CP v2

Tag: Gyvūnų prieglaudos

  • Išsigandęs benamis katinas Leo traukėsi nuo žmonių: keli mėnesiai ir jo gyvenimas apsivertė

    Julka nuolat matydavo benamį katiną Leo prabėgantį tarp daugiabučių takų. Gyvūnas atrodė sulysęs, prastos būklės, o į bandymus prisivilioti nereaguodavo ir kaskart sprukdavo nuo žmogaus judesio.

    Viskas pasikeitė vieną vėsų popietį, kai mergina nuėjo į netoliese esančius sodų sklypus pasirūpinti augalais prieš artėjančias šalnas. Ten ji pastebėjo Leo sėdintį netoliese ir akylai stebintį, tarsi pirmą kartą ryžtųsi pabūti arčiau.

    Julka, nors ir nesitikėjo, pabandė jį prisikviesti. Katinas atsargiai, mažais žingsniais priartėjo, tačiau bet koks staigesnis judesys galėjo jį išgąsdinti. Mergina iš pirkinių krepšio ištraukė kelis kumpio gabalėlius, padėjo ant žemės, o Leo greitai suėdė ir vėl pasitraukė.

    Nuo gatvės iki veterinaro

    Šis susitikimas Julkai įstrigo: katino akys rodė ne smalsumą, o nuolatinę įtampą, kuri dažna ilgai lauke gyvenantiems gyvūnams. Ji nusprendė veikti ir kelias dienas iš eilės grįždavo į tą pačią vietą su maistu, tikėdamasi pamažu pelnyti pasitikėjimą.

    Galiausiai Leo pavyko saugiai sugauti ir nuvežti veterinaro apžiūrai. Paaiškėjo, kad katinas turi ryškų antsvorio trūkumą ir infekuotą žaizdą letenoje, todėl jam reikėjo gydymo ir ramios aplinkos atsigauti.

    Julka priėmė sprendimą katiną laikinai priglausti namuose. Pirmosios savaitės nebuvo lengvos: Leo vengė prisilietimų, slėpėsi, jautriai reagavo į garsus ir judesius, o tai būdinga gyvūnams, patyrusiems ilgalaikį stresą gatvėje.

    Kantrybė, kuri davė rezultatą

    Pokytis vyko lėtai, bet stabiliai. Kasdienė rutina, maistas, saugi vieta ir ramus bendravimas pamažu mažino įtampą, o katinas ėmė pats rodyti smulkias pasitikėjimo užuominas.

    Julka pasakojo, kad vienas ryškiausių lūžių įvyko vakarą, kai Leo pirmą kartą užšoko ant sofos ir atsigulė šalia. Anksčiau jis miegodavo pasislėpęs po lova, todėl toks elgesys jai tapo aiškiu ženklu, kad baimė traukiasi.

    Vėliau progresas spartėjo: katinas ėmė dažniau ieškoti kontakto, drąsiau vaikščiojo po namus, pradėjo žaisti. Žaizdos pėdsakų nebeliko, kailis tapo tankesnis ir blizgesnis, o svarbiausia, pasak Julkos, iš akių dingo nuolatinis nerimas.

  • 1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    JAV Viskonsino valstijoje iš veisimo ir tyrimų įstaigos „Ridglan Farms“ išgabenta 1 500 biglių, kurie buvo auginami laboratoriniams bandymams. Gyvūnų gerovės organizacijos teigia sudariusios konfidencialų susitarimą, pagal kurį šunys perduoti globai ir pradės naują gyvenimo etapą.

    Išgelbėti bigliai pirmiausia apgyvendinami laikinoje stovyklavietėje, kur jiems atliekamos veterinarinės apžiūros ir suteikiama specializuota priežiūra. Šunys skiepijami, ženklinami mikroschemomis, dalis jų sterilizuojami, taip pat vertinama jų būklė prieš kelionę į prieglaudas ir būsimus namus.

    „Jie prie mūsų priėjo vos po valandos, ieškojo dėmesio ir kontakto. Kai kurie ropštėsi žmonėms ant kelių, visi nepaprastai švelnūs“, – sakė „Big Dog Ranch Rescue“ įkūrėja ir prezidentė Lauree Simmons.

    Operaciją koordinavo „Big Dog Ranch Rescue“ kartu su organizacija „Center for a Humane Economy“, kuri nurodė, kad tai viena didžiausių suderintų šunų gelbėjimo akcijų per pastaruosius metus JAV. Šunys po paruošimo bus perduodami įvaikinti, tačiau procesas gali užtrukti, nes tikrinami būsimi šeimininkai ir siekiama užtikrinti, kad gyvūnai būtų pasiruošę gyvenimui namuose.

    Kodėl bandymams dažnai pasirenkami bigliai?

    Gyvūnų gerovės organizacijų atstovai aiškina, kad bigliai laboratorijose dažnai pasirenkami dėl nedidelio dydžio ir ramaus temperamento. Dėl to jie paprasčiau valdomi, lengviau transportuojami ir, kaip teigiama, pakantesni stresinėms sąlygoms, todėl tapo viena dažniausiai bandymams naudojamų šunų veislių.

    Tuo pat metu Europoje ir JAV pastaraisiais metais ryškėja kryptis mažinti gyvūnų naudojimą invaziniams eksperimentams. Vis dažniau akcentuojami alternatyvūs metodai, tokie kaip ląstelių kultūrų tyrimai, organų modeliai laboratorijoje ir skaitmeniniai modeliavimo sprendimai, o dalį darbo spartina ir DI taikymas ankstyvose vaistų kūrimo stadijose.

    Protestai ir teisminiai ginčai

    Istoriją lydi ir konfliktai: prie „Ridglan Farms“ pastaruoju metu vyko protestai, per kuriuos, pareigūnų teigimu, buvo panaudotos ašarinės dujos ir pipirinės dujos, o dalis protestuotojų sulaikyti. Aktyvistai savo ruožtu kreipėsi į teismą, tvirtindami, kad jėga buvo panaudota nepagrįstai.

    Įstaiga anksčiau buvo sutikusi atsisakyti valstijos veisimo licencijos nuo 2026 metų liepos 1 dienos pagal susitarimą, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo dėl įtarimų netinkamu elgesiu su gyvūnais. Bendrovė kaltinimus neigė, tačiau viešai skelbta, kad prokuroro vertinimu dalis procedūrų galėjo neatitikti valstijos veterinarinių standartų.

    Kas bus su likusiais šunimis?

    Organizacijos pabrėžia, kad „Ridglan Farms“ vienu metu gali laikyti apie 2 000 šunų, todėl dalis gyvūnų įstaigoje dar liko. „Center for a Humane Economy“ teigia tęsianti pastangas dėl likusių biglių išlaisvinimo, tačiau pripažįsta, kad derybiniai susitarimai dažnai reiškia kompromisus.

    Gelbėtojai sako jau sulaukę šimtų paraiškų įvaikinti, tačiau perspėja, jog kai kuriems gyvūnams prireiks daugiau laiko adaptacijai. Pasak jų, ypač vyresniems šunims gali būti sudėtinga priprasti prie namų aplinkos, nes dalis jų pirmą kartą gyvenime patiria įprastus dalykus, tokius kaip pasivaikščiojimai lauke ar buvimas namuose su žmonėmis.