CP v2

Tag: Gyvūnų prieglaudos

  • Prieglaudos šuo Kobi po 120 dienų laukimo nustojo stengtis: vaizdo įrašas sujaudino tūkstančius

    JAV gyvūnų prieglaudoje nufilmuotas šuo vardu Kobi per trumpą laiką tapo socialinių tinklų sensacija. Vaizdo įraše matyti, kaip augintinis, kuris anksčiau stengdavosi atkreipti žmonių dėmesį, šįkart tik trumpam pakelia galvą ir vėl nusisuka, tarsi būtų praradęs viltį.

    Prieglaudos istorija paprasta, bet smogianti: Kobi naujų šeimininkų laukia jau apie 120 dienų. Įrašo autoriai šią būseną apibūdino kaip momentą, kai matai, kad visi kiti iškeliauja namo, ir nustoji bandyti patikti, nes jėgų vis mažiau.

    Kobi yra 4 metų, jo svoris siekia apie 33 kilogramus. Prieglaudos pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad šuo gerai vaikšto su pavadėliu, yra švelnus su žmonėmis ir mėgsta dėmesį, ypač kai kas nors paglosto pilvą.

    Taip pat teigiama, kad Kobi sutaria su kitais šunimis ir vaikais, o svarbiausia daugeliui šeimų buityje – yra pratintas prie tualeto. Vis dėlto, nepaisant šių savybių, iki šiol jam nepavyko rasti namų.

    Gyvūnų elgesio specialistai ne kartą atkreipė dėmesį, kad prieglaudoje užsitęsęs laukimas gali pakeisti šuns reakcijas į žmones. Ramus, apatiškas elgesys neretai klaidingai palaikomas abejingumu, nors iš tiesų tai gali būti streso, pervargimo ar vadinamojo išmokto bejėgiškumo požymiai.

    Tokie atvejai primena ir apie „tyliuosius“ prieglaudų gyventojus: ne visi šunys loja ar energingai bėga prie grotų, todėl jų šansai būti pastebėti gali sumažėti. Dalis prieglaudų dėl to vis dažniau skatina potencialius šeimininkus vertinti ne vien pirmą įspūdį voljere, bet ir elgesį pasivaikščiojimo metu ar ramesnėje aplinkoje.

    Vaizdo įrašas su Kobi sparčiai išplito, o komentarų skiltyse žmonės dalijosi panašiomis patirtimis ir ragino prieglaudoms suteikti daugiau pagalbos. Prieglaudos darbuotojai pabrėžia, kad tokie pasidalijimai kartais tampa lemtingi – būtent viešumas padeda gyvūnui greičiau sulaukti žmogaus, kuris jį pasiims namo.

  • Šokas motelyje Kalifornijoje: po išsiregistravimo kambaryje paliko išsigandusį šuniuką

    Šokas motelyje Kalifornijoje: po išsiregistravimo kambaryje paliko išsigandusį šuniuką

    Kalifornijoje vieno motelių darbuotoja, atėjusi tvarkyti kambario po svečių išsiregistravimo, rado tai, ko nesitiki pamatyti niekas: kambaryje paliktą mažą šuniuką. Gyvūnas sėdėjo patalpos viduryje, buvo akivaizdžiai išsigandęs ir laukė žmonių, kurie taip ir nebegrįžo.

    Situacija paaiškėjo greitai: svečiai buvo išvykę, o šuniuko nepasiėmė. Darbuotojai neliko abejingi ir kreipėsi pagalbos į gyvūnų gelbėjimo tarnybas, nes gyvūnas be vandens, maisto ir priežiūros uždaroje patalpoje būtų atsidūręs realiame pavojuje.

    Vasarą tokių atvejų daugėja

    Gyvūnų globos organizacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad atostogų sezonu augintinių atsisakymo atvejų padaugėja. Priežastys dažniausiai tos pačios: neapgalvotas sprendimas įsigyti augintinį, nesuplanota priežiūra kelionės metu, finansiniai sunkumai arba klaidingas įsivaizdavimas, kad gyvūną galima palikti bet kur.

    Dažniausiai augintiniai paliekami degalinėse, pakelėse ar miškuose, tačiau pasitaiko ir išskirtinių atvejų, kai gyvūnai paliekami laikino apgyvendinimo vietose. Specialistai primena, kad tai ne tik žiaurus elgesys, bet ir rizika pačiam gyvūnui, kuris gali patirti dehidrataciją, šilumos smūgį ar paniką.

    Gelbėtojai: taip nutinka beveik kas savaitę

    Į įvykio vietą atvykęs gyvūnų gelbėtojas šuniuką rado pasislėpusį už lovų. Iš pradžių gyvūnas buvo atsargus, nes po ilgesnio laiko vienumoje neaišku, ar žmogumi galima pasitikėti, tačiau netrukus smalsumas nugalėjo ir šuniukas leidosi prisiartinti.

    „Deja, tai nutinka gana dažnai… patikėkite arba ne, bet beveik kas savaitę“, – sakė gelbėtojas, komentuodamas situaciją savo įraše.

    Šuniukas buvo nugabentas į Fresno Animal Center, kur jam suteikta laikina priežiūra ir įvertinta sveikata. Pasak gelbėtojų, jaunas šuo greitai parodė draugišką, socialų būdą, o tai padėjo operatyviai ieškoti jam naujų namų.

    Kaip baigėsi istorija

    Paaiškėjo ir dar viena detalė, apsunkinusi situaciją: gyvūną palikę žmonės, kaip teigiama, pateikė netikslius duomenis, o šuniukas neturėjo identifikavimo informacijos. Tai reiškia, kad be mikroschemos ir registracijos atsekti buvusį šeimininką dažnai tampa itin sudėtinga.

    Vis dėlto šį kartą istorija baigėsi laimingai: gelbėjimo įrašas socialiniuose tinkluose sulaukė didelio dėmesio, o netrukus atsirado žmonės, pasiryžę šuniuką priglausti. Gyvūnų gerovės specialistai primena, kad atsakinga priežiūra prasideda nuo paprasto planavimo: kelionės metu augintiniui reikia užtikrinti priežiūrą, o kilus sunkumams – kreiptis pagalbos, o ne palikti gyvūną likimo valiai.

  • Stotelės tualete prie greitkelio – sukrečiantis radinys: paliktas šuo su visu „kraiteliu“

    Stotelės tualete prie greitkelio – sukrečiantis radinys: paliktas šuo su visu „kraiteliu“

    Vokietijoje, Brėmene, moteris, sustojusi pakelės aikštelėje prie greitkelio, tikėjosi trumpai užsukti į tualetą, tačiau viduje jos laukė šokiruojantis vaizdas. Moterų tualete ji rado mažą šunį, paliktą vieną su guoliu, pavadėliu, žaislais, antkakliu ir pašaru.

    Iš aplinkybių buvo akivaizdu, kad gyvūnas paliktas tyčia, o ne pabėgęs ar pasiklydęs. Moteris nusprendė nedelsti ir, pasiėmusi šunį kartu su jo daiktais, apie situaciją pranešė vietos gyvūnų globos organizacijoms.

    Čipas buvo, duomenų – ne

    Paaiškėjo, kad šuo turi mikroschemą, tačiau joje nebuvo registruotų šeimininko duomenų. Gyvūnui buvo duotas vardas Kalle, o globėjai spėja, kad jis nėra jauniklis ir gali būti šicu bei Džeko Raselo terjero mišrūnas.

    Toks atvejis dar kartą primena, kodėl vien čipo nepakanka: praktikoje svarbiausia, kad gyvūno registracija būtų sutvarkyta ir duomenys būtų atnaujinami. Kai mikroschema neatsieta nuo kontakto informacijos, suradus augintinį gerokai sunkiau greitai nustatyti atsakingą asmenį.

    Prieglaudoje bandoma atkurti pasitikėjimą

    Galiausiai Kalle pateko į vietos prieglaudą, kur juo pasirūpino darbuotojai ir savanoriai. Jie įvertino šuns sveikatą ir elgesį, o pagrindinis tikslas tapo grąžinti jam pasitikėjimą žmonėmis.

    Globėjai pastebėjo, kad po patirtų išgyvenimų šuo buvo prislėgtas ir uždaras, o tai dažna palikimo ar staigaus atsiskyrimo pasekmė. Tokiems gyvūnams neretai prireikia laiko apsiprasti, priprasti prie rutinos ir naujų žmonių, kol jie vėl ima jaustis saugūs.

    Kodėl žmonės taip pasielgia?

    Viešoje erdvėje šis atvejis sukėlė daug diskusijų apie galimas tokio sprendimo priežastis: dalis komentatorių spėliojo apie atostogas ar pasikeitusias gyvenimo aplinkybes. Vis dėlto gyvūnų gerovės specialistai nuosekliai pabrėžia, kad net ir ištikus sunkumams palikti augintinį viešoje vietoje yra neatsakinga ir gali kelti grėsmę jo gyvybei.

    Organizacijos primena, kad susidūrus su neplanuota situacija geriausia ieškoti legalių sprendimų: tartis su prieglaudomis, laikinos globos tinklais ar gyvūnų gelbėtojais. Tai padeda išvengti kančios ir užtikrina, kad augintinis turės realią galimybę rasti naujus namus.

  • 4 paros be vandens ir su dviem antsnukiais: policija atskleidė, kas paliko šunį mirti

    4 paros be vandens ir su dviem antsnukiais: policija atskleidė, kas paliko šunį mirti

    Netoli Varšuvos esančiame Józefove pareigūnai sulaukė pranešimo apie miške, prie medžio pririštą vokiečių aviganį. Šuo, pasak gelbėtojų, apie 4 paras neturėjo nei vandens, nei maisto, o dėl kaitros jo būklė sparčiai blogėjo.

    Situaciją aptiko miške vaikščiojusi moteris, kuri nedelsdama nuvežė gyvūną pas veterinarą ir apie įvykį pranešė policijai. Specialistai nustatė ryškius išsekimo ir dehidratacijos požymius, o šuo, gavęs galimybę atsigerti, išgėrė apie 10 litrų vandens.

    Du antsnukiai ir tyčinis žiaurumas

    Gelbėtojai atkreipė dėmesį į itin žiaurų detalę: šuniui buvo uždėti du antsnukiai. Tai, pareigūnų vertinimu, smarkiai sumažino jo galimybes išsilaisvinti ir rodo, kad gyvūnas buvo paliktas sąmoningai, siekiant, kad jis nepabėgtų.

    Karščio bangų metu tokie atvejai ypač pavojingi, nes šunys prasčiau reguliuoja kūno temperatūrą ir greitai perkaista. Veterinarai pabrėžia, kad net kelių valandų vandens stoka aukštoje temperatūroje gali tapti kritinė, o kelios paros be vandens dažnai baigiasi mirtimi.

    Įtariamąją padėjo nustatyti čipas

    Policija nurodė, kad identifikuoti šuns savininkę padėjo mikroschema, kuria buvo paženklintas gyvūnas. Nustatyta 43 metų moteris, įtariama palikusi šunį miške, o teismas pritaikė jai policijos priežiūrą.

    Bylą kuruoja Otwocko prokuratūra, o įtariamajai pareikšti įtarimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Pagal Lenkijoje galiojančią praktiką už tokio pobūdžio nusikaltimus gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.

    Šuniui rastas naujas namas

    Išgelbėtas aviganis, kuriam suteiktas vardas Misiek, buvo apžiūrėtas veterinarijos klinikoje, paskiepytas ir nukirmintas. Taip pat įvertinta jo bendra sveikata ir pasirengimas keliauti į naują aplinką, kad po patirtos traumos būtų užtikrintas stabilus režimas.

    Galiausiai šuniui surasta nauja šeima, galinti suteikti saugias sąlygas ir nuolatinę priežiūrą. Gyvūnas, kaip skelbiama, pradėjo naują gyvenimo etapą namuose su kiemu, o dėl ankstesnio elgesio su juo spręs teisėsauga.

    Specialistai primena, kad gyvūno palikimas be vandens ir priežiūros karščių metu yra ne tik neatsakingas, bet ir pavojingas nusikaltimas. Tokiais atvejais gyventojai raginami nedelsti, fiksuoti situaciją ir kreiptis į policiją ar gyvūnų gerovės organizacijas.

  • Atėjo į prieglaudą dėl vienos katės, bet išgirsta istorija pakeitė planą akimirksniu

    Atėjo į prieglaudą dėl vienos katės, bet išgirsta istorija pakeitė planą akimirksniu

    Vienas sprendimas, dvi senjorės

    Vyresnio amžiaus katės į prieglaudas neretai patenka ne dėl savo elgesio ar ligų, o dėl pasikeitusių šeimininkų aplinkybių. Tačiau būtent senjorams naujų namų paieškos dažniausiai užtrunka ilgiausiai, nes žmonės baiminasi didesnių veterinarinių išlaidų ir trumpesnio laiko kartu.

    Tokią realybę savo akimis pamatė Alicia, atvykusi į Exploits Valley SPCA prieglaudą. Moteris planavo priglausti vieną katę ir taip padėti gyvūnams, tačiau prieglaudoje išgirsta dviejų sesių istorija pakeitė jos sprendimą.

    Paliktos senatvėje, bet neišskirtos

    15 metų amžiaus katės Mya ir Hawkins į prieglaudą pateko po to, kai ankstesni šeimininkai nusprendė jų atsisakyti. Prieglaudos darbuotojai pasakojo, kad tokiais atvejais senjorės dažnai patiria stiprų stresą: iš pažįstamos namų aplinkos staiga atsiduria narve, apsuptos naujų kvapų ir garsų.

    Darbuotojai suprato, kad norint padidinti įsivaikinimo tikimybę, katėms būtų lengviau rasti namus atskirai. Vis dėlto Mya ir Hawkins buvo itin prisirišusios viena prie kitos, todėl jų išskirti nepavyko, beliko tikėtis reto scenarijaus, kai žmogus ryžtasi priglausti abi.

    „Išgirdau jų istoriją ir supratau, kad negaliu palikti jų prieglaudoje atskirai“, – sakė Alicia.

    Nauji namai ir grįžtantis pasitikėjimas

    Atvykusios į naujus namus katės, pasak prieglaudos bendruomenės, greitai ėmė drąsėti. Viena jų labiau mėgsta žmogaus artumą ir glaustosi ant kelių, kita dažniau stebi aplinką pro langą ir ilsisi savo guolyje, tačiau abi išlaikė stiprų ryšį tarpusavyje.

    Alicia namuose jau laukė kita katė, todėl didžiausias klausimas buvo, ar naujokės pritaps. Istorijoje pabrėžiama, kad adaptacija vyko sklandžiai: katės gana greitai priėmė viena kitą, o šeimininkė sako matanti, kaip senjorės pamažu atsigauna po patirto sukrėtimo.

    Gyvūnų gerovės specialistai dažnai primena, kad vyresnės katės paprastai būna ramesnės, labiau nuspėjamo elgesio ir dažnai lengviau prisitaiko prie namų ritmo nei labai jauni gyvūnai. Tokios įvaikinimo istorijos prieglaudoms tampa svarbiu signalu, kad net ir senjorams įmanoma rasti namus, ypač kai žmonės įvertina gyvūno istoriją ir jo poreikius.

  • Neteko ausies, bet ne vilties: benamis katinas Paddy po operacijų ieško namų

    Neteko ausies, bet ne vilties: benamis katinas Paddy po operacijų ieško namų

    Benamių kačių gyvenimas gatvėje dažnai reiškia nuolatinę kovą dėl maisto, šilumos ir saugumo. Gyvūnai patiria traumas, serga negydomomis infekcijomis, kenčia nuo parazitų, o žiemą ypač pavojingi tampa nušalimai ir išsekimas. Specialistai pabrėžia, kad laiku suteikta veterinarinė pagalba dažnai lemia, ar gyvūnas turės šansą pasveikti.

    Kanadoje savanorės Linda ir Marie-Chantale vienos iš išvykų metu pastebėjo juodai baltą katiną, vėliau pramintą Paddy. Gyvūnas buvo akivaizdžiai išsekęs, sužeistas ir, sprendžiant iš būklės, ilgus metus gyvenęs lauke. Pasak gelbėtojų, katinas buvo toks nusilpęs, kad beveik nebesipriešino, kai jam buvo pasiūlyta pagalba.

    Klinikoje laukė skubi pagalba

    Paddy buvo nuvežtas į gyvūnų gelbėjimo organizaciją Chatons Orphelins Montreal, kur jam nedelsiant atlikta apžiūra. Veterinarai nustatė, kad katinui apie devynerius metus, o sveikatos problemos buvo susikaupusios per ilgą laiką. Jis sunkiai kvėpavo, ausis buvo pažeista nušalimo, taip pat nustatytos stipriai uždegusios dantenos, trukdžiusios normaliai maitintis.

    Gydymas prasidėjo antibiotikais ir būtinomis procedūromis, o vėliau atlikta odontologinė operacija. Po jos katinas neteko dalies dantų, todėl kurį laiką buvo matyti išlindęs liežuvis, tačiau globėjai pabrėžė, kad tai jam netrukdė atgauti jėgas. Svarbiausia, kad skausmas sumažėjo, pagerėjo apetitas ir bendra savijauta.

    Kelias į pasitikėjimą žmogumi

    Po gydymo Paddy apsigyveno laikinuose namuose, kur pradėjo mokytis gyventi be nuolatinės baimės ir streso. Iš pradžių jis buvo atsargus ir nepasitikintis, kas būdinga ilgai gatvėje praleidusiems gyvūnams, tačiau kantrybė ir rutina davė rezultatų. Pastebėta, kad su kitomis katėmis jis bendrauja švelniau, o tai padėjo jo socializacijai.

    Po kelių mėnesių globos katino elgesys pasikeitė iš esmės: jis pradėjo ieškoti žmogaus dėmesio, mėgti glostymą, žaisti ir ramiai miegoti šalia globėjų. Gelbėtojai teigia, kad tokios istorijos primena, kiek daug gali pakeisti laikina globa, gydymas ir nuosekli priežiūra. Paddy vis dar ieško nuolatinių namų, kuriuose jo patirtos traumos netaptų kliūtimi būti mylimam.

  • Pareigūnė skubėjo į iškvietimą: lauke rastas pernešimo boksas slėpė tai, kas sukrėtė visus

    Pareigūnė skubėjo į iškvietimą: lauke rastas pernešimo boksas slėpė tai, kas sukrėtė visus

    JAV Teksase, Tarrant apygardoje, šerifo biuro pareigūnai sulaukė pranešimo iš praeivio, kuris lauke aptiko paliktą gyvūnų pernešimo boksą. Atvykę į nurodytą vietą pareigūnai rado aštuonis šuniukus, paliktus kaitroje be priežiūros ir, kaip teigiama, be vandens.

    Tokios situacijos vasarą kartojasi dažniau, nes uždaroje erdvėje temperatūra kyla greitai, o jauni gyvūnai perkaista ypač lengvai. Specialistai pabrėžia, kad perkaitimas gali baigtis šoku ir vidaus organų pažeidimais, todėl svarbiausia yra kuo greičiau perkelti gyvūną į pavėsį ir pasirūpinti pagalba.

    „Jie neturėjo net vandens, o karštis buvo toks, lyg lauke būtų apie 100 laipsnių“, – nurodė Tarrant apygardos šerifo biuras, komentuodamas gelbėjimo aplinkybes.

    Pareigūnai šuniukus išgabeno į saugią vietą, kur jais pasirūpino gyvūnų priežiūros specialistai. Pasak tarnybos, nors patirtas stresas buvo didelis, šuniukų būklė stabilizavosi ir jie netrukus galėjo būti perduoti globai bei įvaikinimui.

    Šerifo biuras vėliau pranešė, kad vienas iš pareigūnų nusprendė pats įsivaikinti vieną iš išgelbėtų šuniukų, vardu Bingo. Taip pat skelbta, kad likę jaunikliai rado naujus namus, o istorija socialiniuose tinkluose sulaukė didelio žmonių palaikymo.

    Gyvūnų gerovės organizacijos nuolat primena: pamačius paliktus gyvūnus karštyje, svarbu nedelsti ir kviesti atsakingas tarnybas, nes net trumpas laikas įkaitusioje aplinkoje gali būti lemtingas. Taip pat raginama apie įtartinus atvejus pranešti policijai ar vietos gyvūnų kontrolės tarnyboms, kad būtų nustatytos palikimo aplinkybės ir užkirstas kelias pasikartojimui.

  • Skausminga akimirka: šuo suprato, kad grįžta į prieglaudą – vaizdas sugraudino tūkstančius

    Skausminga akimirka: šuo suprato, kad grįžta į prieglaudą – vaizdas sugraudino tūkstančius

    Savanorė, padedanti benamių gyvūnų prieglaudoje, vieną iš ten gyvenančių šunų išsivedė į visos dienos išvyką. Keturmetė kalytė Gigi tą dieną galėjo bėgioti, uostinėti, žaisti ir net išsirinkti mėgstamą žaislą gyvūnų prekių parduotuvėje.

    Tačiau vakare laukė sunkiausia dalis – grįžimas į prieglaudą. Automobilyje nufilmuota Gigi reakcija, kai ji, panašu, atpažino maršrutą atgal, internete sukėlė didžiulę emocijų bangą ir paskatino diskusijas apie prieglaudų šunų gerovę.

    Kas vyksta su šunimi grįžtant

    Gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad staigūs pokyčiai, ypač po intensyvaus dėmesio ir naujų įspūdžių, gali sukelti stresą. Šunys puikiai mokosi iš pasikartojančių signalų: kelio, kvapų, rutinos, net žmogaus elgesio, todėl „liūdesio“ akimirka automobilyje nebūtinai yra atsitiktinė.

    Tyrimai rodo, kad net trumpas individualus dėmesys prieglaudos šunims gali pastebimai pagerinti jų savijautą ir elgesį. Reguliarūs pasivaikščiojimai ir bendravimas su žmogumi dažnai padeda šunims greičiau atsipalaiduoti, lengviau prisitaikyti ir palankiau pasirodyti potencialiems šeimininkams.

    Savanorystė didina šansus rasti namus

    Daugelyje prieglaudų vis dažniau taikoma praktika, kai savanoriai tampa vadinamaisiais laikinaisiais globėjais arba šuns „ambasadoriais“. Jie ne tik vedžioja gyvūną, bet ir padeda jam kaupti gerą patirtį su žmonėmis, o vėliau dalijasi istorija viešojoje erdvėje, kad šuo būtų labiau pastebėtas.

    Tokios iniciatyvos svarbios ir dėl to, kad prieglaudoje šunys patiria informacijos perteklių: triukšmą, nepažįstamus kvapus, nuolatinį judėjimą, ribotą erdvę. Išvyka į ramesnę aplinką suteikia fizinio krūvio, protinės veiklos ir, svarbiausia, pozityvaus ryšio su žmogumi.

    Vaizdo įrašas sugraudino internautus

    Po įrašu žmonės rašė, kad kalytė, jų akimis, „žinojo, kur grįžta“, o kai kurie prisipažino negalintys sulaikyti ašarų. Komentarai atspindėjo ir dažną jausmą, lydintį gyvūnų gerovės iniciatyvas: norą padėti, bet kartu bejėgiškumą, kai namų suteikti negali.

    Vis dėlto, pasak savanorės, grįžus į prieglaudą Gigi nuotaika gana greitai pasikeitė: ji vėl atsigavo, vizgino uodegą ir reagavo į aplinką. Prieglaudų darbuotojai pabrėžia, kad kasdienės rutinos palaikymas, užimtumas ir nuoseklus bendravimas padeda gyvūnams lengviau ištverti laukimo laikotarpį, kol atsiras nuolatiniai namai.

    Gyvūnų globos organizacijos primena, kad norint prisidėti nebūtina iškart įsipareigoti įvaikinimui. Savanorystė, laikina globa, parama ar net dalijimasis patikima informacija apie gyvūną gali tapti lemiamu žingsniu, kad prieglaudos šuo būtų pastebėtas ir pagaliau iškeliautų namo.

  • 99 dienos prieglaudoje: katė Tina darė neįtikėtiną darbą – kol pagaliau ją pasirinko

    99 dienos prieglaudoje: katė Tina darė neįtikėtiną darbą – kol pagaliau ją pasirinko

    Katė vardu Tina vienoje Kanados gyvūnų globos organizacijos prieglaudoje naujų namų laukė 99 dienas. Nors ji buvo draugiška ir sociali, lankytojai dažniau rinkosi kačiukus, o suaugusi katė liko nepastebėta. Prieglaudos darbuotojai tikino, kad jos elgesys tapo išskirtine istorija apie globą ir kantrybę.

    Tina į prieglaudą atvyko su dviem savo kačiukais ir iš pradžių elgėsi kaip itin sauganti mama. Tačiau situacija pasikeitė, kai į prieglaudą pateko dar viena, ką tik gimusi vada, kurios mama sunkiai sirgo ir negalėjo pasirūpinti jaunikliais. Vos kelių dienų amžiaus kačiukai be pagalbos nebūtų išgyvenę.

    Katė, kuri priėmė svetimus

    Prieglaudos darbuotojai nusprendė pabandyti sprendimą, kuris kartais taikomas gelbstint naujagimius: surasti žindančią katę, galinčią priimti našlaičius. Tina, netikėtai net ir patyrusiems globėjams, priėmė dalį mažylių ir ėmė juos maitinti bei šildyti. Likusia vada rūpinosi kita prieglaudoje buvusi katė.

    Anot globėjų, Tina elgėsi taip, lyg visi jaunikliai būtų jos pačios: juos laižė, ramino, neleido per daug kištis į „lizdą“ ir mokė kasdienių įgūdžių. Kačiukams augant ji demonstravo, kaip valgyti savarankiškai, naudotis kraiko dėže ir saugiai žaisti. Tokia priežiūra yra kritiškai svarbi ankstyvame amžiuje, kai kačiukams reikia ne tik maisto, bet ir socializacijos.

    Kodėl suaugusios katės laukia ilgiau

    Gyvūnų globos organizacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad suaugę gyvūnai prieglaudose dažnai praleidžia daugiau laiko nei jaunikliai. Žmonėms patrauklesni atrodo maži, žaismingi kačiukai, o vyresnės katės klaidingai laikomos mažiau prisitaikančiomis. Praktikoje suaugusi katė neretai būna ramesnė, aiškesnio charakterio ir lengviau prognozuojamų įpročių.

    Tinos atvejis tai tik patvirtino: kai jos pačios kačiukai ir dalis globotų mažylių rado namus, ji pati dar kurį laiką liko prieglaudoje. Vis dėlto istorija nesibaigė ties tuo. Vėliau į prieglaudą pateko dar keli našlaičiai, ir Tina vėl ėmėsi globėjos vaidmens, priimdama naujus mažylius bei padėdama jiems sustiprėti.

    Laiminga pabaiga po 99 dienų

    Iš viso Tina, prieglaudos teigimu, padėjo užauginti ir išgelbėti 11 kačiukų, kurie nebuvo jos pačios. Kai galiausiai visi mažyliai iškeliavo į šeimas, Tina kasdien prie durų pasitikdavo lankytojus, tarsi tikėdamasi, kad šįkart ateita jos eilė. Tokį elgesį specialistai aiškina kaip socialumo ir žmogaus dėmesio poreikio ženklą, ypač kai katė pripranta prie globėjų rutinos.

    Po 99 dienų laukimo atsirado žmogus, kurį sujaudino Tinos istorija ir jos darbas prieglaudoje. Katė buvo priglausta ir, pasak globėjų, pagaliau gavo namus, kurių nusipelnė. Prieglaudų darbuotojai pabrėžia, kad tokios istorijos primena, jog suaugusio gyvūno adopcija dažnai reiškia ne mažiau, o kartais net daugiau dėkingumo ir ryšio.

  • Po pasivaikščiojimo su šunimi – šokas: po purvinų čiužinių krūva rado 6 išsekusius jauniklius

    Po pasivaikščiojimo su šunimi – šokas: po purvinų čiužinių krūva rado 6 išsekusius jauniklius

    Benamiai gyvūnai daugiabučių rajonuose ir pakraščiuose neretai ieško užuovėjos ten, kur žmonės palieka atliekas, senus baldus ar čiužinius. Tokiose vietose jie kartais randa maisto likučių, bet taip pat patenka į pavojų dėl šalčio, parazitų, traumų ir bado.

    Būtent taip nutiko vyrui, kuris įprasto pasivaikščiojimo metu su savo šunimi atkreipė dėmesį į nuošalioje vietoje paliktą purvinų čiužinių krūvą. Iš pradžių tai atrodė kaip eilinė nelegalių šiukšlių krūva, tačiau netrukus jis pastebėjo, kad po čiužiniu kažkas juda.

    Priėjęs arčiau jis rado šešis mažus šuniukus, kurie buvo akivaizdžiai nusilpę ir sušalę. Šalia nebuvo kalės, todėl kilo įtarimas, kad jaunikliai sąmoningai palikti likimo valiai, o jų išgyvenimas priklausė nuo to, ar juos kas nors pastebės laiku.

    Vyras susisiekė su gyvūnų gelbėjimu užsiimančia organizacija Silverstray Social ir pranešė apie radinį. Kad jaunikliai kuo greičiau sušiltų, jis trumpam parsivežė juos į namus, o savanoriai operatyviai atvyko perimti šuniukų ir pasirūpinti saugiu transportavimu.

    Pirminė apžiūra rodė, kad šuniukai galėtų būti maždaug dviejų mėnesių amžiaus, tačiau jų būklė buvo prasta. Savanoriai nurodė, kad gyvūnai buvo itin išsekę ir apniktI parazitų, o tai dažniausiai reiškia ilgalaikį nepriežiūros laikotarpį.

    Vėliau, vertinant pagal dantis, paaiškėjo, kad jaunikliai greičiausiai gerokai vyresni – apie pusės metų amžiaus. Specialistai atkreipė dėmesį, kad dėl sunkaus nepakankamo maitinimo šuniukai galėjo atrodyti gerokai mažesni, nei turėtų būti pagal amžių, todėl pirmasis įspūdis buvo klaidinantis.

    Šuniukai buvo nuvežti į prieglaudą, kur jiems pradėtas gydymas ir nuosekli slauga. Tokiais atvejais svarbiausia stabilizuoti būklę, atkurti skysčių ir maisto balansą, suvaldyti parazitus bei stebėti, ar nėra infekcijų ar lėtinių problemų, kurios paūmėja po ilgo badavimo.

    Savanoriai pabrėžia, kad benamių gyvūnų problema glaudžiai susijusi su neatsakingu laikymu ir nelegaliu atsikratymu vada. Praktikoje tai reiškia, kad gyvūnų gerovę lemia ne tik prieglaudų darbas, bet ir visuomenės įprotis laiku sterilizuoti augintinius, ženklinti juos bei pranešti apie pastebėtus paliktus gyvūnus.

    Nors šiems šešiems šuniukams dar reikės laiko visiškai atsigauti, jų būklė, gavus pagalbą, ėmė gerėti. Organizacija tikisi, kad pasveikę jie galės būti dovanojami į atsakingas šeimas, o ši istorija taps dar vienu priminimu, jog vienas skambutis gelbėtojams kartais iš tiesų išgelbsti gyvybes.