Tag: Gyvenimo brangimas

  • Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio gimimas daugeliui šeimų yra džiaugsminga žinia, tačiau pirmieji metai dažnai tampa ir rimtu finansiniu išbandymu. Vien sauskelnių, maitinimo priemonių, vežimėlio, automobilinės kėdutės ir drabužėlių sąrašas gali kainuoti daugiau, nei tėvai tikisi planuodami biudžetą.

    Nauja „Remitly“ analizė, sudaryta pagal 2026 metų liepos mėnesio kainas, palygino 14 būtiniausių prekių kūdikiui pirmųjų metų laikotarpiu 38 Europos šalyse. Skaičiuota šešiose kategorijose, nuo sauskelnių ir drėgnų servetėlių iki lovytės, vežimėlio bei kasdienių drabužių.

    Skaičiavimai rodo, kad pirmaisiais metais būtinos kūdikio prekės Europoje vidutiniškai atsieina apie 4 727 eurus. Pigiausiai, nominalia suma, tai kainuoja Jungtinėje Karalystėje – apie 2 813 eurų, o brangiausiai Ispanijoje – apie 6 294 eurus.

    Tarp šalių, kuriose išlaidos viršija 6 000 eurų ribą, minimos Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Šveicarija. Į 5 000–6 000 eurų intervalą patenka ir Lietuva – tyrimas jai priskiria maždaug 5 563 eurų sumą, taip iškeliant šalį į brangesnių Europos valstybių grupę.

    Kur dingsta didžioji biudžeto dalis?

    Pagal vidutinį Europos krepšelį didžiausią pirmųjų metų išlaidų dalį sudaro drabužiai, kūdikių mišiniai ir sauskelnės. Šios trys kategorijos bendrai sudaro apie 81 proc. viso krepšelio, todėl net nedidelis kainų šuolis jose greitai išpučia galutinę sumą.

    Vidutiniškai drabužiams skiriama apie 1 465 eurai, kūdikių mišiniams – apie 1 187 eurai, sauskelnėms ir susijusioms higienos priemonėms – apie 1 152 eurai. Skirtingose šalyse proporcijos smarkiai skiriasi, nes kainas veikia PVM, rinkos konkurencija, prekių ženklų dominavimas ir gyventojų vartojimo įpročiai.

    Pavyzdžiui, vienur drabužių dalis sudaro palyginti mažą krepšelio gabalą, o kitur ji tampa didžiausia eilute. Tuo pačiu kūdikių mišinių svoris kai kuriose rinkose išauga, ypač jei dominuoja importas ir mažiau alternatyvų tarp skirtingų gamintojų.

    Ne tik kainos, bet ir atlyginimai

    Vien nominalios sumos neatsako į klausimą, ar kūdikio kraitelis konkrečioje šalyje yra lengvai „pakeliamas“. Dėl didelių atlyginimų skirtumų Europoje tas pats krepšelis vienur prilygsta kelių savaičių pajamoms, o kitur gali „suvalgyti“ reikšmingą metų uždarbio dalį.

    „Remitly“ tyrime išlaidos lygintos su vidutiniu metiniu darbo užmokesčiu, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos skelbiamais vidutinių mėnesinių darbuotojų uždarbių duomenimis, pakoreguotais dėl infliacijos. Vidutiniškai būtinos prekės kūdikiui sudaro apie 20,9 proc. metinio uždarbio.

    Skirtumai – itin ryškūs: Belgijoje šis santykis siekia apie 5,4 proc., o Moldovoje – apie 88,8 proc. Tai reiškia, kad kai kuriose šalyse pirmieji kūdikio metai pagal būtiniausių prekių krepšelį priartėja prie beveik visų vidutinių metinių pajamų.

    Kartu pabrėžiama, kad realų šeimos „atsparumą“ išlaidoms lemia ir tai, ar dirba abu tėvai, kokia mokesčių našta, bei kokios šeimos išmokos ir kompensacijos taikomos konkrečioje valstybėje. Šie veiksniai gali smarkiai pakeisti galutinę finansinę naštą net ir esant panašioms prekių kainoms.

    Darželiai į skaičiavimus nepateko

    Tyrimas apima tik būtinas prekes kūdikiui, tačiau neįtraukia vienos didžiausių eilutės daugeliui šeimų – vaikų priežiūros paslaugų. Lopšeliai ir darželiai Europoje kainuoja labai nevienodai, o mokesčius dažnai lemia savivaldybių politika ir valstybės kompensacijų dydis.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, kai kuriose šalyse vaikų priežiūros mokesčiai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų per metus, o kitur – būti simboliniai. Net ir tuomet, kai taikomos subsidijos, galutinė suma šeimai gali smarkiai skirtis priklausomai nuo pajamų, vaikų skaičiaus ir to, ar šeimoje dirba vienas, ar abu tėvai.

    Ekspertai pabrėžia, kad planuojant šeimos biudžetą verta vertinti ne tik pradinį kraitelį, bet ir tęstines išlaidas: sauskelnių bei mišinių poreikis, sezoniniai drabužiai, augantys transporto ir sveikatos kaštai, o vėliau – vaikų priežiūros paslaugos. Būtent šių eilučių dinamika dažniausiai ir lemia, ar pirmaisiais metais šeimos finansai išliks stabilūs.

  • Prancūzijoje alus aplenkė vyną: pirmą kartą istorijoje pasikeitė populiariausias gėrimas

    Prancūzijoje alus aplenkė vyną: pirmą kartą istorijoje pasikeitė populiariausias gėrimas

    Istorinis lūžis Prancūzijoje

    Prancūzijoje fiksuojamas netikėtas, bet reikšmingas vartojimo pokytis: alus pirmą kartą aplenkė vyną ir tapo dažniau vartojamu alkoholiniu gėrimu. Tai simboliškas posūkis šaliai, kurios tapatybė dešimtmečiais siejama su vynuogynais, regionais ir vyno kultūra.

    Naujausi duomenys rodo, kad 2025 metais Prancūzijoje buvo suvartota apie 22,1 mln. hektolitrų alaus. Tuo metu vyno suvartojimas siekė apie 22 mln. hektolitrų, o tai reiškia, kad skirtumas nedidelis, tačiau istorinis.

    Ką rodo skaičiai ir ką jie reiškia

    Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos OIV skaičiavimai atskleidžia, kad vyno vartojimas Prancūzijoje nusileido iki žemiausio lygio nuo 1957 metų. Nors toks kritimas iš dalies gali reikšti mažėjantį bendrą alkoholio vartojimą, vyno sektoriui tai yra rimtas signalas.

    Aludarių asociacijos Brasseurs de France pateikiami skaičiai leidžia matyti ne tik vienkartinį šuolį, bet ir platesnę kryptį. Alaus rinka šalyje plečiasi, daugėja mažųjų bravorų, o vartotojai vis dažniau renkasi įvairesnius stilius ir mažesnės alkoholio koncentracijos gėrimus.

    Kodėl prancūzai keičia įpročius

    Viena priežasčių – kintanti kasdienybė: vynas tradiciškai siejamas su valgymu prie stalo ir 0,75 litro buteliu, o tokio pobūdžio vakarienės daugeliui tampa retesnės. Alus dažniau pasirenkamas neformalesnėse situacijose, pavyzdžiui, stebint sporto rungtynes ar susitinkant su draugais.

    Kita reikšminga priežastis – kaina. Gyvenimo brangimas keičia vartojimo pasirinkimus, ypač tarp jaunesnių žmonių, o alus paprastai yra lengviau įperkamas nei kokybiškas vynas. Be to, dalis vartotojų sąmoningai renkasi mažesnės alkoholio koncentracijos gėrimus ir mažina bendrą suvartojamo alkoholio kiekį.

    „2025 metų duomenys rodo sektorių, kuris reaguoja į JAV tarifų politikos poveikį realiuoju laiku, bet kartu prisitaiko prie ilgalaikių klimato ir vartojimo pokyčių“, – sakė OIV generalinis direktorius Johnas Barkeris.

    Prancūzija vis dar išlieka didžiausia vyno vartotoja Europoje, todėl vyno kultūra niekur nedingsta. Tačiau nauji skaičiai rodo, kad šalies gėrimų žemėlapis pamažu persibraižo, o alus iš „alternatyvos“ vis dažniau tampa įprastu pasirinkimu.

    Specialistai pabrėžia, kad augant diskusijoms apie sveikatą ir atsakingą vartojimą, tokie pokyčiai gali tęstis. Vis dėlto tai nereiškia vien tik vieno gėrimo pergalės prieš kitą – greičiau ženklas, kad prancūzų vartojimo kultūra darosi įvairesnė ir labiau priklausoma nuo ekonominių bei socialinių realijų.