CP v2

Tag: Gynybos pirkimai

  • NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    NATO vadovas: ginčas dėl europinės gynybos pirkimų pirmenybės – prabanga, kai trūksta gamybos

    Kodėl „pirkti europietiška“ nepakanka

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Briuselyje vykstantis ginčas dėl europinės pirmenybės gynybos pirkimuose šiuo metu yra „prabangos“ diskusija. Jo teigimu, esminė problema yra ne tai, ar valstybės perka Europoje ar JAV, o tai, ar apskritai įmanoma greitai nupirkti reikiamus kiekius.

    Pasak M. Rutte, tiek Europos, tiek JAV gynybos pramonė susiduria su ribotais pajėgumais, o paklausa auga sparčiau nei gamyba. Dėl to politiniai sprendimai, kurie vienoje rinkoje nustatytų prioritetą „saviems“, realybėje nepašalina pagrindinio trūkumo – nepakankamo gamybos tempo.

    Skirtingos ES pozicijos ir NATO argumentas

    Europos Sąjungoje pastaraisiais mėnesiais intensyvėjo diskusijos, ar viešuosiuose gynybos kontraktuose reikėtų labiau remti Europoje pagamintą produkciją. Šis požiūris paprastai siejamas su siekiu stiprinti strateginę autonomiją, mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti, kad didėjantys biudžetai kurtų darbo vietas Europoje.

    Tačiau dalis valstybių pasisako už atviresnį modelį, kuris leistų lanksčiau pirkti iš NATO sąjungininkių ir greičiau užpildyti kritines spragas. NATO vadovo logika paprasta: kai pramonė nespėja, pernelyg siauri kriterijai gali dar labiau sulėtinti įsigijimus, o ne juos paspartinti.

    Trūksta ne pinigų, o pajėgumų

    M. Rutte pabrėžė, kad finansavimo gynybai pastaruoju metu didėja, tačiau tai savaime nereiškia, kad rinkoje atsiras reikiamas kiekis sistemų, šaudmenų ir komponentų. Gamybos didinimui reikia laiko, investicijų, kvalifikuotos darbo jėgos, žaliavų ir ilgalaikių užsakymų, kurie pramonei suteikia stabilumo.

    Jo teigimu, pramonė turi spartinti pajėgumų plėtrą ir daugiau investuoti į naujas technologijas, kad būtų galima tiekti modernią įrangą ilgesnį laiką. Kartu tai turi ir platesnį ekonominį poveikį – inovacijos bei tiekimo grandinių plėtra dažnai persikelia ir į civilinį sektorių.

    „Problema yra ne tai, ar perki Europoje, ar JAV. Problema yra tai, ar apskritai gali nupirkti“, – sakė Markas Rutte.

    Kalbėdamas apie transatlantinį bendradarbiavimą, NATO vadovas akcentavo, kad dalis Europos įmonių investuoja JAV, o JAV bendrovės plečia gamybą Europoje. Tokį modelį jis apibūdino kaip bendrą transatlantinę gynybos pramonės bazę, kuri, jo vertinimu, turėtų veikti kaip vieninga sistema.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių M. Rutte išskyrė Ukrainos poreikį priešraketinės gynybos sprendimams. Jo teigimu, kai kurių sistemų, įskaitant „Patriot“ ar europinį SAMP/T, vienu metu pagaminti tiek, kiek reikia operaciniams poreikiams, yra sudėtinga, todėl atsiranda ilgos eilės ir konkurencija dėl tų pačių pajėgumų.

    NATO vadovas taip pat leido suprasti, kad ilgalaikė paklausa gynybos pramonei išliks, todėl investicijos į gamybos plėtrą nėra vien trumpalaikis atsakas į krizę. Jo vertinimu, augant užsakymams formuosis ir vadinamasis gynybos dividendų efektas – didesnė grąža visuomenei per inovacijas, technologijų perdavimą ir ekonominį aktyvumą.

  • Pirmieji Suomijos F-35 atskrido į Rovaniemi: didžiausias gynybos pirkinys ir aiškus terminas

    Suomijos karinių oro pajėgų bazėje Rovaniemi, šalies šiaurėje, nusileido pirmieji du penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Trečiasis lėktuvas, kaip skelbia Suomijos žiniasklaida, skrydžio metu sustojo Azorų salose Atlante dėl galimo techninio gedimo.

    F-35 atvykimas į Laplandiją yra simbolinis etapas įgyvendinant vieną svarbiausių Suomijos gynybos projektų per pastaruosius dešimtmečius. Šie orlaiviai turėtų palaipsniui pakeisti ilgus metus naudotus F/A-18 „Hornet“, kurie Suomijos tarnyboje yra nuo 1990-ųjų.

    Didžiausias Suomijos užsakymas

    Sprendimą pirkti 64 F-35 Suomija priėmė 2021 metais, o sutartis laikoma didžiausiu gynybos pirkimu šalies istorijoje. Jo vertė vertinama apie 10 mlrd. eurų, įskaitant ne tik pačius orlaivius, bet ir susijusią logistiką, mokymus, ginkluotės integraciją bei techninę infrastruktūrą.

    Suomijos pasirinkimas siejamas su siekiu užsitikrinti pažangias oro gynybos ir puolimo galimybes, ypač atsižvelgiant į saugumo situaciją regione. F-35 šeima laikoma viena moderniausių Vakarų naikintuvų programų, akcentuojant mažo matomumo technologijas, jutiklių sintezę ir integraciją su NATO standartais.

    Kada pasieks operacinę parengtį?

    Pagal anksčiau skelbtą grafiką Suomija planuoja pradinę operacinę parengtį pasiekti 2028 metais, o pilną parengtį – iki 2030 metų. Pereinamuoju laikotarpiu Suomijos karinės oro pajėgos turėtų eksploatuoti ir F-35, ir F/A-18, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas oro erdvės saugumas.

    Pirmųjų lėktuvų pristatymas Suomijoje artimiausiais mėnesiais turėtų būti tęsiamas, o oficiali vieša prezentacija su aukščiausių šalies vadovų dalyvavimu planuojama rudenį. Kol kas kariuomenės vadovybė detaliai nekomentuoja trečiojo lėktuvo uždelsimo, tačiau tokie sustojimai per ilgesnius perskridimus nėra neįprasti, ypač kai atliekami papildomi patikrinimai.

    „F-35 kovinės galimybės šiandien neturi lygių“, – sakė Suomijos karinių oro pajėgų vadas generolas Timo Herranen.

    F-35 programą renkasi vis daugiau Europos valstybių, todėl auga ir bendro parengimo, techninės priežiūros bei dalių tiekimo tinklų reikšmė. Suomijos sprendimas įsilieja į platesnę regiono tendenciją stiprinti oro pajėgas ir didinti suderinamumą su sąjungininkais.

  • Gynybos pirkimų pertvarka: keičiama Ginkluotės agentūra, akcentas – bandymai ir 70 proc. išlaidos

    Krašto apsaugos ministerija rengia reikšmingą gynybos įsigijimų pertvarką, kuri daugiausia paliestų Ginkluotės agentūrą. Viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad institucija turi keisti vaidmenį ir tapti ne vien pirkėja, bet ir technologijų vertintoja.

    Pasak jos, agentūra turėtų aktyviau testuoti sprendimus, ieškoti naujų technologijų ir vėliau rūpintis įsigytos technikos priežiūra. Tokia kryptis siejama su pasikeitusia saugumo aplinka, kai pirkimai turi būti greitesni, bet kartu labiau pagrįsti realiu naudojimu.

    Kas keistųsi Ginkluotės agentūroje

    Viceministrė pabrėžia, kad viešose diskusijose dažnai per daug dėmesio skiriama vien įsigijimo kainai. Jos vertinimu, pirkimo suma sudaro apie 30 proc. visų kaštų, o likę 70 proc. tenka išlaikymui, remontui, atsargoms, modernizavimui ir personalo parengimui.

    Todėl planuojama, kad agentūra stiprintų pajėgumus vertinti viso gyvavimo ciklo išlaidas ir rizikas. Praktikoje tai reikštų daugiau bandymų poligonuose ir realiomis sąlygomis, aiškesnius reikalavimus dėl aptarnavimo bei tiekimo grandinių, didesnį dėmesį atsarginių dalių ir serviso infrastruktūrai.

    „Dar nesame karo metu, bet jau nebe taikos metu“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Ministerija taip pat signalizuoja, kad pokyčiams gali prireikti teisinių pataisų, todėl projektas derinamas ir instituciniu, ir politiniu lygmeniu. Akcentuojama, kad pertvarkos viziją siekiama pristatyti dar iki dabartinės Seimo kadencijos pabaigos.

    Konkurencija – kaip pramonės variklis

    Kitas akcentas – balanso tarp valstybinio ir privataus gynybos sektoriaus paieška. Viceministrė teigia neskirstanti gamintojų į „valstybinius“ ir „privačius“, o kalbanti apie bendrą nacionalinį gynybos pramonės interesą.

    Jos vertinimu, rinkai naudinga konkurencija, nes ji skatina specializacijas, spartina produktų tobulinimą ir didina atsparumą vieno tiekėjo rizikai. Toks požiūris ypač svarbus srityse, kur technologijų ciklai trumpi, pavyzdžiui, bepiločių sistemų, ryšių ar elektroninės kovos sprendimų segmentuose.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais Europos šalys sparčiai didina gynybos finansavimą ir ieško būdų, kaip greičiau užpildyti pajėgumų spragas, kartu neįklimpstant į brangų ir lėtą aptarnavimą ateityje. Dėl to vis dažniau akcentuojami ne vien įsigijimai, bet ir pasirengimas ilgalaikiam eksploatavimui, atsargoms, mokymams bei modernizacijai.

    KAM planuojama pertvarka signalizuoja siekį pereiti nuo „pirkimo projekto“ prie „pajėgumo projekto“, kai atsakomybė apima ir technikos veikimą, ir jos parengtį per visą tarnybos laikotarpį. Tai būtų esminis pokytis, lemiantis, kaip greitai ir patikimai kariuomenė gauna realiai veikiančias sistemas.

  • Lenkijos F-35 jau gaminami serijomis: kiek lėktuvų paruošta ir kada pasieks bazes

    Pirmieji trys penktosios kartos naikintuvai F-35 pradėjo realias Lenkijos oro pajėgų modernizavimo pristatymų fazes. Tai dalis didelio masto sutarties, pagal kurią šalis iš viso užsakė 32 F-35, o projektas laikomas vienu svarbiausių pastarojo dešimtmečio gynybos pirkinių.

    Lenkijos gynybos ministerija skelbė, kad dalis Lenkijai skirtų F-35 jau paliko gamyklą JAV Fort Verte. Tai reiškia, kad programos gamyba juda į priekį ne tik pagal užsakymų planą, bet ir pagal gamybos grandinės pajėgumus, nuo kurių priklauso pristatymų tempas.

    Kiek F-35 jau pagaminta?

    Viešai skelbta, kad Fort Verte iš gamyklos jau išriedėjo 13 Lenkijai priskirtų F-35. Papildomai vienas Lenkijos naikintuvas buvo pastebėtas Italijoje, Cameri apylinkėse, per bandomuosius skrydžius.

    Šis etapas svarbus tuo, kad Cameri veikia FACO galutinio surinkimo ir patikros linija, aptarnaujanti dalį Europos užsakymų. Tai leidžia Lenkijai dalį lėktuvų gauti iš europinės gamybos ir bandymų grandies, o logistika bei techninė priežiūra regione tampa paprastesnė.

    Pristatymų grafikas iki 2029 metų

    Pagal viešai nurodomą planą, iki 2026 metų pabaigos Lenkija turėtų turėti 14 F-35. 2027 metais numatytas dar 12 naikintuvų etapas, o visų 32 orlaivių perdavimas planuojamas užbaigti 2029 metais.

    Tokie laipsniški pristatymai yra įprasti F-35 programoje, nes vienu metu vyksta pilotų rengimas, technikų mokymai, infrastruktūros atnaujinimas ir ginkluotės integracija. Kuo daugiau lėktuvų pasiekia dalinius, tuo daugiau resursų reikia sklandžiam jų įvedimui į kasdienę tarnybą.

    Kur bazuosis naikintuvai?

    Skelbiama, kad pirmieji F-35 bus priskiriami 32-ajai taktinės aviacijos bazei Laskyje, kurioje planuojama dislokuoti pusę viso parko, tai yra 16 naikintuvų. Likę 16 turėtų atitekti 21-ajai taktinės aviacijos bazei Svidvine.

    Toks paskirstymas leidžia formuoti dvi pilnavertes eskadriles skirtinguose šalies regionuose ir didina atsparumą, jei viena infrastruktūros vieta patirtų apribojimų. Kartu tai reiškia ir didelį darbų paketą bazėms: angarai, ryšių ir duomenų perdavimo sprendimai, saugumo reikalavimai bei aptarnavimo pajėgumai turi atitikti penktosios kartos platformos standartus.

    Lenkija sutartį dėl 32 F-35 pasirašė 2020 metais, o sandoris buvo įvardijamas kaip vienas didžiausių gynybos pirkimų šalies istorijoje. F-35 įsigijimas vertinamas kaip ilgalaikė investicija į oro erdvės kontrolę, sąveiką su NATO ir pažangius jutiklių bei duomenų apdorojimo pajėgumus, kurie šiandien tampa kritiškai svarbūs moderniame kare.

  • Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    F-35 oficialiai įtraukti į rikiuotę

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos surengė ceremoniją, per kurią oficialiai priėmė naikintuvus F-35A, šalies oro pajėgose pavadintus „Husarz“. Renginys vyko 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos kariuomenės vadovybė ir svečiai iš užsienio, įskaitant Jungtinių Valstijų atstovus. JAV yra pagrindinė F-35 programos partnerė ir šių orlaivių gamybos bei eksporto sistemos koordinatorė.

    Demonstracinis skrydis virš šalies

    Prieš oficialią dalį keli F-35 surengė demonstracinį skrydį virš Lenkijos, praskrisdami pro kelis simbolinius taškus ir didžiuosius miestus. Tokie skrydžiai dažnai naudojami ne tik visuomenės informavimui, bet ir kaip praktinis pilotų bei antžeminių tarnybų koordinavimo patikrinimas.

    Žiūrovai galėjo stebėti orlaivių praskridimus ir riedėjimą aerodrome, o renginys tapo aiškiu signalu apie Lenkijos oro gynybos ir puolamųjų pajėgumų modernizavimą. Varšuva F-35 įsigijimą įvardija kaip kartos šuolį, panašų į anksčiau įvykusį perėjimą prie F-16.

    Kiek orlaivių įsigyta ir kokia kaina

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutartis buvo pasirašyta 2020 metais, o pristatymai pagal planą turėtų būti užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Skelbta, kad įsigijimas kainavo apie 4,2 mlrd. eurų be mokesčių, perskaičiavus iš viešai nurodytos sutarties vertės JAV doleriais. Iki šių metų pabaigos Lenkija tikisi sulaukti dar dalies orlaivių, kad būtų galima sparčiau plėsti parengtų įgulų ir technikų skaičių.

    Kuo F-35 laikomas 5-osios kartos standartu

    F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, priskiriamas 5-osios kartos naikintuvams dėl kelių esminių savybių: sumažinto radarinio matomumo, pažangios sensorių sistemos ir duomenų sintezės. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas mato apjungtą vaizdą iš skirtingų jutiklių, o orlaivis gali veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Šiuolaikinėse operacijose vis didesnę reikšmę turi ne vien greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas rinkti, apdoroti bei perduoti informaciją realiu laiku. Dėl to F-35 dažnai vertinamas kaip tinklo centrinio karo platforma, galinti perduoti taikinių duomenis kitiems orlaiviams, priešlėktuvinėms sistemoms ar vadavietėms.

    „F-35 įvedimas į rikiuotę yra strateginis žingsnis, kuris keičia mūsų oro pajėgumų kokybę ir sąveiką su sąjungininkais“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos gynybos sektoriaus atstovas.

    Lenkijos sprendimas stiprinti oro pajėgas F-35 kontekste vertinamas ir platesniame regione, kur didėja poreikis greitam situacijos supratimui, oro erdvės kontrolei ir atgrasymo priemonėms. Kartu tai didina ir logistikos, bazavimo infrastruktūros bei personalo rengimo svarbą, nes 5-osios kartos orlaivių eksploatacija reikalauja aukštos parengties visoje sistemoje.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija artėja prie finišo ties Europos Sąjungos SAFE mechanizmu: šalies nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad daugumą susitarimų tikimasi pasirašyti paskutinėmis gegužės dienomis. Apie terminus jis kalbėjo Krokuvoje surengtame brifinge, prieš išvykdamas į vizitą Kanadoje.

    Ministro teigimu, pasirašymų kulminacija numatoma ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tai reikšminga dėl to, kad norint, jog išlaidos būtų dengiamos pagal SAFE taisykles, sutartys turi būti pasirašytos iki gegužės 30 dienos.

    Po šio termino pirkimai pagal programą tebebūtų įmanomi, tačiau su papildoma sąlyga: projekte turėtų dalyvauti bent dvi Europos Sąjungos valstybės. Praktikoje tai reiškia daugiau derinimų ir ilgesnį sprendimų priėmimą, todėl Varšuva siekia suspėti į pirmąjį langą, kai nacionaliniai kontraktai dar gali būti įtraukti paprasčiau.

    Ministras taip pat akcentavo, kad dalis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių bus koreguojamos, numatant SAFE paskolas kaip jų finansavimo šaltinį. Toks sprendimas leistų dalį nacionalinio gynybos biudžeto lėšų atlaisvinti ir nukreipti kitoms reikmėms.

    „Iki savaitės pabaigos norime užbaigti procesą taip, kad daugumą sutarčių galėtume pasirašyti skirtingose vietose visoje Lenkijoje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Viešojoje erdvėje tarp su SAFE siejamų projektų minimas ir priešdroninės gynybos sprendimas „San“, apimantis 18 baterijų. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų, o pirminis susitarimas buvo pasirašytas 2026 metais.

    Gynybos ministerija nurodo, kad svarbi SAFE paketo dalis susijusi ne tik su ginkluote, bet ir su DI bei kibernetiniu saugumu. Šios kryptys tampa prioritetu daugelyje Europos valstybių, nes šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ryšių trikdymą, dronų spiečius, duomenų vagystes ir kritinės infrastruktūros atakas.

    Varšuva anksčiau aiškino, kad po sutarčių aneksavimo ir finansavimo šaltinio pakeitimo atlaisvintos lėšos galėtų būti skiriamos platesniam pasirengimui gynybai. Minimos ir vadinamosios nekarinės priemonės, susijusios su vidaus saugumo tarnybų poreikiais bei kariniu mobilumu, kurį koordinuoja infrastruktūros institucijos.

    Tarp planuojamų SAFE rėmuose minimų prioritetų viešai įvardijami kovos pėstininkų mašinų įsigijimai, nauji laivai karinėms jūrų pajėgoms, pasienio įtvirtinimai ir investicijos į žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius. Taip pat aptariami radarų ir minavimo sistemų projektai bei kai kurios užsienyje perkamos pajėgumų kategorijos, pavyzdžiui, oro tankavimo, skaitmeninio saugumo ir kosminės stebėsenos sprendimai.

    SAFE mechanizmas numato iki 150 mlrd. eurų paramą lengvatinių paskolų forma, daugiausia orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą ir Europos gynybos pramonės užsakymus. Lenkija viešai įvardijama kaip viena aktyviausių šios priemonės dalyvių ir yra pateikusi didelės apimties projektų paketą, kurį tikisi finansuoti palankesnėmis sąlygomis nei vien nacionalinio biudžeto lėšomis.