CP v2

Tag: Gyvulininkystės ūkiai

  • Šešta para po audros: tūkstančiai be elektros, o gyvulininkai vis dar negauna avansų

    Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų ir ūkių vis dar susiduria su elektros tiekimo sutrikimais, o kai kuriose vietovėse tenka spręsti ir ryšio bei vandens tiekimo problemas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina institucijas paspartinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimą smulkiems ir vidutiniams gyvulininkystės ūkiams.

    Organizacijos teigimu, būtent gyvulininkystės ūkiams ekstremaliosios situacijos metu apyvartinės lėšos tampa kritiškai svarbios. Skirtingai nei dalį kitų ūkio darbų, gyvulių priežiūros neįmanoma atidėti, todėl bet koks užsitęsęs finansinis neapibrėžtumas didina riziką tiek veiklos tęstinumui, tiek gyvūnų gerovei.

    Nacionalinė mokėjimo agentūra šiemet bazinės tiesioginės išmokos avansus pradėjo mokėti anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 000 pareiškėjų išmokėta 74 mln. eurų, o antrajame etape numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 000 ūkininkų.

    Tačiau, pasak jaunųjų ūkininkų atstovų, gyvulininkystės ūkiuose avansų išmokėjimas kai kur stringa, o dalis ūkių jų dar nėra sulaukę. Teigiama, kad vėlavimus lemia papildomos atitikties patikros, susijusios su ganymo ar šienavimo faktų patvirtinimu, nors dalį duomenų valstybė jau turi registruose.

    „Valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija, ūkiuose vis dar susiduriama su elektros, vandens ir ryšio sutrikimais, o dalis gyvulininkystės ūkių tuo pat metu laukia, kol administravimo sistema patvirtins ganymo ar šienavimo faktą. Ekstremaliosios situacijos metu kiekviena laukimo diena ūkiui turi visai kitą kainą“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.

    Pasak jos, gyvulininkystės ūkių veikla yra nenutrūkstama: gyvulius reikia kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti. Dingus elektrai, dažnai tenka naudoti generatorius, didėja kuro sąnaudos, sudėtingėja vandens tiekimas, pieno šaldymas ir kiti procesai, nuo kurių priklauso produkcijos kokybė bei ūkio pajamos.

    „Kalbame pirmiausia apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius. Jų finansinės atsargos yra labai ribotos. Jei valstybė nusprendė avansus mokėti anksčiau tam, kad ūkininkams suteiktų finansinį stabilumą, turime užtikrinti, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai“, – sakė R. Jurgaitė.

    Sąjunga ragina Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu gyvulininkystės ūkių paraiškas vertinti prioritetine tvarka ir ieškoti operatyvesnių administravimo sprendimų. Pasak organizacijos, tikslas turėtų būti išvengti perteklinių procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti patvirtinta turimais duomenimis.

    Taip pat pabrėžiama, kad vėluojant avansams susidaro nevienodos sąlygos skirtingiems ūkiams. Organizacijos teigimu, iš dalies augalininkystės ūkių girdimi signalai, jog avansai juos jau pasiekė, o gyvulius laikantys ūkiai, kuriems audros padariniai dažnai reiškia papildomas kasdienes išlaidas, lieka laukiančiųjų pusėje.

    „Ūkininkams, auginantiems galvijus ir šiandien kovojantiems su audros padariniais, sąlygos neturėtų būti dar labiau apsunkinamos administracinėmis procedūromis. Užuot skirsčiusi ūkininkus į atskiras stovyklas, valstybė turėtų aiškiai mažinti įtampą tarp skirtingų sektorių“, – sakė R. Jurgaitė.

  • „EcoNomad“ pritraukė apie 470 000 eurų: biodujų sprendimas taikosi į mažus gyvulininkystės ūkius

    „EcoNomad“ pritraukė apie 470 000 eurų: biodujų sprendimas taikosi į mažus gyvulininkystės ūkius

    Jungtinėje Karalystėje veikiantis startuolis „EcoNomad Solutions“ pritraukė apie 470 000 eurų finansavimą, kad spartintų organinių atliekų pavertimo energija sprendimų diegimą mažuose ir vidutinio dydžio gyvulininkystės ūkiuose. Į raundą įėjo Britų dizaino fondas ir „Innovate UK“ investuotojų partnerystės programa, taip pat prisidėjo esamas investuotojas „Beeches Group“.

    Įmonė akcentuoja, kad mažesni ūkiai vis dažniau susiduria su trimis iššūkiais vienu metu: brangstančia energija ir trąšomis, griežtėjančiais mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimais bei spaudimu mažinti metano emisijas. Metanas laikomas viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o žemės ūkis yra tarp didžiausių žmogaus veiklos šaltinių.

    Kaip veikia „BioNomad“ sistema

    Pagrindinis „EcoNomad“ produktas „BioNomad“ kuriamas kaip mažesniems ūkiams pritaikyta anaerobinio pūdymo sistema. Ji surenka metaną, kuris kitu atveju patektų į atmosferą, ir paverčia organines atliekas biodujomis, tinkamomis šildymui, maisto gamybai ar elektros gamybai.

    Be energijos, procesas sukuria ir biofertilizatorių, kuris gali sumažinti poreikį naudoti chemines trąšas. Įmonė teigia, kad nedidelis ūkis, pavyzdžiui, laikantis apie 50 karvių, priklausomai nuo vartojimo ir ūkio profilio, gali sutaupyti kelis tūkstančius eurų per metus energijai ir trąšoms.

    Idėja gimė už Europos ribų

    „BioNomad“ koncepcija, pasak bendrovės, pirmiausia susiformavo Lotynų Amerikoje, kur įkūrėjas Ilan Adleris susipažino su decentralizuotais sprendimais, padedančiais kaimo bendruomenėms tvarkyti atliekas ir užsitikrinti energijos šaltinį. Persikėlęs į Jungtinę Karalystę ir tęsdmas mokslinį darbą, jis siekė pritaikyti modelį vėsesniam klimatui ir europinei reguliacinei aplinkai.

    Bendrovė pabrėžia, kad kuriant sprendimą buvo remiamasi ilgamete aplinkos inžinerijos patirtimi, ypač nuotekų tvarkymo, anaerobinio pūdymo ir atsinaujinančios energetikos srityse. Ankstyvąją plėtrą, anot įmonės, palaikė ir inžinerijos stipendijų programa, padėjusi pasiekti komerciškai diegiamą, patentuotą produktą.

    Plėtra ir planai Europoje

    „EcoNomad Solutions“ nurodo, kad jos technologija jau įdiegta daugiau nei 10 ūkių Jungtinėje Karalystėje, taip pat turi diegimų Afrikoje. Be gyvulininkystės, sprendimas bandytas ir kitose srityse, įskaitant maisto atliekų srautus bei integracijas su saulės ir vėjo energetika energijai kaupti baterijose.

    Artimiausiais metais įmonė planuoja „BioNomad“ paversti labiau automatizuota, plug-and-play tipo sistema, kad ūkininkams reikėtų mažiau techninių žinių kasdieniam naudojimui. Pagrindinis komercinis dėmesys nukreipiamas į pienininkystės, mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkius, ypač atokiose vietovėse.

    „Maži ūkiai patiria vis didesnį spaudimą, tačiau dažnai lieka už borto, kai kalbama apie atsinaujinančios energijos sprendimus, prieinamus didiesiems. Mūsų misija yra tai pakeisti“, – sakė „EcoNomad Solutions“ įkūrėjas ir vadovas Ilan Adleris.

    „BioNomad“ sukurtas taip, kad atliekų pavertimas energija būtų prieinamas, įperkamas ir praktiškas net mažiausiems ūkiams, padėtų mažinti emisijas, sąnaudas ir stiprintų atsparumą“, – pridūrė jis.

    „EcoNomad Solutions“ teigia, kad naujas finansavimas bus skirtas produkto vystymui ir diegimų mastelio didinimui Jungtinėje Karalystėje, o vėliau svarstoma plėtra Europoje. Platesniame kontekste tokie sprendimai siejami su pastangomis mažinti žemės ūkio emisijas, gerinti atliekų tvarkymą ir didinti energijos savarankiškumą ūkiuose.