CP v2

Tag: Gyventojų perspėjimas

  • Oro pavojaus signalas: ką jis reiškia, kaip elgtis ir kur rasti naujausią informaciją Lietuvoje

    Oro pavojaus signalas yra civilinės saugos perspėjimas apie galimą grėsmę gyventojų saugumui, kai būtina kuo greičiau pasiruošti slėptis arba likti saugioje vietoje. Tokie pranešimai gali būti susiję su karinėmis grėsmėmis, avarijomis ar kitais pavojais, todėl svarbiausia yra aiškiai žinoti, ką daryti išgirdus sirenas ar gavus įspėjimą į telefoną.

    Dažniausiai gyventojai perspėjami sirenomis, pranešimais per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą bei oficialiais institucijų kanalais. Išgirdus signalą ar gavus įspėjimą, rekomenduojama nedelsti, įsijungti patikimus informacijos šaltinius ir vykdyti nurodymus, nes situacija gali kisti greitai.

    Ką daryti gavus įspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra kuo greičiau nueiti į artimiausią priedangą, rūsį ar kitą saugesnę vietą pastato viduje, toliau nuo langų. Jei esate lauke, reikėtų ieškoti artimiausio pastato ir įeiti į vidų, o jei tai neįmanoma, pasirinkti žemiausią vietą reljefe ir kuo labiau prisidengti.

    Svarbu pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o artimieji žinotų jūsų buvimo vietą, tačiau ryšį naudokite saikingai. Jei vairuojate, reikėtų saugiai sustoti, įvertinti aplinką ir, jei įmanoma, persikelti į pastatą, o ne likti automobilyje atviroje vietoje.

    Kur sekti patikimą informaciją?

    Patikimiausia informacija ekstremalių situacijų metu skelbiama už civilinę saugą atsakingų institucijų kanalais, taip pat per nacionalinio transliuotojo pranešimus ir savivaldybių informavimo priemones. Vertinant pranešimus socialiniuose tinkluose, būtina tikrinti, ar informacija pateikiama oficialiai, nes klaidinančios žinutės krizės metu plinta ypač greitai.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti šeimos veiksmus, susitarti dėl susitikimo taško ir turėti būtiniausių daiktų krepšį. Jame pravartu laikyti vandens, maisto kelioms valandoms ar parai, vaistų, dokumentų kopijas, žibintuvėlį ir radiją, jei dingsta internetas ar mobilusis ryšys.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?

    Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui, nes grėsmės gali būti įvairios: nuo karinių rizikų iki infrastruktūros sutrikimų ar pramoninių incidentų. Praktinis pasirengimas, aiškios instrukcijos šeimoje ir žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, padeda sumažinti paniką ir sutrumpina reakcijos laiką.

    Jei gaunate oro pavojaus įspėjimą, svarbiausia yra ne spėlioti, o vykdyti nurodymus ir laukti oficialios informacijos apie pavojaus pabaigą. Grįžti į įprastą režimą reikėtų tik sulaukus pranešimo, kad grėsmė praėjo, nes pavojus gali kartotis bangomis.

  • Oro pavojaus signalas Panevėžyje: kur eiti į priedangą ir kokių klaidų vengti pirmiausia

    Lietuvoje veikianti gyventojų perspėjimo sistema skirta tam, kad žmonės grėsmės atveju kuo greičiau gautų aiškius nurodymus. Panevėžio miesto savivaldybė primena, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų, galimą drono grėsmę ar kitą pavojingą situaciją.

    Priedangos yra skirtos trumpalaikei apsaugai, kai kyla oro pavojus ar galimos karinės grėsmės požymiai. Jų tikslas – sumažinti riziką nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo, griūvančių konstrukcijų ir sprogimo bangos poveikio.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Gavus oficialų perspėjimą, rekomenduojama nedelsti ir vykti į artimiausią priedangą arba kitą saugią uždarą vietą. Priedangų vietos mieste skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir programėlėje „LT72“.

    Jei pažymėtos priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės artimiausią pastatą ir slėpkitės jo viduje. Tinkamos vietos dažniausiai yra daugiabučio rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, laiptinė ar kita patalpa be langų.

    Jeigu nėra galimybės nusileisti į požemines patalpas, saugiausia yra pasitraukti į vidinę pastato dalį kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: tarp žmogaus ir lauko turėtų būti bent dvi sienos.

    Dažniausios rizikos ir paprasti veiksmai

    Praktikoje žmonėms dažnai pavojingiausi yra ne tiesioginiai smūgiai, o antriniai veiksniai: išdužę langai, skeveldros, krintančios nuolaužos ir smūgio banga. Dėl to rizikinga likti prie langų, vitrinų, balkonų ar atvirose erdvėse.

    Jei turite laiko, uždarykite langus ir pasitraukite nuo stiklo konstrukcijų, o užuolaidos ar žaliuzės gali sumažinti skylančio stiklo sklaidą. Svarbiausia yra greitai pasirinkti uždarą ir kuo labiau nuo išorės atskirtą vietą.

    Jei pavojus užklupo lauke ar automobilyje

    Jeigu perspėjimo metu esate lauke, kuo skubiau ieškokite artimiausio pastato ir venkite atvirų vietų. Taip pat rekomenduojama nesibūriuoti ir nestovėti šalia vitrinų ar lengvų konstrukcijų.

    Pastebėjus įtartiną droną ar nežinomą objektą, patariama prie jo nesiartinti ir informuoti skubiosios pagalbos tarnybas telefonu 112. Tokiose situacijose ypač svarbu nekelti papildomos rizikos sau ir aplinkiniams.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje taip, kad netrukdytumėte specialiųjų tarnybų judėjimui. Jeigu įmanoma, palikite automobilį ir pasitraukite į artimiausią uždarą pastatą.

    Savivaldybė ragina sekti tik oficialią informaciją ir neplatinti nepatvirtintų pranešimų socialiniuose tinkluose. Taip pat verta iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį 72 valandoms, kad prireikus sprendimus būtų lengviau priimti be skubos.

  • Civilinė sauga Elektrėnuose: savivaldybė kviečia į renginį apie atsparumo didinimą

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui. Organizatoriai nurodo, kad dėmesys bus telkiamas į pasirengimą galimoms krizėms ir bendruomenės įsitraukimą.

    Civilinės saugos atsparumas savivaldybėms tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių ekstremalių situacijų, nuo stichinių reiškinių iki infrastruktūros sutrikimų. Tokie renginiai paprastai skirti paaiškinti, kaip veikia perspėjimo sistemos, priedangos ir evakavimo logika bei kur gyventojams ieškoti patikimos informacijos.

    Gyventojams tai proga aiškiau suprasti, ką daryti dingus elektrai ar ryšiui, kur kreiptis nelaimės atveju ir kaip pasiruošti namų ūkiui. Praktikoje tai dažniausiai apima minimalaus būtiniausių atsargų krepšelio, dokumentų kopijų, vaistų, radijo imtuvo ir kitų priemonių pasirengimą.

    Ko tikėtis renginyje?

    Nors savivaldybė skelbia bendrą renginio temą, tokio pobūdžio susitikimuose įprastai aptariami savivaldybės civilinės saugos planai, gyventojų perspėjimo kanalai ir atsakingų tarnybų vaidmenys. Taip pat dažnai paaiškinama, kaip elgtis gavus pavojaus signalą, kuo skiriasi evakavimas ir laikinas prieglobstis bei kaip veikia priedangų žymėjimas.

    Renginiuose neretai pristatoma ir tai, kaip savivaldybė koordinuoja veiksmus su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei kitomis institucijomis. Gyventojams svarbiausia išsinešti aiškias, praktiškai pritaikomas instrukcijas, o ne vien bendrą informaciją.

    Kur rasti daugiau informacijos?

    Konkreti renginio vieta, laikas ir registracijos tvarka dažniausiai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius Elektrėnų savivaldybės pranešimus ir patikrinti, ar numatytos konsultacijos, klausimų sesija ar praktiniai mokymai.

    Jei renginyje numatomas pristatymas apie pasirengimą namuose, verta iš anksto susirašyti klausimus apie priedangas, perspėjimo pranešimus telefone, evakavimo maršrutus ir šeimos veiksmų planą. Tai padeda gauti konkrečius atsakymus, pritaikomus kasdienėms situacijoms.

  • Vievyje – kvietimas į civilinės saugos renginį: kaip Elektrėnų savivaldybė stiprins atsparumą

    Vievyje gegužės 26 dieną paskelbtas kvietimas į renginį, skirtą civilinės saugos atsparumo didinimui Elektrėnų savivaldybėje. Organizatoriai dėmesį telkia į praktinius sprendimus, kaip bendruomenė ir institucijos gali pasirengti galimoms krizėms.

    Civilinė sauga savivaldybėms apima ne tik reagavimą į nelaimes, bet ir išankstinį pasirengimą: gyventojų informavimą, perspėjimo sistemų veikimą, priedangų ir slėptuvių planavimą, evakuacijos maršrutus. Pastaraisiais metais visoje šalyje daugiau dėmesio skiriama atsparumo didinimui, kad kritinių situacijų metu paslaugos ir pagalba būtų užtikrinamos greičiau.

    Elektrėnų savivaldybėje tokio pobūdžio renginiai paprastai orientuoti į aiškias temas, su kuriomis susiduria gyventojai: ką daryti gavus perspėjimo pranešimą, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip pasiruošti pirmosioms valandoms. Praktinis pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų veiksmų namuose, tačiau svarbi ir koordinacija su savivaldybės tarnybomis.

    Renginio metu tikėtina bus aptariamos ir bendros tendencijos, su kuriomis dirba savivaldybės: ryšio ir perspėjimo priemonių atnaujinimas, gyventojų informavimo kanalų stiprinimas, bendradarbiavimas su ugniagesiais gelbėtojais bei kitomis tarnybomis. Tokie susitikimai taip pat padeda aiškiau atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl priedangų, evakuacijos ir pagalbos pažeidžiamoms grupėms.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie renginio laiką ir vietą bei pasiruošti aktualius klausimus. Kuo daugiau žmonių įsitraukia į pasirengimą, tuo sklandžiau veikia pagalbos grandinė, kai situacija tampa ne teorinė, o reali.

  • Neries vanduo staigiai pakilo Kauno rajone: Radikiuose apsemti namai, įjungta sirena

    Naktį Kauno rajone, Neries upėje pajudėjus ledams, fiksuotas staigus vandens lygio kilimas. Dėl galimos grėsmės Radikių kaime buvo įjungta gyventojų perspėjimo sirena, o Rasų ir Giraitės gatvėse apsemti keli gyvenamieji namai.

    Į vietą nedelsiant išvyko Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos ir savivaldybės specialistai. Pareigūnai apžiūrėjo pakrantes, vertino situaciją ir užtikrino, kad gyventojai būtų informuoti apie galimus pokyčius.

    Apžiūrėjus upės vagą nustatyta, kad ledo sangrūdų, kurios galėtų ilgiau blokuoti srovę, nebuvo. Netrukus vandens lygis pradėjo mažėti, o situacija, savivaldybės teigimu, stabilizavosi.

    „Momentinis vandens kilimas fiksuotas 2 valandą nakties, kuomet vandens lygis siekė apie 4 metrus. 7.30 valandą vanduo jau buvo nukritęs ir siekė 1,45 metrus. Manome, kad savivaldybės įrengtas laikinas 200 tonų smėlio maišų pylimas kažkiek galėjo sustabdyti vandenį“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasarį tokie staigūs svyravimai gali įvykti ir be ilgalaikių kritulių, kai upėje pajuda ledas ar srovė trumpam užsikemša ties siauresnėmis vietomis. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir tarnybų pranešimus, o pastebėjus staigų vandens kilimą nedelsti ir informuoti Bendrąjį pagalbos centrą.

    Po vandens atoslūgio gyventojams patariama į užlietą pastatą grįžti tik įsitikinus, kad jis saugus ir nėra konstrukcinių pažeidimų. Taip pat nereikėtų skubėti jungti elektros prietaisų, kol nepatikrinta instaliacija, patalpas būtina išvėdinti ir išvalyti, vengiant kontakto su galimai užterštu vandeniu.

    Ugniagesiai gelbėtojai ir savivaldybės atstovai nurodo, kad situacija vietoje ir toliau stebima. Prireikus gyventojams bus suteikiama pagalba, o apie pasikeitimus žadama informuoti papildomai.

  • Oro pavojaus perspėjimas telefone: ką reiškia spalvos ir kokių veiksmų imtis nedelsiant

    Oro pavojaus perspėjimas telefone: ką reiškia spalvos ir kokių veiksmų imtis nedelsiant

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų svarbiausia yra išlikti ramiems, nedelsiant įvertinti, kur esate, ir laikytis oficialių institucijų nurodymų. Tokie pranešimai skirti greitai informuoti apie galimą grėsmę iš oro ir padėti gyventojams laiku pasitraukti į saugesnes vietas.

    Lietuvoje perspėjimai gali būti perduodami sirenomis, per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus, taip pat per nacionalinį transliuotoją ir kitus oficialius kanalus. Kuo mažiau improvizacijos ir kuo daugiau aiškių veiksmų pagal rekomendacijas, tuo didesnė tikimybė išvengti sužeidimų.

    Kaip suprasti perspėjimo lygius?

    Geltonas lygis paprastai reiškia, kad situacija stebima ir yra tikimybė, jog grėsmė gali priartėti ar išaugti. Tai signalas pasiruošti, susiplanuoti artimiausią priedangą, pasitikrinti ryšio priemones ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas lygis reiškia, kad grėsmė yra reali arba labai tikėtina artimiausiu metu, todėl reikia veikti nedelsiant. Tokiu atveju būtina kuo greičiau pasitraukti į priedangą arba saugią patalpą ir likti ten, kol bus pranešta apie pavojaus pabaigą.

    Baltas lygis reiškia, kad oro pavojaus nėra arba jis pasibaigė, tačiau rekomenduojama dar kurį laiką išlikti budriems. Jei buvo nurodyta laukti papildomų pranešimų, verta jų sulaukti prieš grįžtant prie įprastos veiklos.

    Ką daryti iškart gavus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmiausia atsiverskite oficialią informaciją ir įsiklausykite į nurodymus. Jeigu įmanoma, persiųskite žinutę artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali nepastebėti perspėjimo.

    Jei esate pastate, saugiausia rinktis patalpą be langų arba požeminę erdvę, o jeigu to nėra, taikyti dviejų sienų taisyklę. Tai reiškia, kad tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos, o nuo langų reikėtų pasitraukti kuo toliau.

    Jei esate lauke, svarbiausia greitai rasti priedangą ir nelikti atvirose vietose. Praktikoje laikinai gali tikti požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau pasirinkimą reikėtų derinti su situacija ir oficialiais nurodymais.

    Skirtingos situacijos: namai, darbas, transportas

    Jei perspėjimas užklupo namuose, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo langų ir persikelkite į saugesnę patalpą. Jei turite galimybę, pasiruoškite pagrindinius daiktus, kad prireikus galėtumėte greitai persikelti į priedangą.

    Jei esate biure, prekybos centre ar kitoje įstaigoje, vadovaukitės atsakingų darbuotojų nurodymais ir nebandykite savarankiškai keisti žmonių srautų. Jei aiškių nurodymų nėra, logiškiausia kryptis yra į priedangą, rūsį, požeminę aikštelę arba patalpą be langų.

    Jei esate viešajame transporte, klausykite vairuotojo nurodymų ir netrukdykite jam priimti sprendimų. Sustojus transportui, kuo greičiau judėkite į artimiausią saugią vietą, o telefono skambučių venkite, kad nebūtų apkrauti ryšio tinklai.

    Pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, svarbu prie jo nesiartinti ir apie tai pranešti numeriu 112. Taip pat rekomenduojama nefilmuoti ir nefotografuoti incidento, nes tai gali kelti papildomą riziką ir trukdyti tarnybų darbui.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami, kai tai saugu padaryti, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei duris. Pasiimkite būtiniausius dokumentus, vaistus, vandenį ir ryšio priemones, o grįžkite tik gavę oficialų leidimą.

    Oro pavojaus situacijose dažniausios klaidos yra delsimas, bandymas stebėti įvykius lauke ir nepasitikėjimas oficialia informacija. Geriausia taktika yra greitas pasitraukimas į saugią vietą ir laukimas, kol bus paskelbtas pavojaus atšaukimas.

  • Oro pavojaus perspėjimas: ką daryti išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone

    Išgirdus civilinės saugos sirenas arba gavus pranešimą telefone apie oro pavojų, svarbiausia išlikti ramiai ir kuo greičiau pereiti prie aiškių veiksmų. Pirmiausia sekite oficialią informaciją per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei patikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.

    Jei oro pavojaus signalas užklumpa lauke, nedelskite ir ieškokite artimiausios priedangos. Tinka požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, pastato rūsys ar kita vieta, kur nėra langų ir yra tvirtos sienos bei perdangos.

    Gavus nurodymą slėptis, įvertinkite, ar per kelias minutes pasieksite apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jei ji per toli, rinkitės saugiausią patalpą tame pačiame pastate, dažniausiai tai rūsys, cokolinis aukštas ar kambarys be langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, apsirenkite pagal orą ir pasiimkite būtiniausius daiktus: asmens dokumentus, pinigus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausių vaistų ir higienos priemonių. Taip pat pravers įkrautas telefonas, nešiojamas radijo imtuvas ir atsarginės baterijos.

    Jei liekate namuose, sumažinkite matomumą iš lauko ir galimą stiklo skeveldrų riziką: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, pasirūpinkite augintiniais ir pasitraukite į patalpą be langų. Jei slepiatės rūsyje, iš anksto praneškite artimiesiems ar kaimynams, kur esate.

    Automobilyje įsijunkite radiją ir klausykitės informacinių pranešimų bei rekomendacijų, o ne bandykite patys spėlioti situaciją. Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos ir venkite atvirų teritorijų.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis ar išvykti, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Ryšį naudokite atsakingai: venkite nebūtinų skambučių, kad tinklai nebūtų perkrauti, o prireikus pagalbos skambinkite tik dėl skubių situacijų.

  • Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė informavo, kad dėl galimo drono buvo kilusi tikėtino oro pavojaus situacija, tačiau šiuo metu oro pavojaus nėra. Gyventojams pranešta, kad jie gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas.

    Kariuomenės teigimu, situacija įvertinta ir papildomų veiksmų gyventojams šiuo metu imtis nereikia. Vis dėlto pabrėžiama, kad svarbu išlikti budriems ir sekti oficialią informaciją.

    Ką reiškia tokie pranešimai?

    Tokio pobūdžio įspėjimai paprastai skelbiami, kai gaunama pirminė informacija apie galimą grėsmę ore ir reikia greitai įvertinti aplinkybes. Vėliau, patikslinus duomenis, institucijos atnaujina žinutę ir nurodo, ar realus pavojus išlieka.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dronų naudojimas regione pastaraisiais metais tapo dažnesnis, todėl didėja ir reagavimo svarba. Kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad tiesioginės grėsmės nebuvo.

    Kaip elgtis, jei įspėjimai kartotųsi?

    Gyventojams rekomenduojama pasitikėti tik oficialiais kanalais ir neplatinti nepatvirtintos informacijos. Jei būtų paskelbtas konkretus pavojus, institucijos paprastai nurodo, ar būtina slėptis, vengti langų, ar laikytis kitų civilinės saugos rekomendacijų.

    Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad šiuo metu oro pavojaus nėra, tačiau gyventojų prašoma išlikti budriems. Informacija gali būti atnaujinama, jei situacija keistųsi.

    „Oro pavojaus nėra. Gyventojai, galite palikti priedangas ar saugias vietas. Išlikite budrūs“, – sakė Lietuvos kariuomenė.

  • ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) po pastarojo gyventojų perspėjimo signalo primena, kad ugdymo įstaigų reakcija į krizines situacijas turi būti vienoda ir aiški: gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad dalis mokyklų sureagavo atsakingai, tačiau kai kur vis dar kyla neaiškumų dėl veiksmų sekos. ŠMSM pabrėžia, jog oro pavojaus metu ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra gautas oficialus pranešimas apie pavojaus pabaigą.

    Ko neturėtų daryti mokykla ir tėvai?

    ŠMSM akcentuoja, kad bandymai išleisti vaikus ar organizuoti jų perdavimą tėvams pavojaus metu gali sukelti papildomą riziką. Judėjimas lauke, spūstys prie mokyklų ar chaotiškas išėjimas iš pastato gali trukdyti operatyviems veiksmams ir didinti nesaugumą.

    Tėvams taip pat primenama nevykti į ugdymo įstaigas ir nereikalauti išleisti vaikų, kol galioja perspėjimas. Saugesnis sprendimas tokioje situacijoje yra laikytis nustatytos tvarkos ir laukti oficialios informacijos, kad pavojus baigėsi.

    Ką privalo užtikrinti ugdymo įstaigų vadovai?

    Ministerijos teigimu, kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti galiojantį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame aiškiai numatyti veiksmai skirtingų grėsmių atvejais, įskaitant oro pavojų. Planas neturi būti formalumas, jis turi būti praktiškai pritaikomas ir suprantamas visiems bendruomenės nariams.

    ŠMSM pabrėžia, kad darbuotojai turi būti supažindinti su planu ir instruktuoti, kad realios grėsmės metu sprendimai būtų priimami nedelsiant ir organizuotai. Taip pat svarbu iš anksto sutarti dėl atsakomybių, kas lydi klases, kas tikrina patalpas, kas palaiko ryšį su administracija ir pagalbos tarnybomis.

    Komunikacija su tėvais krizės metu

    Atskiras dėmesys skiriamas komunikacijai: ugdymo įstaigos turi užtikrinti, kad tėvai ar globėjai laiku gautų aiškią informaciją, jog vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta. Ministerija ragina mokyklas iš anksto turėti paruoštus komunikacijos kanalus ir trumpas žinutes, kurios padėtų išvengti panikos.

    ŠMSM primena, kad pagrindinis tikslas oro pavojaus metu yra ne kuo greičiau išleisti vaikus namo, o užtikrinti, kad visi liktų saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Daugiau praktinių rekomendacijų gyventojams dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms skelbiama ir nacionaliniuose informaciniuose kanaluose.

  • Gautas perspėjimas telefonu: ką daryti iškart ir kaip iš anksto pasiruošti 72 valandoms

    Gautas perspėjimas telefonu: ką daryti iškart ir kaip iš anksto pasiruošti 72 valandoms

    Perspėjimas dar nereiškia pavojaus

    Gyventojų perspėjimo sistema sukurta tam, kad žmonės greitai sužinotų apie galimą grėsmę ir gautų aiškias instrukcijas. Net jei vėliau paaiškėja, kad pavojus nepasitvirtino, svarbiausia yra žinoti, kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.

    Specialistai pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma dėl skubotų sprendimų ir informacijos trūkumo. Todėl iš anksto aptartas šeimos planas ir paruoštos atsargos padeda veikti ramiai ir nuosekliai.

    Kaip gyventojai perspėjami?

    Apie gresiantį pavojų gyventojai gali būti informuojami keliais kanalais: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, taip pat per Lietuvos radiją ir televiziją. Kai kuriose vietovėse informaciją papildomai gali perduoti gelbėjimo tarnybos ar savivaldybės atstovai.

    Kad įspėjimai pasiektų telefoną, būtina, kad įrenginyje būtų įjungta korinio transliavimo funkcija. Jei jos neįjungsite, galite negauti skubių pranešimų net ir tada, kai jie siunčiami visiems konkrečioje teritorijoje esantiems žmonėms.

    Pasiruoškite iš anksto

    Rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga, ir namuose susitarti, kaip elgsitės skirtingose situacijose. Planas turėtų apimti susisiekimo būdą, susitikimo vietą ir atsakingus veiksmus, jei šeimos nariai yra skirtingose vietose.

    Institucijos ragina turėti būtiniausių atsargų bent 3 paroms, tai yra 72 valandoms. Toks laikotarpis dažniausiai minimas civilinės saugos rekomendacijose, nes ekstremalios situacijos pradžioje pagalba ir tiekimas gali vėluoti.

    Ką turėti skubios pagalbos krepšyje?

    Skubios pagalbos krepšys turėtų būti paruoštas taip, kad jį galėtumėte pasiimti per kelias minutes. Į jį verta įsidėti asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto ir pirmosios pagalbos rinkinį.

    Taip pat pravers būtini vaistai, žibintuvėlis, radijo imtuvas su atsarginėmis baterijomis, telefono įkroviklis ir išorinė baterija. Svarbių dokumentų kopijas patariama laikyti atskirai arba elektroninėje laikmenoje.

    Kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą?

    Jei signalą išgirdote būdami namuose, išlikite ramūs, užgesinkite šviesą ir užtraukite užuolaidas. Jei įmanoma, langų stiklus galima apklijuoti lipnia juosta, o slėptis patariama rūsyje, cokoliniame aukšte arba vidiniame koridoriuje, toliau nuo langų.

    Jei esate lauke, kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos ir venkite atvirų vietų. Tinka požeminės perėjos, tuneliai, taip pat gilūs grioviai ar daubos, jei nėra kitos saugesnės vietos.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje ir įsijunkite automobilio radiją, kad galėtumėte sekti oficialius pranešimus. Sprendimus dėl tolesnio judėjimo reikėtų priimti tik vadovaujantis institucijų nurodymais ir įvertinus realias aplinkybes.

    Pastebėjus droną

    Pastebėjus droną, prie jo artintis ar jį liesti yra draudžiama. Laikykitės saugaus atstumo ir nedelsdami praneškite skubios pagalbos telefonu 112, o jei galite, nurodykite tikslią vietą arba koordinates.

    Taip pat svarbu nepublikuoti nuotraukų ar vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose. Tokia informacija gali pakenkti tarnybų darbui ir sukelti papildomą riziką.

    Ekstremalios situacijos metu svarbiausia išlikti ramiems, sekti oficialią informaciją ir padėti šalia esantiems, ypač senjorams ar žmonėms, kuriems gali reikėti pagalbos. Kuo geriau pasiruošite iš anksto, tuo mažiau vietos liks panikai ir klaidoms.