Paskutinis atsisveikinimas Osle
Norvegija rugsėjo 9 dieną atsisveikino su karaliumi Haraldu V – ilgamečiu šalies monarchu, kurio laidotuvėms į Oslą atvyko karališkųjų šeimų atstovai, valstybių vadovai ir kiti aukšto rango svečiai. Miesto gatvėse susirinkusios minios stebėjo eiseną nuo Karališkųjų rūmų iki Oslo katedros.
Procesiją lydėjo 21 šūvio salvė, o už karsto pėsčiomis ėjo naujasis karalius Haakonas VIII ir kiti vyresnieji karališkosios šeimos nariai. Karstas buvo uždengtas Norvegijos karališkuoju standartu, o karalienė našlė Sonja ir karalienė Mette-Marit į ceremoniją vyko automobiliu.
Eisenoje dalyvavo ir Norvegijos pareigūnai, taip pat užsienio svečiai, tarp jų Švedijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Monako ir Jordanijos monarchai. Į Oslą taip pat atvyko Jungtinės Karalystės princas Williamas, Japonijos sosto įpėdinis princas Akishino bei daugiau nei 20 valstybių politiniai lyderiai, tarp jų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Sustiprinta apsauga ir išskirtinės detalės
Po religinių apeigų virš katedros praskrido keturi naikintuvai F-35, atlikę vadinamąją dingusio žmogaus rikiuotę – simbolinį pagerbimą mirusiajam. Vėliau karstas buvo išgabentas į Akershuso tvirtovės koplyčią, kur karalius bus palaidotas karališkajame mauzoliejuje šalia savo tėvų ir senelių.
Pranešta, kad karaliui parengtas maždaug 1 700 000 eurų vertės sarkofagas, o jo dizainas neviešinamas. Užbaigus laidojimo procedūras, visoje šalyje vėl turėtų būti pakeltos vėliavos, kurios po monarcho mirties buvo nuleistos iki pusės stiebo, o bažnyčių varpai valandą skambės gedulo pabaigą pažyminčiu ritmu.
Saugumo priemonės Osle ir rytinėje šalies dalyje buvo ypač griežtos: policija mobilizavo beveik 3 000 pareigūnų ir šią operaciją pavadino viena didžiausių savo istorijoje. Taip pat buvo dislokuota apie 3 500 karių, o dalyje regionų įvesti išskirtiniai oro erdvės ribojimai.
Monarchas, suvienijęs visuomenę
Haraldas V į sostą įžengė 1991 metais ir iki mirties buvo vyriausias Europoje valdantis monarchas. Nors vėlesniais metais susidūrė su sveikatos problemomis, jis ne kartą pabrėžė neketinantis atsisakyti sosto ir išliko itin populiarus Norvegijoje.
Karalius buvo laikomas atviros ir tolerantiškos valstybės simboliu, o jo 2016 metais pasakyta kalba, skirta 25-osioms valdymo metinėms, ilgainiui tapo vienu ryškiausių jo palikimo akcentų. Joje jis pabrėžė Norvegijos visuomenės įvairovę ir skirtingų žmonių teisę jaustis savais savo šalyje.
„Norvegai yra merginos, kurios myli merginas, berniukai, kurie myli berniukus, ir merginos bei berniukai, kurie myli vieni kitus“, – sakė Haraldas V.
Per pastarąją savaitę tūkstančiai žmonių ėjo pro karaliaus pašarvotą karstą, dalis laukė eilėse valandomis. Aikštė prie rūmų buvo nuklota gėlėmis, piešiniais ir žvakėmis, o šalia Oslo universiteto pasirodė didelis plakatas su monarcho nuotrauka ir padėkos užrašu.
Po karaliaus mirties paskelbta visuomenės apklausa parodė išaugusį monarchijos palaikymą: ją remia apie 72 proc. respondentų, kai anksčiau parama buvo smukusi iki 60 proc. Pastaruoju metu karališkąją šeimą buvo lydėję skandalai, tačiau gedulo savaitė ir iškilmingas atsisveikinimas, pasak stebėtojų, tapo lūžio tašku, sustiprinusiu institucijos autoritetą.