinėse operacijose plačiai naudojami dronai, termovizoriai ir pažangūs jutikliai, o duomenų apdorojimas vis dažniau remiasi DI. Tai didina aptikimo ir identifikavimo greitį, todėl net ir aprangos detalės, audinių atspalviai ar raštų kontrastai gali turėti apčiuopiamą reikšmę karių išlikimui.

    „Tai geriausias momentas, kai galėjome nuspręsti diegti naujos kartos, daugiaaplinkį kamufliažą, kuris leis iš esmės pagerinti mūsų karių saugumą“, – sakė Wiesławas Kukuła.

    Lenkijos sprendimas rodo platesnę regiono tendenciją: didėjant konvencinių grėsmių rizikai ir sparčiai modernėjant stebėjimo technologijoms, karių individuali apsauga ir maskavimas tampa ne mažiau svarbūs nei sunkioji ginkluotė. Uniforma šiuo atveju traktuojama kaip sistemos dalis, prisidedanti prie mobilumo, ištvermės ir išgyvenamumo.

  • Lenkijos kariuomenė planuoja kviesti iki 300 tūkst. žmonių: rezervistams numatoma iki 90 dienų pratybų

    Lenkijos gynybos ministerija rengia teisės akto projektą, kuriuo būtų nustatytos didžiausios ribos, kiek žmonių per metus galima pašaukti į aktyviąją tarnybą ir į rezervistų pratybas. Maksimaliame scenarijuje 2027 metais būtų kalbama apie iki 300 tūkst. asmenų.

    Šios ribos būtų taikomos skirtingoms tarnybos formoms, todėl realūs šaukimai priklausytų nuo kariuomenės poreikių, biudžeto ir pasirengusių kandidatų skaičiaus. Ministerija pabrėžia, kad projekte nurodomi skaičiai yra viršutinė riba, o ne automatinis planas visus ją pasiekti.

    Kas sudarytų 300 tūkst. ribą?

    Pagal planuojamas 2027 metų ribas, iki 20 tūkst. žmonių galėtų būti priimta į profesinę karo tarnybą. Didžiausią dalį sudarytų pasyvusis rezervas, kuriam numatyta iki 200 tūkst. asmenų riba pratyboms.

    Aktyviojo rezervo riba projekte siektų iki 8 700 žmonių, o savanoriškai atliekamos pagrindinės tarnybos – iki 35 tūkst. Taip pat numatoma iki 40 tūkst. teritorinės tarnybos karių riba.

    Kaip apibrėžiamos pratybos?

    Lenkijoje karo tarnybos tvarką reglamentuoja Tėvynės gynybos įstatymas, kuriame tarnyba skirstoma į aktyviąją karo tarnybą ir tarnybą rezerve. Pasyviajam rezervui priskiriami asmenys, turintys sutvarkytą santykį su karo tarnyba ir neatliekantys kitos tarnybos, paprastai iki 60 metų, o karininkams ir puskarininkiams – iki 63 metų.

    Pasyviojo rezervo kariai gali būti kviečiami į vienadienes arba trumpalaikes pratybas iki 30 dienų be pertraukos, taip pat į ilgalaikes pratybas iki 90 dienų be pertraukos. Dar viena forma – rotacinės pratybos, kai per kalendorinius metus iš viso susidaro iki 30 dienų su pertraukomis.

    Kas yra aktyvusis rezervas?

    Aktyvusis rezervas skirtas tiems, kurie savanoriškai pasirenka šią formą, duoda priesaiką ir nėra kitokioje tarnyboje. Tokie asmenys paprastai priskiriami iki 55 metų, o turintys karininko ar puskarininkio laipsnį – iki 63 metų.

    Aktyviojo rezervo kariai įprastai įpareigojami tarnybą atlikti bent kartą per ketvirtį ne trumpiau kaip 2 dienas laisvu nuo darbo metu, o taip pat mažiausiai 14 dienų vieną kartą per 3 metus. Pratybų užduotys gali apimti ir civilinės saugos veiksmus, pavyzdžiui, pagalbą po stichinių nelaimių.

    Lenkijos sprendimai dėl rezervo pratybų ir tarnybos formų atspindi platesnę regiono tendenciją didinti parengtį ir greito mobilizavimo galimybes. Praktikoje didžiausias dėmesys dažnai skiriamas ne tik skaičiams, bet ir tam, kaip greitai rezervistai gali būti sušaukti, aprūpinti ir integruoti į konkrečių vienetų užduotis.

  • Britų kariai gaus skraidančią kuprinę: tylus įrenginys leis nepastebėti nuskristi 322 km

    Britų kariai gaus skraidančią kuprinę: tylus įrenginys leis nepastebėti nuskristi 322 km

    Jungtinėje Karalystėje pristatytas naujas karių mobilumo sprendimas, primenantis skraidančios įrangos ir individualios ekipuotės hibridą. Sistemą kuria bendrovė „Blakcro“, o britų Gynybos ministerija skelbia, kad ji jau pasiekė operacinio naudojimo stadiją.

    Įrenginys paremtas Jungtinėje Karalystėje pagamintu titano karkasu ir varikline paralente, kurios deklaruojamas maksimalus nuotolis siekia apie 322 kilometrus. Kūrėjų teigimu, didžiausias dėmesys skirtas slaptoms operacijoms, todėl akcentuojama maža akustinė, vizualinė ir radarų aptikimo tikimybė.

    Vienas svarbiausių privalumų – startui nereikia lėktuvo, sraigtasparnio ar specialios infrastruktūros. Karys gali pakilti nuo žemės savo jėgomis, o pasirengimo ir starto procedūras, kaip teigiama, įmanoma atlikti ir visiškoje tamsoje.

    Toks sprendimas teoriškai leistų į priešo kontroliuojamą teritoriją patekti tyliau nei naudojant sraigtasparnį ar transporto orlaivį, kurie paprastai palieka ryškų triukšmo ir radiolokacinį pėdsaką. Kartu numatyta ir praktinė pusė – tvirtinimo sistema pritaikyta ne tik pačiam skrydžiui, bet ir įrangai, pavyzdžiui, balistinei apsaugai, naktinio matymo priemonėms bei ginklų laikikliams.

    „Blakcro“ nurodo vystanti tris variantus: P-Series – bazinę versiją startui nuo kojų, T-Series – modifikaciją su daugiafunkciu triračiu vežimėliu, o U-Series – autonominę platformą, kuri galėtų būti naudojama ir kaip bepilotė sistema. Tokia kryptis atitinka platesnę NATO šalių tendenciją ieškoti pigesnių ir sunkiau aptinkamų sprendimų žvalgybai, infiltravimui ir greitam pajėgų perdislokavimui.

    Artimiausiais mėnesiais sistemą planuojama bandyti su Royal Marines ir oro desanto padaliniais, o pristatymus ketinama pradėti dar šiais metais ir tęsti iki 2027 metų. Bendrovė taip pat akcentuoja spartų vystymo tempą – darbus pradėjo 2024 metais, o inovacijų programų parama leido išplėsti komandą ir gauti kelis kontraktus, įskaitant susijusius su NATO.

  • Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija 2026 metų rugsėjo 2 dieną paskelbė pradedanti projektą PANOPTES, kurio tikslas – sparčiai sustiprinti kariuomenės gebėjimą kovoti su bepiločiais orlaiviais. Tai pirmasis platesnės, kelių etapų programos žingsnis, numatantis naujų sprendimų atranką ir prototipų kūrimą.

    Ministerija kviečia įmones teikti siūlymus iki 2026 metų spalio 29 dienos. Atrinktoms komandoms planuojama paskirstyti apie 5 800 000 eurų, kad būtų sukurti realiomis sąlygomis išbandomi prototipai, galintys greitai pereiti į bandymų ir diegimo etapą.

    Pagrindinis tikslas – masiniai dronai

    PANOPTES reikalavimai orientuoti į integruotą sistemą, kuri vienu ciklu aptiktų, sektų, identifikuotų oro grėsmes ir jas neutralizuotų. Ypač pabrėžiamas autonominis veikimas iš karinės platformos, pavyzdžiui, iš transporto priemonės, kad sprendimas būtų mobilus ir greitai perkeliams.

    Pagrindiniu taikiniu įvardijami vadinamosios 1 klasės bepiločiai orlaiviai, įskaitant pavienius dronus ir jų spiečius. Būtent pigūs ir masiniai dronai pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių iššūkių oro gynybai, nes tradicinės priemonės jiems dažnai yra per brangios.

    Lazeriai, mikrobangos ir kaina

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija nurodo, kad prioritetą teikia nukreiptos energijos ginklams, ypač lazerinėms sistemoms, nors neatmeta ir kitų technologijų. Esminė sąlyga – labai maža vieno panaudojimo kaina, kad gynyba galėtų atlaikyti ilgalaikes ir masines atakas.

    Šis kursas dera su jau vystomais sprendimais, tokiais kaip „DragonFire“ lazerinė sistema, kurios galia siejama su daugiau nei 50 kilovatų klase. Oficialiai skelbta, kad tokia sistema gali tiksliai veikti kelių kilometrų nuotoliu, o vieno energijos impulso kaina vertinama kaip labai maža, palyginti su raketomis.

    Be lazerių, britai plėtoja ir radijo dažnių nukreiptos energijos sprendimus, skirtus trikdyti ar pažeisti dronų elektroniką. Tarp minimų krypčių yra „RapidDestroyer“ tipo mikrobangų sistemos, kurių logika paprasta: ne numušti kinetiškai, o išjungti jautrius elektroninius komponentus.

    Tokios priemonės, kaip lazeriai ir mikrobangos, numatomos kaip papildymas tradicinei oro gynybai, o ne jos pakaitalas. Ukrainos karo ir konflikto Artimuosiuose Rytuose patirtys parodė, kad pigūs efektoriai leidžia taupyti brangias raketas toms grėsmėms, kurių kitaip sustabdyti neįmanoma.

  • Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Maskvos srityje per mokomąjį skrydį sudužo Rusijos karinis lėktuvas, kuris, kaip pranešama, buvo 5-osios kartos naikintuvas Su-57. Pirminiais duomenimis, pilotui pavyko katapultuotis prieš smūgį į žemę, o įvykio vieta siejama su Odincovo apylinkėmis.

    Apie incidentą informavus Rusijos žiniasklaidai, pradėtas oficialus tyrimas dėl galimų skrydžio taisyklių pažeidimų ar netinkamo pasirengimo skrydžiui. Priežasčių aiškinimu taip pat užsiima Gynybos ministerijos komisija ir aviacijos ekspertai, kurie vertins techninius duomenis bei skrydžio aplinkybes.

    Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad preliminari avarijos versija yra techninis gedimas ore. Tokiose situacijose paprastai tikrinami varikliai, valdymo sistemos, degalų ir hidraulikos mazgai, taip pat analizuojami skrydžio įrašai, jei jie išliko.

    Su-57 yra pažangiausias Rusijos kuriamas ir gaminamas daugiafunkcis naikintuvas, kurį Rusija pristato kaip 5-osios kartos platformą. Vakarų analitikų vertinimu, šių orlaivių parkas nėra didelis ir gali siekti apie 35–40 vienetų, todėl kiekviena avarija tampa reikšminga tiek kariniu, tiek technologiniu požiūriu.

    Šis incidentas laikomas antru plačiai žinomu Su-57 katastrofos atveju. Pirmasis buvo fiksuotas 2019 metais, kai bandymų metu sudužo orlaivis, įvardytas kaip vienas pirmųjų serijinei gamybai skirtų egzempliorių.

    Pirmieji serijiniai Su-57 Rusijos karinėse oro pajėgose pradėti eksploatuoti 2020 metais. Tiksli vieneto kaina viešai aiškiai neįvardijama, tačiau ankstesni kontraktų skaičiavimai leido daryti prielaidą, kad vienas naikintuvas vėlesniais gamybos metais galėtų kainuoti maždaug 37 000 000 eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir tiekimo sąlygų.

    Pagal viešai skelbiamus techninius duomenis, Su-57 yra didesnis už dalį kitų 5-osios kartos naikintuvų: jo sparnų mojis siekia apie 14,1 metro. Orlaivis turi du variklius, o deklaruojamas maksimalus greitis su forsažu gali viršyti 2 machus, taip pat nurodomas iki 18 kilometrų aukštis.

    Su-57 sukonstruotas taip, kad dalis ginkluotės būtų talpinama vidinėse dėtuvėse, o tai siejama su mažesniu matomumu radarams. Vis dėlto realus šios platformos brandumas ir patikimumas vertinamas nevienareikšmiškai, o incidentų tyrimų išvados paprastai būna svarbios sprendžiant dėl tolesnės gamybos, modernizacijos ir eksploatacijos apimčių.

  • Tragedija Čekijos bazėje: sudužo kariuomenės sraigtasparnis, vienas žuvo, keturi sužeisti

    Tragedija Čekijos bazėje: sudužo kariuomenės sraigtasparnis, vienas žuvo, keturi sužeisti

    Kas nutiko Čekijos bazėje

    Čekijos kariuomenė pranešė, kad liepos 23 dieną šalies pietryčiuose, karinių oro pajėgų bazėje, sudužo karinis sraigtasparnis. Per incidentą žuvo vienas karys, dar keturi buvo sužeisti.

    Nelaimė įvyko 22-ojoje sraigtasparnių bazėje Náměšť nad Oslavou teritorijoje. Kariuomenės teigimu, nukrito UH-1Y „Venom“ tipo sraigtasparnis.

    Reakcija ir pagalba sužeistiesiems

    Kariuomenė pareiškė užuojautą žuvusiojo artimiesiems, draugams ir tarnybos kolegoms. Taip pat pabrėžta, kad svarbiausias prioritetas šiuo metu yra medicininė pagalba sužeistiesiems ir parama jų šeimoms.

    Čekijos gynybos ministras Jaromíras Zůna incidentą pavadino didžiule tragedija ir teigė, kad ji sukrėtė visus. Pasak jo, nelaimės vietoje dirba gelbėjimo tarnybos ir tyrimo komisija.

    „Šiuo ypač sunkiu metu reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiojo artimiesiems ir kolegoms“, – sakoma Čekijos kariuomenės pranešime.

    Tyrimas ir skrydžių stabdymas

    Dėl avarijos pradėtas oficialus tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti tikslias aplinkybes ir priežastis. Kariuomenė informavo, kad iki tyrimo pabaigos visi H-1 serijos sraigtasparniai laikinai neskraidys.

    Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant užtikrinti saugą ir patikrinti, ar incidentas nesusijęs su techniniu gedimu, priežiūros procedūromis ar žmogiškuoju veiksniu. Tyrimo išvadų pagrindu sprendžiama dėl papildomų patikrų, atnaujintų instrukcijų ar mokymų.

    Vietos žiniasklaidos užfiksuotuose vaizduose matyti incidento vieta, kur aplink apgadintą fiuzeliažą dirba gelbėtojai ir kitos tarnybos. Kariuomenė kol kas nepateikė detalesnės informacijos apie sužeistųjų būklę.

  • Nuolatinė JAV karinė bazė Lenkijoje: Vašingtonas atviras deryboms, Varšuva skuba tartis dėl detalių

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl nuolatinės JAV karinės bazės: šalies Nacionalinio saugumo biuro vadovas Bartoszas Grodeckis teigia, kad amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl šią galimybę būtina greitai paversti konkrečiais sprendimais. Pasak jo, vien politinės deklaracijos neužtenka, nes realus projektas priklausys nuo derybų turinio ir abiejų pusių įsipareigojimų.

    Grodeckis pabrėžė, kad Lenkijos gynybos ministerija turi suformuoti derybų komandą, kuri pradėtų planavimo darbus. Esminiai klausimai būtų bazės vieta, planuojamas pajėgumas, finansavimas ir darbų grafikas, o taip pat teisinės prielaidos, kurios leistų investiciją įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką.

    Kas turės būti sutarta?

    Lenkijos pusė signalizuoja, kad projektui gali prireikti specialaus įstatymo, kad būtų aiškiai apibrėžtos žemės, infrastruktūros, statybų ir ilgalaikio bazės išlaikymo taisyklės. Tokie sprendimai svarbūs ne tik praktikai, bet ir investuotojų bei rangovų prognozuojamumui, ypač kai kalbama apie didelės apimties karinės infrastruktūros plėtrą.

    Anot Grodeckio, derybose turėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės atstovai, bet ir prezidento deleguotas atstovas, kad sprendimai būtų priimami koordinuotai. Jis akcentavo, kad šiuo klausimu tarp valdžios institucijų neturėtų būti viešų nesutarimų, nes tai silpnintų derybinę poziciją.

    JAV karių skaičius gali augti

    Šiuo metu JAV karių skaičius Lenkijoje, pasak Grodeckio, siekia apie 7 000, o po papildomų pajėgų siuntimo planų galėtų priartėti prie maždaug 12 000. Vis dėlto, kol kas nėra aišku, kada tiksliai šie pokyčiai įvyktų ir kokio tipo pajėgos būtų dislokuojamos ilgesniam laikui.

    Lenkijos pareigūnai pažymi, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo JAV gynybos planavimo Europoje ir Pentagono peržiūrų dėl pajėgų struktūros žemyne. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, svarbiausios detalės bus nuspręstos tik po techninių ir finansinių susitarimų.

    Nuolatinė ar rotacinė buvimo forma?

    Lenkija jau kurį laiką siekia, kad kuo didesnė JAV karinė presence šalyje būtų nuolatinė, o ne rotacinė. Nuolatinio buvimo modelis paprastai reiškia konkrečių dalinių priskyrimą bazei, ilgesnį karių dislokavimą ir dažnesnį šeimų atvykimą, o rotacinis formatas apsiriboja kelių mėnesių pamainomis.

    Gynybos ministerija artimiausiu metu turėtų formalizuoti derybų procesą su JAV, kad politiniai signalai virstų įpareigojančiu susitarimu. Varšuvos tikslas aiškus: kuo greičiau pereiti nuo bendrų pareiškimų prie konkrečių dokumentų, kurie nustatytų atsakomybes, terminus ir finansavimo modelį.

    „Amerikiečiai yra atviri pokalbiams, todėl tai reikia paversti aktyviais veiksmais ir užbaigti derybas kiek įmanoma greičiau“, – sakė Bartoszas Grodeckis.