CP v2

Tag: Gyvenimo kokybė

  • Paskelbė 2026 metų geriausių miestų reitingą: Europa turi kozirį, bet JAV triuškina kitu

    Paskelbė 2026 metų geriausių miestų reitingą: Europa turi kozirį, bet JAV triuškina kitu

    Kas sudarė 2026 metų sąrašą

    2026 metų Oxford Economics Global Cities Index rodo, kad aukščiausiose pozicijose dominuoja Europa ir Šiaurės Amerika: jos užima 78 iš 100 geriausių vietų. Europai priskiriami 44 miestai, Jungtinėms Valstijoms – 30, o Kanadai – 4.

    Indeksas vertina, kaip didžiausi pasaulio miestai suderina ekonomines galimybes su gyvenimo kokybe, talentų pritraukimu, aplinkos atsparumu ir valdymo stabilumu. Reitingo lyderių dešimtuke net penki miestai yra JAV, o Europa turi keturias vietas.

    Europos koziriai ir JAV pranašumai

    Tarp Europos miestų aukščiausiai įvertinti Londonas, Paryžius, Dublinas ir Ciurichas. JAV dešimtuke pirmauja Niujorkas, taip pat aukštai rikiuojasi Sietlas, San Franciskas, Bostonas ir San Chosė.

    Oxford Economics analizė pabrėžia skirtingas stiprybes: JAV miestus į viršų stumia ekonomikos bei žmogiškojo kapitalo rodikliai, o Europos miestai dažniau laimi gyvenimo kokybės, aplinkos ir valdymo kategorijose.

    „JAV miestų aukštą poziciją lemia labai stiprūs ekonomikos ir žmogiškojo kapitalo balai, o Europoje išsiskiriama gyvenimo kokybės, aplinkos ir valdymo srityse“, – sakė Oxford Economics City Services direktorius Liamas Sidesas.

    Londonas išsiskiria, bet turi silpną vietą

    Vertinime išskiriama, kad Londonas yra ryški Europos išimtis talentų kategorijoje: miestas pasiekė aukščiausią žmogiškojo kapitalo įvertinimą visame indekse. Tai siejama su universitetais, verslo ekosistema ir gebėjimu pritraukti kvalifikuotus darbuotojus.

    Vis dėlto Londono gyvenimo kokybės rodiklis buvo silpniausias jo kategorijose, o tai atskleidžia struktūrines problemas, kurios dažnai lydi globalius finansų centrus. Indekso autoriai taip pat pažymi, kad aukštas pajamas neretai „suvalgo“ kasdienės išlaidos.

    Bendras skaudulys – būsto įperkamumas

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad tiek Europoje, tiek JAV išlieka ta pati didelė problema – būsto įperkamumas. Londonas, Dublinas ir Niujorkas įvardijami kaip miestai, kuriuose aukštos būsto kainos blogina gyvenimo kokybės balus net ir esant dideliems atlyginimams.

    Kita medalio pusė – miestai, kuriuose būstas santykinai pigesnis, gali įgyti konkurencinį pranašumą, jei kartu auga pajamos. Kaip pavyzdys minimas Tulūzos miestas, kuris dalį darbuotojų pritraukia iš Paryžiaus, be kita ko, dėl didesnio įperkamumo.

    Didžiausi šuoliai ir miestai, kuriuos verta stebėti

    Lyginant su praėjusiais metais, Dublinas pakilo septyniomis vietomis ir pasiekė šeštą poziciją, tačiau būsto įperkamumo rodikliai išlieka silpni. Didžiausią šuolį Europoje fiksavo Varšuva, pakilusi 109 vietomis iki 61 pozicijos, o Stambulas pakilo 42 vietomis iki 64.

    Tarp „miestų, kuriuos verta stebėti“, Oxford Economics išskyrė Varšuvą, Taliną, Eindhoveno miestą, Mančesterį ir Tulūzą. Varšuva įvardijama kaip svarbus finansų, technologijų ir verslo paslaugų centras Vidurio ir Rytų Europoje, o Talinas siejamas su sparčiu BVP augimu ir technologijų paslaugų plėtra.

    DI poveikis ir Azijos augimo banga

    Ataskaitoje pažymima, kad pasaulinis DI bumas tampa reikšmingu miestų konkurencingumo veiksniu, ypač ten, kur susitelkę talentai, mokslas ir technologijų verslai. Tarp Europoje gerai pasirengusių miestų minimi Londonas, Eindhovenas ir Talinas, o už Europos ribų išsiskiria Taipėjus, kylantis dėl puslaidininkių ir su tuo susijusios paklausos.

    Nors Europa ir Šiaurės Amerika dar dominuoja viršūnėje, indeksas akcentuoja Azijos miestų potencialą: didelės populiacijos ir produktyvumo augimas stiprina jų ekonominį svorį. Prognozuojama, kad iki 2050 metų Kinijos ir Indijos miestų dalis pasaulio miestų BVP gali viršyti Europos dalį.

  • „Focus“ skaitytojams žinia: kas iš tiesų slepiasi po „Nauka“ skiltimi ir kodėl tai svarbu

    „Focus“ skaitytojams žinia: kas iš tiesų slepiasi po „Nauka“ skiltimi ir kodėl tai svarbu

    „Focus“ svetainės skiltyje „Nauka“ pateikiamas redakcinis archyvas, kuriame sugrupuotas turinys apie mokslą ir su juo susijusias temas. Matomas aprašymas rodo, kad tai nėra vien siauras mokslo naujienų kanalas, o platesnio gyvenimo būdo žurnalo rubrika.

    Skiltyje akcentuojamas turinys apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius, t. y. sritis, kurios dažnai remiasi mokslo tyrimais ir ekspertų rekomendacijomis. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai mokslo komunikacija vis dažniau pateikiama per praktiškai pritaikomus paaiškinimus.

    „Kasdien rašome apie tai, kas realiai veikia gyvenimo kokybę“, – nurodoma „Focus“ aprašyme.

    Tokio formato rubrikos skaitytojui signalizuoja du dalykus: pirma, kad bus siekiama aiškinti sudėtingas temas paprastai, antra, kad dalis publikacijų gali būti artimos populiariajai psichologijai, sveikatingumui ar vartojimo įpročiams. Dėl to ypač svarbu tikrinti, ar teiginiai pagrįsti tyrimais, ar nuomonėmis.

    Skaitmeninės žiniasklaidos aplinkoje mokslo turinys taip pat vis dažniau siejamas su dirbtinis intelektas temomis, duomenų apsauga ir technologijų įtaka kasdienybei. Auditorijai tai reiškia didesnę naudą, jei prie tekstų pateikiamas aiškus kontekstas, apibrėžimai ir paaiškinama, kuo remiasi išvados.

  • „Focus“ rubrika Nauka: kuo ji skiriasi ir kodėl šie tekstai dabar svarbesni nei bet kada

    „Focus“ rubrika Nauka: kuo ji skiriasi ir kodėl šie tekstai dabar svarbesni nei bet kada

    „Focus“ rubrika Nauka apima publikacijas, kurios aiškina mokslo ir technologijų temas kasdienės gyvenimo kokybės kontekste. Rubrikoje daug dėmesio skiriama sveikatai, namams, kelionėms, kultūrai ir santykiams, akcentuojant praktinę žinių vertę.

    Toks formatas atliepia pastarųjų metų tendenciją, kai skaitytojai vis dažniau ieško ne vien sensacijų, o patikimai paaiškintų priežasčių ir pasekmių. Mokslinės informacijos pasiūla didžiulė, tačiau jos kokybė nevienoda, todėl vis svarbesnė tampa redakcinė atranka ir aiškus faktų atskyrimas nuo nuomonių.

    Kartu keičiasi ir turinio vartojimas: žmonės vis dažniau nori trumpų, bet prasmingų paaiškinimų, paremtų tyrimais ir ekspertų įžvalgomis. Tai ypač aktualu temoms, kuriose gausu klaidinančių interpretacijų, pavyzdžiui, mitybos rekomendacijoms, papildams, miego higienai ar psichikos sveikatai.

    „Focus“ deklaruojamas dėmesys gyvenimui geru stiliumi leidžia mokslą pateikti ne kaip abstrakčią teoriją, o kaip įrankį sprendimams kasdienybėje. Tokia kryptis padeda suprasti, kaip mokslo naujienos gali paveikti pasirinkimus namuose, darbe ar kelionėse, ir kodėl vien antraščių neužtenka.

    Didėjant dirbtinio intelekto įtakai informacijos sklaidai, mokslo temų redagavimas tampa dar svarbesnis. Skaitytojams reikia aiškiai suformuluotų išvadų, konteksto ir atsargumo, ypač kai kalbama apie sveikatos ar saugumo klausimus, kur netikslumai gali turėti realių pasekmių.

  • „Focus“ mokslo skiltis atnaujinta: ką čia rasite kasdien ir kodėl tai svarbu jūsų gyvenimui

    „Focus“ mokslo skiltis atnaujinta: ką čia rasite kasdien ir kodėl tai svarbu jūsų gyvenimui

    Lenkijos portalo „Focus“ skiltyje Nauka pateikiama vienoje vietoje sukaupta redakcijos mokslo temų apžvalga, skirta greitai rasti naujausius tekstus ir aktualijas. Skiltis pristatoma kaip dalis platesnio gyvenimo būdo žurnalo, kuris akcentuoja sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius.

    Toks modelis būdingas daugeliui Europos žiniasklaidos priemonių: mokslas vis dažniau siejamas su kasdieniais sprendimais, o ne vien su laboratorijų naujienomis. Redakcijos dažniau atsiremia į praktines temas, pavyzdžiui, miegą, mitybą, fizinį aktyvumą, psichologinę gerovę ir technologijų poveikį.

    Pastaraisiais metais mokslo turinys taip pat smarkiai keičiasi dėl informacijos pertekliaus ir sparčiai augančio tyrimų skaičiaus. Dėl to skaitytojams vis svarbiau ne vien naujiena, bet ir paaiškinimas, ką iš tiesų reiškia tyrimo rezultatai, kokios yra ribos ir ar išvados patvirtintos daugiau nei vienu darbu.

    Didelę įtaką daro ir dirbtinis intelektas, kuris keičia tiek pačių mokslinių tyrimų procesus, tiek naujienų vartojimą. Dalis redakcijų diegia griežtesnes patikros procedūras, kad aiškiai atskirtų hipotezes nuo įrodytų faktų ir sumažintų klaidų riziką, ypač sveikatos temose.

    „Rašome apie tai, kas realiai veikia gyvenimo kokybę“, – skelbiama „Focus“ aprašyme.

    Tokiose skiltyse skaitytojams verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų: ar remiamasi pirminiais tyrimais, ar pateikiamas kontekstas, ar nurodomi galimi interesų konfliktai ir ar tekstas neperša vieno stebuklingo sprendimo. Būtent šie kriterijai dažniausiai lemia, ar mokslo turinys padeda orientuotis, ar tik sukuria dar daugiau triukšmo.

  • Lenkų „Focus“ atskleidė, kas iš tikro kelia gyvenimo kokybę: temos, kurios paliečia visus

    Lenkų „Focus“ atskleidė, kas iš tikro kelia gyvenimo kokybę: temos, kurios paliečia visus

    Lenkijos portalas „Focus“ savo gyvenimo būdo skiltyje akcentuoja temas, kurios, redakcijos teigimu, daro apčiuopiamą įtaką kasdieniam gyvenimui. Dėmesio centre atsiduria sveikata, namai, kelionės, kultūra ir santykiai.

    Tokio tipo rubrikos Europoje pastaraisiais metais pastebimai keičiasi: mažiau abstrakčių patarimų, daugiau praktiškų sprendimų, paremtų mokslu ir ekspertų įžvalgomis. Skaitytojai vis dažniau ieško informacijos apie miego kokybę, stresą, subalansuotą mitybą ir judėjimą, o ne vien greitas madas.

    Kita ryški kryptis yra namų tema, kuri po nuotolinio darbo šuolio įgijo naują prasmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ergonomikai, triukšmo mažinimui, patalpų oro kokybei, energijos vartojimo efektyvumui ir išmaniems sprendimams, įskaitant DI pritaikymą kasdienėms užduotims.

    Kelionių turinys taip pat tampa kitoks: daugiau dėmesio skiriama trumpoms išvykoms, kelionėms ne sezono metu ir tvariems pasirinkimams. Šalia įspūdžių vis dažniau aptariamos ir realios kelionių sąlygos, nuo kainų dinamikos iki saugumo bei sveikatos rekomendacijų.

    Kultūros ir santykių temos išlieka vienos skaitomiausių, nes jos tiesiogiai susijusios su emocine savijauta ir bendruomeniškumu. Tokiuose tekstuose vis dažniau remiamasi psichologijos tyrimais ir pabrėžiama, kad ryšiai, poilsis ir prasminga veikla yra ne mažiau svarbūs nei fizinė sveikata.

    „Rašome apie tai, kas realiai daro įtaką gyvenimo kokybei“, – teigia „Focus“ pristatomas redakcinis aprašymas.

  • Kėdainių rajono savivaldybė reitinge kilo į 15 vietą: ką labiausiai įvertino gyventojai?

    Kėdainių rajono savivaldybė reitinge kilo į 15 vietą: ką labiausiai įvertino gyventojai?

    2026 metais paskelbtame Lietuvos savivaldybių reitinge Kėdainių rajono savivaldybė tarp 60 savivaldybių užėmė 15 vietą. Toks rezultatas rodo gana tvirtą ir subalansuotą padėtį keliose pagrindinėse srityse – nuo infrastruktūros iki gyvenimo kokybės vertinimo.

    Vienas ryškiausių rodiklių – gyventojų apklausų reitingas, kuriame Kėdainiai yra 9 vietoje. Tai signalizuoja apie palankų kasdienės aplinkos, savivaldybės paslaugų ir bendro gyvenimo komforto vertinimą, kuris reitinguose dažnai laikomas svarbiu pasitikėjimo vietos valdžia indikatoriumi.

    Kultūra, sportas ir aplinka

    Kultūros ir sporto srityje Kėdainių rajonas užėmė 10 vietą Lietuvoje. Aukštas įvertinimas paprastai siejamas su veiklų pasiūla, renginių prieinamumu ir sporto infrastruktūros plėtra, kuri turi tiesioginę įtaką bendruomeniškumui.

    Aplinkos ir tvarumo kategorijoje savivaldybė reitinguota 14 vietoje, o infrastruktūros vertinime – 15 vietoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad investicijos į viešąsias erdves, susisiekimą ir kasdienę aplinką duoda apčiuopiamų rezultatų, nors potencialo gerinimui išlieka.

    Ekonomika ir būstas

    Užimtumo ir pajamų srityje Kėdainių rajonas užėmė 16 vietą, o ekonomikos vertinime – 20 vietą. Tokie skaičiai rodo santykinai stabilią darbo rinką ir verslo aplinką, tačiau kartu išryškina, kad konkurencija su didžiaisiais ekonominiais centrais išlieka iššūkiu.

    Būsto srityje savivaldybė taip pat yra 20 vietoje, kas dažnai siejama su būsto prieinamumu ir gyvenimo kaštais, palyginti su didmiesčiais. Gyventojams tai gali reikšti geresnį kainos ir kokybės santykį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbus ir naujos pasiūlos bei infrastruktūros vystymas.

    Kur dar yra erdvės augti?

    Nors bendras rezultatas yra aukštas, kai kuriose srityse, tokiose kaip sveikata, saugumas ar demografinės tendencijos, savivaldybėms paprastai lieka daugiausia darbo. Būtent šie rodikliai dažnai lemia, ar gerus reitingo skaičius pavyksta išlaikyti ne vienus metus, o gyventojų pasitenkinimą paversti ilgalaike traukos jėga.

    Vis dėlto 15 vieta bendrame reitinge ir 9 vieta pagal gyventojų apklausas leidžia Kėdainių rajoną vertinti kaip vieną labiau subalansuotai besivystančių savivaldybių. Reitingo rezultatai rodo ne pavienę sėkmę, o platesnį stiprybių spektrą, kuris svarbus tiek gyventojams, tiek investuotojams.

  • „Focus.pl“ apvertė viską: dėl šio mokslo posūkio keičiasi požiūris į kasdienybę

    „Focus.pl“ apvertė viską: dėl šio mokslo posūkio keičiasi požiūris į kasdienybę

    Lenkijos portalas „Focus.pl“ skelbia savo mokslo skilties turinį, kuris apima temas nuo sveikatos ir žmogaus kūno iki technologijų bei kasdienio gyvenimo įpročių. Redakcija pabrėžia, kad orientuojasi į praktiškai pritaikomas žinias, darančias realią įtaką gyvenimo kokybei.

    Toks požiūris atspindi platesnę tendenciją Europoje: mokslas vis dažniau pateikiamas ne tik kaip laboratorijų naujienos, bet ir kaip sprendimai, padedantys žmonėms geriau suprasti miegą, stresą, mitybą, fizinį aktyvumą ar net santykių dinamiką. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir tam, kaip mokslinė informacija pritaikoma kasdieniuose sprendimuose.

    Greta sveikatos temų ryškėja ir technologijų kryptis, kurioje svarbi vieta tenka DI. Redakcijos praktika rodo, kad auditorijai aktualiausia tampa ne abstraktūs pažadai, o konkreti nauda: kaip keičiasi darbo įpročiai, informacijos paieška, turinio kūrimas ir duomenų sauga.

    Vis dėlto mokslo komunikacijoje didėja ir atsakomybė: visuomenei svarbu aiškiai atskirti patikrintus faktus nuo spekuliacijų, o rekomendacijos turi remtis patikimais tyrimais. Dėl to redakcijos vis dažniau akcentuoja kontekstą, tyrimų ribotumus ir praktinius patarimus, kurie neperžengia moksliškai pagrįstų išvadų.

    „Focus.pl“ taip pat pristato save kaip gyvenimo būdo žurnalą, kuriame greta mokslo temų aptariami namai, kelionės, kultūra ir santykiai. Tai signalizuoja auditorijos lūkestį gauti vienoje vietoje susietą turinį, kuriame mokslas paaiškina, kodėl vieni ar kiti kasdieniai pasirinkimai veikia savijautą ir rezultatus.

  • Šiauliai kviečia į apklausą: atsakymai parodys, ko šeimoms ir darbuotojams mieste labiausiai trūksta

    Šiauliuose startavo gyventojams skirta anoniminė apklausa, kuria siekiama įvertinti, kas miestą daro patrauklų šeimai, darbui ir kasdieniam gyvenimui. Organizatoriai tikisi surinkti įžvalgas apie miesto stiprybes, opiausius iššūkius ir priemones, kurios realiai paskatintų žmones rinktis Šiaulius.

    Apklausos rezultatai, kaip nurodoma kvietime, bus naudojami tik apibendrintai. Tokie duomenys paprastai tampa pagrindu savivaldybės ar partnerių planuojamoms iniciatyvoms, susijusioms su gyventojų pritraukimu, šeimų stiprinimu, paslaugų gerinimu ir miesto plėtros kryptimis.

    Pildymas yra anoniminis, o anketa turėtų užtrukti apie 10–15 minučių. Dalyvių prašoma atsakyti į klausimus apie kasdienę patirtį mieste, nuo gyvenamosios aplinkos iki darbo ir paslaugų prieinamumo, taip pat įvardyti, kokie pokyčiai būtų svarbiausi.

    Pastaraisiais metais Lietuvos miestai vis dažniau remiasi apklausomis ir kitais duomenimis grįstais metodais, nes konkurencija dėl gyventojų ir darbuotojų auga. Gyvenimo kokybės rodikliai, būsto ir paslaugų prieinamumas, susisiekimas bei darbdavių pasiūla tampa kertiniais veiksniais, lemiančiais, kur žmonės kuria šeimas ir planuoja karjerą.

    Organizatoriai dėkoja gyventojams už laiką ir indėlį į miesto ateitį, pabrėždami, kad būtent gyventojų patirtys padeda tiksliau identifikuoti prioritetus. Kuo platesnė respondentų imtis, tuo patikimesnės išvados ir aiškesni sprendimų prioritetai planuojant tolesnius darbus.

  • Druskininkuose vykę „Mero pietūs“: kuo kurortas vilioja šiandien ir kaip planuojama jo ateitis

    Druskininkuose vykę „Mero pietūs“: kuo kurortas vilioja šiandien ir kaip planuojama jo ateitis

    Druskininkuose įvyko tradicinis renginys „Mero pietūs“, subūręs savivaldybės, verslo, mokslo ir įvairių sričių atstovus. Šių metų susitikime dėmesys kryptingai nukreiptas ne vien į ekonomiką, bet ir į žmogaus savijautą, kartų lūkesčius bei gyvenimo kokybę.

    Renginyje pranešimus skaitė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, rinkodaros strategas Tomas Nemura, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Diskusijos ašimi tapo klausimas, kaip miestui augti išlaikant kurorto tapatybę ir patrauklumą skirtingoms amžiaus grupėms.

    Miesto kryptys ir projektai

    Meras R. Malinauskas pristatė kurorto aktualijas ir plėtros kryptis, akcentuodamas, kad Druskininkų stiprybė yra nuoseklus augimas ir aiški ilgalaikė vizija. Jo teigimu, planuojant pokyčius svarbu išlaikyti balansą tarp infrastruktūros, viešųjų erdvių kokybės ir paslaugų, kurios tiesiogiai lemia miestiečių bei svečių patirtį.

    Pristatant vykdomus ir planuojamus darbus paminėta Vilniaus alėjos rekonstrukcija, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra, viešųjų erdvių atnaujinimas, Kultūros ir kongresų rūmų projektas bei aerodromo vystymo planai. Šie projektai siejami su miesto pasiekiamumu, judumo patogumu ir turizmo srautų valdymu.

    Kartų skirtumai: ką tai keičia?

    Rinkodaros strategas T. Nemura kalbėjo apie skirtingų kartų požiūrį į darbą, poilsį ir gyvenimo būdą. Jo pranešimas kvietė suprasti, kaip Y, Z ir Alfa kartos priima sprendimus, ko tikisi iš darbdavių, miestų ir paslaugų, ir kodėl vien tik tradiciniai „kas veikia visiems“ sprendimai vis dažniau nebeužtikrina rezultatų.

    Pasak pranešėjo, šiandien savivaldybėms ir verslui tenka taikytis prie kintančių vartojimo įpročių, didesnio skaidrumo lūkesčių ir greitesnio informacijos ciklo. Tai reiškia, kad miesto komunikacija ir paslaugų kūrimas turi remtis ne spėlionėmis, o duomenimis ir realiais bendruomenės poreikiais.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Vilniaus universiteto profesorius dr. A. Emeljanovas savo pranešime analizavo, kodėl Druskininkuose žmonės gyvena ilgiau, pabrėždamas fizinio aktyvumo, socialinių ryšių ir aplinkos kokybės reikšmę. Mokslinių tyrimų kryptis, kuria remtasi pranešime, rodo, kad judėjimas ir bendruomeniškumas turi apčiuopiamą poveikį savijautai ir sveikatai.

    Pranešime taip pat akcentuota, kad Druskininkuose vyresnio amžiaus žmonių dalis yra didesnė nei šalies vidurkis, todėl kurortas vertinamas kaip aplinka, galinti būti palanki kokybiškesniam gyvenimui. Profesorius priminė, kad net kasdienis 7 000 žingsnių tikslas gali reikšmingai mažinti dalies ligų riziką.

    Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. V. Nekrošius pristatė Akademijos veiklą ir mokslo vaidmenį visuomenėje, pabrėždamas bendradarbiavimo svarbą tarp mokslo, savivaldos ir verslo. Renginį užbaigė panelinė diskusija, kurią moderavo komunikacijos ekspertė ir viešojo kalbėjimo mokytoja Laura Dabulytė.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Birštonas pakilo į 9 vietą, o sveikatos srityje aplenkė visus

    Gegužės 13 dieną paskelbtame Savivaldybių reitinge 2026 Birštono savivaldybė tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 9 vietą. Tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu, savivaldybes vertinant pagal 140 rodiklių 12 skirtingų sričių.

    Bendrame sąraše pirmą vietą užėmė Vilniaus miesto, antrą – Kauno miesto, trečią – Klaipėdos miesto savivaldybė. Birštonas, būdamas nedidelis kurortas, šalia didmiesčių išsiskyrė itin aukštais rezultatais keliose srityse, kurios tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe.

    Kur Birštonas buvo stipriausias?

    Aukščiausią įvertinimą Birštonas gavo sveikatos srityje – čia jam skirta 1 vieta. Šioje dalyje paprastai vertinami tokie rodikliai kaip tikėtina gyvenimo trukmė, išvengiamas mirtingumas, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir kiti visuomenės sveikatos indikatoriai.

    Dar vienas ryškus rezultatas fiksuotas kultūros ir sporto srityje, kur Birštonas taip pat atsidūrė tarp lyderių. Vertinant šią sritį, dėmesys paprastai skiriamas kultūros paslaugų prieinamumui, sporto ir sveikatingumo renginių dalyvių aktyvumui, bibliotekų tinklui, mėgėjų meno kolektyvams ir sporto infrastruktūrai.

    Ekonomika ir pajamos – tarp geriausių

    Reitinge Birštonas aukštai įvertintas ir pagal ekonomikos bei užimtumo rodiklius. Ekonomikos srityje savivaldybei skirta 4 vieta, o užimtumo ir pajamų srityje – 5 vieta, vertinant investicijas, verslumo lygį, įmonių veiklos parametrus, finansinį stabilumą bei savarankiškų pajamų dalį.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik verslui, bet ir gyventojams, nes dažnai koreliuoja su paslaugų kokybe, savivaldybės galimybėmis finansuoti viešuosius projektus bei darbo rinkos patrauklumu. Kurortams papildomą vaidmenį čia gali turėti ir sezoniškumas, turizmo srautai bei paslaugų sektoriaus dalis ekonomikoje.

    Sritys, kur dar yra rezervų

    Tarp gerai įvertintų kategorijų pateko socialinė apsauga ir skurdas bei gyventojų apklausų rezultatai – abiejose srityse Birštonas užėmė 10 vietą. Tai rodo palankų gyventojų vertinimą ir santykinai tvirtą socialinę situaciją, lyginant su daugeliu kitų savivaldybių.

    Kitose srityse Birštono pozicijos buvo žemesnės: švietime – 19 vieta, aplinkoje ir tvarume bei būste – 16, demografijoje – 24, saugume – 35. Infrastruktūros srityje Birštonui skirta 60 vieta, todėl tai išlieka ryškiausia kryptis, kuriai, tikėtina, reikės daugiausia nuoseklių investicijų ir ilgalaikių sprendimų.

    Savivaldybių reitingai sudaromi remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, valstybės institucijų informacija ir gyventojų apklausomis. Tokia metodika leidžia palyginti skirtingo dydžio savivaldybes per keliasdešimt kasdieniam gyvenimui svarbių pjūvių ir aiškiau matyti, kur rezultatai yra tvarūs, o kur labiau priklausomi nuo konkrečių metų aplinkybių.

    Birštono pasiekimai rodo, kad net ir mažesnė savivaldybė gali konkuruoti su didesniais miestais, kai nuosekliai gerinama gyvenimo kokybė, stiprinamos viešosios paslaugos ir kuriama patraukli aplinka gyventojams bei atvykstantiems. Kartu reitingo išklotinė išryškina ir prioritetus ateičiai, ypač kalbant apie infrastruktūrą ir saugumą.