Visos žinomos gyvybės formos genetinę informaciją užrašo keturiomis DNR „raidėmis“ – A, T, G ir C. Tačiau mokslininkai parodė, kad bent dalis ląstelės mechanizmų gali susidoroti ir su gerokai didesne „abėcėle“.
Kalifornijos universiteto San Diege komanda pademonstravo, kad bakterijos Escherichia coli RNR polimerazė gali perrašyti DNR šabloną, kuriame yra ne keturios, o aštuonios genetinės „raidės“. Papildomos keturios raidės gamtoje natūraliai nepasitaiko, jos yra sintetinės.
RNR polimerazė – vienas svarbiausių molekulinių „įrenginių“ ląstelėje: ji nuskaito DNR ir pagamina RNR kopiją. Tai vienas pirmųjų žingsnių, kai ląstelė pradeda „naudoti“ geną.
Tyrėjams pavyko parodyti ne tik patį perrašymo faktą, bet ir tai, kad fermentas su sintetinėmis raidėmis elgiasi panašiai kaip su natūraliomis. Tai priartina idėją apie išplėstą genetinę informaciją prie realaus pritaikymo biologijoje.
Kas yra „hachimoji“ DNR
Natūralioje DNR veikia dvi poros: A jungiasi su T, o G – su C. Dirbtinėje sistemoje pridedamos dar dvi poros – P–Z ir B–S, todėl „abėcėlė“ išauga iki aštuonių raidžių.
Toks aštuonių raidžių pagrindu sukurtas variantas vadinamas „hachimoji“ DNR (japoniškai „aštuonios raidės“). Pati idėja nėra visiškai nauja: 2019 metais buvo pranešta apie aštuonių raidžių DNR ir RNR sistemą, galinčią sudaryti stabilias dvigubas spirales.
Vis dėlto sukurti neįprastą DNR neužtenka – ją dar reikia „perskaityti“. Praktinė nauda atsiranda tik tada, kai ląstelės molekuliniai mechanizmai sugeba šią informaciją nukopijuoti ir naudoti.
Kaip buvo tikrinama, ar fermentas skaito 8 raides
Laboratorijoje tyrėjai E. coli RNR polimerazei pateikė sukonstruotą DNR, kurioje buvo sintetinės raidės. Tuomet pridėjo visus aštuonis RNR „statybinius blokus“ ir stebėjo, ką fermentas parinks kopijuodamas šabloną.
Rezultatai parodė, kad sintetinės poros dažniausiai veikė taip, kaip planuota: P jungėsi su Z, o B – su S. Be to, fermentas daugeliu atvejų atmetė neteisingus „suporavimus“, o susidūręs su sintetinėmis raidėmis nesustodavo.
Vis dėlto klaidų pasitaikė: sintetinė Z kartais susiporuodavo su natūralia G (guaninu). Mokslininkai tai siejo su Z chemine sandara ir ją pakoregavo.
Pakeista versija, pavadinta Z*, sumažino neteisingo poravimosi su G tikimybę, tačiau išlaikė norimą gebėjimą jungtis su P. Tai rodo, kad tokias sistemas galima „derinti“ siekiant didesnio tikslumo.
Ką šis pasiekimas reiškia ir ko dar nėra
Svarbu pabrėžti, kad mokslininkai nesukūrė bakterijos, kurios genomas būtų paremtas aštuoniomis raidėmis. Nebuvo perrašyta gyvos ląstelės DNR ir nesukurta organizmo, galinčio daugintis su išplėsta genetine „abėcėle“.
Eksperimentas vyko su išgryninta (iš ląstelės išimta) E. coli RNR polimeraze ir trumpomis, sukonstruotomis DNR bei RNR atkarpomis. Kitaip tariant, buvo patikrintas vienas esminis ląstelės mechanizmo elementas – ar jis išvis „priima“ papildomas raides.
Tačiau atsakymas į pagrindinį klausimą – teigiamas: bent viena gyvybei kritiškai svarbi molekulinė mašina gali perskaityti aštuonių raidžių DNR šabloną ir pagaminti atitinkamą RNR. Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“.
Tolimesni žingsniai būtų dar sudėtingesni: įrodyti, kad gyva ląstelė galėtų išlaikyti tokį genomą, arba kad sistema patikimai „nueitų“ iki baltymų sintezės. Vis dėlto naujas rezultatas rodo, kad biologinė „įranga“ gali būti lankstesnė, nei manyta iki šiol.
Praktinis interesas slypi chemijoje: daugiau „raidžių“ reiškia daugiau galimų kombinacijų ir naujų savybių, kurių natūrali DNR ar RNR neturi. Tai ateityje galėtų padėti kurti naujus molekulinius įrankius, pavyzdžiui, tikslesnius biosensorius ar diagnostikos sprendimus.