Lenkijoje šiuo metu vos du slėptuvėmis laikomi statiniai atitinka teisinius reikalavimus, o vietos juose ir kituose oficialiai įvardytuose objektuose užtektų tik apie 28 tūkst. žmonių. Likusiai visuomenės daliai realiausios alternatyvos – rūsiai, požeminės aikštelės ar garažai, o daliai gali nelikti ir jų.
Tokią statistiką, remdamasis Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pateiktais duomenimis, skelbia Lenkijos portalas WNP. Skaičiai pateikti atsakant į parlamentarų pateiktą paklausimą dėl slėptuvių, priedangų ir kitų laikino prieglobsčio vietų.
Ministerijos duomenimis, šalyje veikia 2 slėptuvės, 52 priedangos ir 160 laikino prieglobsčio vietų, kurių bendra talpa – 28 287 žmonės. Turint omenyje, kad Lenkijos gyventojų yra apie 37,2 mln, tai sudarytų maždaug 0,08 proc. visuomenės.
Didžioji dalis likusių gyventojų galėtų būti nukreipiami į vadinamuosius „prieglobsčio taškus“ – tai dažnai ne specialiai įrengtos slėptuvės, o įvairūs požeminiai ar tvirtesnių konstrukcijų pastatų plotai, kurie suteikia tik minimalią apsaugą.
Kuo skiriasi slėptuvė, priedanga ir „prieglobsčio taškas“
Lenkijos institucijos aiškina, kad slėptuvė – tai nuo pagrindų suprojektuotas arba iš esmės perdarytas apsauginis statinys. Toks objektas turi būti hermetiškas ir saugoti ne tik nuo smūgio bangos ar nuolaužų, bet ir nuo dujų, cheminių, biologinių teršalų bei radiacijos.
Priedanga (lenk. „ukrycie“) laikoma nuolatine apsaugine konstrukcija, tačiau ne hermetiška. Ji gali apsaugoti nuo dalies fizinių poveikių, tačiau neužtikrina apsaugos nuo cheminės ar biologinės taršos; joje galima būti nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Laikino prieglobsčio vietos – tai ne atskira apsauginė konstrukcija, o specialiai pritaikyta pastato dalis ar infrastruktūra, pavyzdžiui, sustiprintos rūsio patalpos daugiabučiuose, mokyklose ar institucijose. Tokiose vietose, kaip nurodoma, saugiai išbūti paprastai galima tik kelias valandas.
Tuo metu „prieglobsčio taškai“ apibrėžiami dar plačiau – tai bet koks pastatas ar jo dalis, kuri dėl savo pobūdžio suteikia šiokią tokią priedangą, tačiau nėra konstrukciškai pritaikyta civilinei saugai. Prie tokių vietų gali būti priskiriami rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ar garažai.
Kiek žmonių realiai galėtų pasislėpti
Lenkijos Valstybinė priešgaisrinė tarnyba yra identifikavusi 87 576 „prieglobsčio taškus“, kurių bendra numanoma talpa – 23 581 841 žmonėms. Sudėjus su oficialiai įvardytų slėptuvių, priedangų ir laikino prieglobsčio vietų talpa, teoriškai priedangą galėtų rasti apie 63,45 proc. gyventojų.
Vis dėlto pabrėžiama, kad didelė dalis šių vietų nėra pilnavertė apsauga ilgesniam laikui – jos tinkamesnės trumpam prisidengimui, kol praeina tiesioginis pavojus.
Lenkijos viceministras Wiesławas Leśniakiewiczius taip pat priminė, kad tik 2024 metų pabaigoje buvo imtasi plačiau tvarkyti kolektyvinės apsaugos infrastruktūros klausimą, atnaujinant gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos reguliavimą bei nustatant techninius reikalavimus.
Planuose – šimtai naujų objektų
Atsakyme parlamentarams nurodoma, kad įvairiose parengiamųjų darbų stadijose visoje šalyje šiuo metu yra 188 slėptuvės, 980 priedangų ir 1 245 laikino prieglobsčio vietos – tai apima ekspertizes, planavimą, projektavimą, remontą, modernizavimą ir naujas investicijas.
Taip pat minima, kad duomenų bazėje ir specialiame registre suregistruota per 87 tūkst. kolektyvinės apsaugos objektų bei „prieglobsčio taškų“.